Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 5-IL-6546 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas L. S. išdavė leidimą nešiotis ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius (duomenys neskelbtini). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 5-IL-6546 „Dėl L. S. išduoto leidimo nešiotis ginklus panaikinimo“, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 40.1, 42 ir 137 punktais, nusprendė panaikinti L. S. leidimo nešiotis ginklus galiojimą; apie priimtą sprendimą pranešti L. S.; apie L. S. išduoto leidimo nešiotis ginklus galiojimo panaikinimą informuoti (duomenys neskelbtini).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, dėl šios dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimas panaikinti leidimą nešiotis ginklus turi būti motyvuotas Įstatymo 40 straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 patvirtinto Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 40.1 papunktyje nustatyta, kad leidimo nešiotis ginklus ar neterminuoto leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, išskyrus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytus atvejus.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimus). Oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, pagal kurias įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis (2020 m. birželio 5 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

Nagrinėjamu atveju, priimdamas ginčijamą 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 5-IL-6546 „Dėl L. S. išduoto leidimo nešiotis ginklus panaikinimo“, atsakovas vertino aplinkybes, jog: Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija, kad 2024 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25927-24, kurioje L. S. 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo pripažintas įtariamuoju pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 3 dalį (tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį), dėl to, kad L. S. 2024 m. birželio 30 d., apie 20 val. 30 min, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iššoko iš už namo kampo ir užšoko ant nukentėjusiojo mažamečio, savo svoriu nuvertė šį ant žemės ir prispaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmą. 2025 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyrius priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-379884-25 ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25927-24 nutraukti, atleidžiant L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo mažareikšmiškumo. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl veikos mažareikšmiškumo, 2025 m. vasario 10 d. patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo. Atsakovas vertino, kad L. S. pagal Įstatymo nuostatas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą, už kurį numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, todėl L. S. išduoto Leidimo nešiotis ginklus galiojimą panaikino.

Pareiškėjas Prokuroro nutarimo, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, neginčijo. Taigi, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, kuri buvo padaryta panaudojant fizinį smurtą ir už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, mažareikšmiškumo, ir nuo pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso nustatytais pagrindais dienos nėra praėję 3 metai, kas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą nuostatą.

Pareiškėjas teigia, kad Policijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė formaliais pagrindais, nevertino pareiškėjo asmenybės, jo reputacijos, kad nusikalstama veika pripažinta mažareikšme, neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, Įstatymo tikslus ir priėmė padarytai veikai neproporcingą Sprendimą. Leidimas ginklui nešiotis jam reikalingas vykdant (duomenys neskelbtini) funkcijas (duomenys neskelbtini).

Pabrėžtina, kad Įstatyme yra išsamiai išdiferencijuotos sąlygos bei nustatytas platus ratas atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis. Kartu aiškiai įtvirtinta įstatymų leidėjo valia nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikyti asmenų, kurie dėl 18 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso nustatytais pagrindais, jei nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Įstatyme griežtai reglamentuotos aptariamos situacijos, neišskiriant konkrečių Baudžiamojo kodekso numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Taigi Įstatyme yra aiškiai įtvirtinta įstatymų leidėjo valia aptariamą teisinį reglamentavimą nustatyti ir asmenims, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Toks šių teisinių santykių reglamentavimas neduoda pagrindo išvadai, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra priskiriamas asmenų grupei, kuriai taikytini išskirtiniai reikalavimai, lyginant su kitais asmenimis šių teisinių santykių srityje.

Iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto turinio matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyviai, t. y. nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Vadinasi, pagal Įstatyme įtvirtiną teisinį reguliavimą Policijos departamentas, nustatęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų sąlygų egzistavimą, neturi veiksmų laisvės vertinti nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, individualią situaciją ar dar kokias nors sąlygas, išskyrus tas, kurios aptartos minėtose Įstatymo nuostatose.

LVAT yra išaiškinęs, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymą, o kuriuo nelaikytinas (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-896-858/2017; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-736-968/2024). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pareiškėjo argumentai, kad Policijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą turėjo įvertinti veikos pavojingumą ir atsižvelgti, kad jo padaryta veika buvo pripažinta mažareikšme, atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamajame procese yra neginčijamai nustatytos šiai bylai svarbios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kuri buvo padaryta panaudojant fizinį smurtą ir už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso nustatytais pagrindais, o nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nėra praėję 3 metai. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus paminėto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, jog nepaisant to, kad Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, pareiškėją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, mažareikšmiškumo, pareiškėjas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, todėl jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad yra teigiamai charakterizuojamas ir priimant Sprendimą nevertinta jo reputacija ir kad ginklas jam reikalingas vykdant (duomenys neskelbtini) funkcijas (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad Įstatyme nenumatyta išlyga papildomai vertinti pareiškėjo teigiamą charakteristiką ar atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, sprendžiant dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo. Nustačius, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, privaloma panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kas ginčijamu Sprendimu ir buvo padaryta.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl Policijos departamento priimto Sprendimo neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus juo paskirtos poveikio priemonės neteisingumo. Byloje duomenų, kad ginklų bei šaudmenų nešiojimasis pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir/ar gyvybės saugumu, nėra, t. y., tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas, nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Taigi, įvertinus ginčo teisinių santykių pobūdį, individualios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nusikaltimo pobūdis ar pagrindas, kai ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl veikos mažareikšmingumo, nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjui išduoto leidimo nešiotis ginklus panaikinimas būtų neproporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju Įstatymas nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui vertinti kokias nors kitas aplinkybes, nei numatytos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte, konstatuoja, kad buvo pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą nešiotis ginklus. Policijos departamento Sprendimas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimus – jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, sprendimo priėmimo motyvai, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis, todėl pareiškėjo L. S. skundas dėl šio administracinio akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.