- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- I-4415-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03497-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- N. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl senatvės pensijos dalies grąžinimo paduoti; 2) panaikinti 2014-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5)I-5807 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos prašymus dėl pensijos nepriemokos priteisimo iš esmės bei priteisti 18220,11 Lt negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo.
Pareiškėja nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jai buvo išmokėta sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatomis, jos senatvės pensija buvo mažinama du kartus. 2014-05-05 ji kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti senatvės pensijos dalį dėl neteisėtos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo. Jos prašymą teritorinis skyrius persiuntė nagrinėti Fondo valdybai, kuri 2014-05-16 sprendimu atsisakė jį nagrinėti, nurodant, kad buvo praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. nustatytas 3 metų kreipimosi į Fondo valdybą terminas ir pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus dėl termino praleidimo. 2014-07-01 Fondo valdyba ginčijamu sprendimu Nr. (6.5)I-5807 neatnaujino pareiškėjai termino ir jos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo atsisakė nagrinėti. Pareiškėja nesutinka, jog praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjos teigimu, Fondo valdyba neteisingai taiko senaties termino pradžią, t.y. nuo 2010-01-01, nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Nurodo, kad tokia skaičiavimo tvarka yra nepagrįsta, nes tuo metu nebuvo teisinio pagrindo nevykdyti Laikinojo įstatymo, kadangi dar nebuvo jo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Valstybės žiniose, t.y. nuo 2012-09-21, ji sužinojo apie savo pažeistą teisę, todėl nuo šios datos ir turi būto skaičiuojamas 3 metų terminas. Mano, kad ginčijamas Fondo valdybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėja pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime (b. l. 23–26) į skundą nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Prašo teismo bylą dalyje dėl skundo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą nutraukti, likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatas pareiškėjai N. J. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja, atsakovės teigimu, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pažymėjo, jog pareiškėja su skundu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo į Fondo valdybą kreipėsi tik 2014-05-05. Atsakovės nuomone, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014-05-16 sprendimu pasiūlė pareiškėjai pateikti iki 2014-06-24 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, ir nurodė, jog skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja, nepraleisdama nustatyto termino, vėl kreipėsi į Fondo valdybą, nurodydama, jog 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo Valstybės žiniose, t.y. nuo 2012-09-21. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014-06-18 prašymą, atsisakė atnaujinti praleistą terminą bei nagrinėti jos 2014-06-05 ir 2014-06-18 prašymus dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Atsakovė savo poziciją gina remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: 2013-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-438-818/2013, 2013-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-602-716/2013, 2013-11-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2014 ir kt.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą teismui nepateikė.
Atsiliepimas
Pareiškėja, atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie buvo informuot i tinkamai (b. l. 37, 40). Byloje yra gautas pareiškėjos prašymas, o atsiliepime yra pateiktas atsakovės prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 25, 38). Administracinė byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas. Byla dalyje nutrauktina.
Pareiškėja N. J. yra senatvės pensijos gavėja, kuriai nuo 2009-10-01 iki gyvos galvos buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 19).
2014-05-05 Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas paskaičiuoti ir išmokėti jai senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo (b. l. 28).
2014-05-07 Fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimu Nr. (10.1)3-58525 pareiškėjos prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai (b. l. 5).
2014-05-16 Fondo valdyba, atsakydama pareiškėjai į jos 2014-05-05 prašymą, sprendimu Nr. (6.5) I-4581 nurodė, jog ji praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą ir pasiūlė jai pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (b. l. 6–7).
2014-06-23 Fondo valdyboje buvo gautas pareiškėjos N. J. 2014-06-18 prašymas išmokėti 2010-2011 m. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pareiškėjos teigimu, ji termino skundui paduoti nepraleido (b. l. 31).
2014-07-01 Fondo valdyba ginčijamu sprendimu Nr. (6.5)I-5807 termino kreiptis dėl senatvės pensijos išmokėjimo neatnaujino ir todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 32–33).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2014-07-01 sprendimo Nr. (6.5)I-5807 teisėtumo ir pagrįstumo bei neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į Fondo valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.
Kaip minėta, pareiškėjai pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. mažinama nuo 2010-01-01, taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises ji sužinojo būtent 2010 m. sausio mėn., pirmą kartą gavusi pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Šiuo atveju pareiškėjos Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2014-05-05 paduotas 2014-05-05 prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis LVAT praktika, darytina išvada, jog pareiškėja, paduodama minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija. Todėl skunde nurodytas pareiškėjos nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t.y. 2012-09-21, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo teiginys, kad ji 3 metų termino nepraleido, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-09-21, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareiškėja teismui nenurodė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, galinčių turėti įtakos šio termino praleidimo priežasčių svarbumui, o, priešingai, nuosekliai laikosi klaidingos pozicijos dėl aptariamo termino eigos skaičiavimo tvarkos.
Pažymėtina, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p., jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamame Fondo valdybos 2014-07-01 sprendime Nr. (6.5)I-5807 atsakovė teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir, pagrįstai nusprendė pareiškėjos prašymų nenagrinėti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Fondo valdybos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundžiamu 2014-07-01 sprendimu Nr. (6.5)I-5807 Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-05-05 ir 2014-06-18 prašymų dalis dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, taigi pastarasieji liko iš esmės Fondo valdybos, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p. nustatyta, kad byla nutraukiama, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 8 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas,
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl pareiškėjos N. J. reikalavimo priteisti 18220,11 Lt negautą senatvės pensijos dalį nutraukti.
Kitą pareiškėjos N. J. skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.