Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-04-12 · Administracinė byla Nr. A-763-822/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
A-763-822/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03497-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
N. J.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-763-822/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. J. kreipėsi į teismą prašydama: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5807; 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymus dėl pensijos nepriemokos priteisimo iš esmės; 4) priteisti 18 220,11 Lt negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatomis, jos senatvės pensija buvo mažinama du kartus. Pareiškėja 2014 m. gegužės 5 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį. Jos prašymą VSDFV teritorinis skyrius persiuntė nagrinėti Fondo valdybai, kuri 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu prašymą nagrinėti atsisakė, kadangi praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytas 3 metų kreipimosi į VSDFV terminas ir pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. birželio 24 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Fondo valdyba ginčijamu 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5807 termino neatnaujino ir pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėti atsisakė. Pareiškėja nesutinka, jog praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjos vertinimu, VSDFV neteisingai taiko senaties termino pradžią, t.y. nuo 2010 m. sausio 1 d., nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Nurodė, kad tokia skaičiavimo tvarka yra nepagrįsta, nes tuo metu nebuvo teisinio pagrindo nevykdyti Laikinojo įstatymo, kadangi jo nuostatos dar nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Valstybės žiniose, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., ji sužinojo apie savo pažeistą teisę, todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas 3 metų terminas. Mano, kad ginčijamas Fondo valdybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Prašė teismo bylos dalį dėl skundo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą, nutraukti, likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pažymėjo, jog pareiškėja su skundu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo į Fondo valdybą kreipėsi tik 2014 m. gegužės 5 d., t. y. praleidusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. birželio 24 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, ir nurodė, jog skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja, nepraleisdama nustatyto termino, vėl kreipėsi į Fondo valdybą, nurodydama, jog 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo Valstybės žiniose, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. birželio 18 d. prašymą, atsisakė atnaujinti praleistą terminą bei nagrinėti jos 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 18 d. prašymus dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Atsakovas savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2014 ir kt.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjos N. J. reikalavimo priteisti 18 220,11 Lt dydžio negautą senatvės pensijos dalį, nutraukė. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Taikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuotas taisykles, nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad paduodama 2014 m. gegužės 5 d. prašymą VSDFV Vilniaus skyriui dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos ginčijamame Fondo valdybos 2014 m. liepos 1 d. sprendime Nr. (6.5)I-5807 atsakovas teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir, pagrįstai nusprendė pareiškėjos prašymų nenagrinėti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Fondo valdybos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčijamu 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5807 VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. birželio 18 d. prašymų dalis dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad byla nutraukiama, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką nutrauktina.

III.

Pareiškėja N. J. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja apeliaciniame skunde palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją (b. l. 50–52).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 57–58) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų normomis, todėl remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja siekia VSDFV Vilniaus skyriaus jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas senatvės pensijos sumažinimas vyko VSDFV skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl šios pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta senatvės pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja N. J. yra senatvės pensijos gavėja, kuriai nuo 2009 m. spalio 1 d. iki gyvos galvos buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 19).

Pareiškėja 2014 m. gegužės 5 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama paskaičiuoti ir išmokėti jai senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo (b. l. 28).

VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (10.1)3-58525 pareiškėjos prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV (b. l. 5).

VSDFV 2014 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-4581 nurodė, jog pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą ir pasiūlė jai pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (b. l. 6–7).

Pareiškėja 2014 m. birželio 18 d. kreipėsi į VSDFV prašydama išmokėti 2010–2011 m. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pareiškėjos teigimu, ji termino skundui paduoti nepraleido (b. l. 31).

Fondo valdyba 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5807 termino kreiptis dėl senatvės pensijos išmokėjimo neatnaujino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 32–33).

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą senatvės pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad 2014 m. gegužės 5 d. pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriui paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas šį prašymą (skundą), pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Pareiškėja nenurodė atsakovui VSDFV individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, nepagrįsta ir pareiškėjos pozicija, kad teisė reikalauti išmokėti pensiją atsirado tik Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose. Skundžiamame VSDFV sprendime nėra teiginių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pasisakė iš esmės dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, VSDFV pasisakė tik dėl skundo padavimo termino, konstatavo šio termino praleidimą.

Pasisakydama dėl pareiškėjos praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo galimybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip minėta, individualių priežasčių, kurios galėtų kliudyti pareiškėjai pateikti skundą per įstatymų nustatytą 3 metų terminą pareiškėja nenurodė, todėl nebuvo pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė