- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4114-776/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01510-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Zigmas Burba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir A. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja O. J. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir A. J. ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties jo palikimą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jo mirties gyvena bute, juo rūpinasi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsilipimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsilipimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja O. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad buvo įsitikinusi, kad butas nuosavybės teise priklauso jai ir kad paveldėjimo procedūrų pas notarą atlikti jai nereikia. Pareiškėja nurodė, kad po vyro mirties liko gyventi bute, mokėjo visus mokesčius, kitų įpėdinių be sūnaus A. J., kuris kartu negyveno, daugiau nėra.
5. Pareiškėjos O. J. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Atstovas paaiškino, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o po A. J. mirties atsirado palikimas į 1/2 dalį šio buto. Atstovas nurodė, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą, nes manė, kad butas priklauso jai, nes Nekilnojamojo turto registre jis yra įregistruotas tik jos vardu. Atstovo nurodė, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pasiliko gyventi bute, o jos faktinį valdymą patvirtina aplinkybės, kad pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius. Atstovas pažymėjo, kad į bylos nagrinėjimą įtraukti visi suinteresuoti asmenys, kurie dėl pareiškimo tenkinimo neprieštaravo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pats dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. J.. 2018 m. rugpjūčio 25 d. išrašytas medicininis mirties liudijimas Nr. 18-16356233 patvirtina, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnį pareiškėja, kaip A. J. pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pareiškėja su mirusiu sutuoktiniu turi sūnų A. J.. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1993 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu O. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad, nors po palikėjo mirties palikimo nepriėmė paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nesuvokimo apie būtinybę kreiptis į notarą, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
9. Kaip minėta, O. J. ir A. J. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje ir šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl palikėjo palikimą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad palikėjo turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, moka mokesčius, t. y. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, valdo palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruota palikėjo A. J. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikėjo savo sutuoktinio A. J. palikimą, kurį sudaro 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai parėdama jį valdyti.
13. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikėjo savo sutuoktinio A. J. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,98 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-510-3577 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.