- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- e2A-463-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07791-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- N. T.
- Ieškovas
- UAB NT rinkos centras
- Trečiasis asmuo
- A. F.
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB NT rinkos centras ieškinį atsakovei N. T., trečiajam asmeniui A. F. (A. F.) dėl atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB NT rinkos centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės N. T. ieškovės naudai priteisti 1815 Eur už suteiktas paslaugas, 26,43 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad tarp šalių 2015 m. birželio 30 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl 0,1546 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Ieškovė, atlikdama paslaugas, įvertino žemės sklypo kainą, paskelbė informaciją internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose, pateikė informaciją nekilnojamojo turto agentūroms, teikė informaciją apie žemės sklypą susidomėjusiems klientams. Vienas iš klientų buvo žemę įsigijęs asmuo D. J.. Atsakovė, siekdama išvengti prievolės pagal sutartį įvykdymo, 2015 m. rugsėjo 23 d. surašė raštą dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo, o 2015 m. spalio 1 d. sudarė sutartį su D. J. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo.Atsakovė N. T. su ieškiniu nesutiko, nes žemės sklypo pirkėją susirado pati, padedant giminaičiui M. V., kuris pasiūlė D. J. pirkti žemę, todėl ji nutraukė tarpininkavimo sutartį.Trečiasis asmuo A. F. nurodė, kad jis pažįsta M. V.. D. J. kreipėsi į jį dėl sklypo pirkimo keletą kartų, išsiklausinėjo visas smulkmenas, o jis suteikė visą informaciją apie sklypą, parodė planus. M. V. irgi klausinėjo jį apie tą patį žemės sklypą. Atsakovė nutraukė su ieškove tarpininkavimo sutartį ir kitą dieną po sutarties nutraukimo įsiteisėjimo sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su D. J., siekdama išvengti prievolinių įsipareigojimo vykdymo bendrovei.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš N. T. 1815 Eur skolą, 26,43 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą (1815 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 651 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB NT rinkos centro naudai.Teismas nustatė, kad atsakovė N. T. ir ieškovė UAB NT rinkos centras 2015 m. birželio 30 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. ART 18 dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo pardavimo tarpininkavimo. Šalys susitarė dėl pardavimo kainos, tarpininkavimo paslaugos, o atsakovė sutarties 7.2. p. įsipareigojo pripažinti, kad sutartis įvykdyta iš paslaugos teikėjo pusės, jei per 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo, pasibaigimo parduos sklypą surastam pirkėjui. Sutarties 8.1. p. sutarta tarpininkui sumokėti 4 proc. nuo pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestį. 8.6. p. sutarta dėl 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.Teismas nustatė, kad šalių teisinius santykius reguliuoja CK 6.716-6.724 str. normos. Nagrinėjamu atveju (pagal ginčo tarpininkavimo paslaugos sutarties 7.1. ir 7.2 p.) tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį, arba klientas atsisako pasirašyti sutartį su paslaugos teikėjo surastu pirkėju sutartyje suderintomis sąlygomis, o pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjo, jei apie jį paslaugos teikėjas informuoja klientą. Tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktos, jeigu per 12 mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, klientas pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį su surastu klientu. Ieškovė, teigdama, jog sutartį įvykdė, privalo įrodyti sutartyje įtvirtintų pareigų atlikimą. Teismas iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, nustatė, kad ieškovė sutartyje numatytus prievolinius įsipareigojimus įvykdė – turtą įvertino, internetiniuose portaluose paskelbė informaciją apie parduodamą turtą, pateikė informaciją apie parduodamą žemės sklypą brokerinėms (tarpininkavimo) bendrovėms, teikė informaciją apie parduodamą žemės sklypą potencialiems pirkėjams. Liudytojas D. J., kuris įsigijo žemės sklypą, nurodė, kad matė informaciją apie parduodamą žemės sklypą interneto portaluose, du kartus bendravo su ieškovės pardavimo atstovu A. F., buvo jo supažindinamas su žemės sklypo planais, schemomis. Minėtas aplinkybes patvirtino raštu. Rašytiniai įrodymai patvirtino, kad internetiniame portale www.aruodas.lt buvo besidominantys asmenys sklypu, o ieškovo bendrovės darbuotojai atsakinėjo į internetinio portalo smalsaujančių ir besidominančių žemės sklypu asmenų klausimus. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovės, kaip profesionalo, paslauga surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškove, siekė, pasinaudojant jos paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad atsakovė žemės sklypo pirkimo- pradavimo sutartį sudarė su tuo pačiu pirkėju, kurį surado ieškovė, bei į tai, jog atsakovė prašymą nutraukti sutartį ieškovui pateikė 2015 m. rugsėjo 23 d., o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 1 d., t. y. kitą dieną po sutarties pasibaigimo, bei į tai, jog iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – realizuotas atsakovės žemės sklypas, darė išvadą, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį sutarties galiojimo metu arba per dvylika mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, todėl pripažino, kad ieškovė suteikė tarpininkavimo paslaugą atsakovei, surado jos žemės sklypo pirkėją, kuriam atsakovė perleido nuosavybės teisę. Faktiškai žemės sklypo pirkėjas atsirado naudodamasis ieškovės skelbiama informacija internetiniame portale, ieškovė surado potencialų pirkėją ir pranešė apie jį klientui iki kliento pranešimo dėl šios sutarties nutraukimo gavimo, klientas privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Atsakovė turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovė surado potencialų pirkėją ir jam suteikė visapusišką informaciją apie žemės sklypą, kuriam apie atsakovės parduodamą turtą be ieškovės tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, todėl ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už suteiktą paslaugą, nes įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės veiksmai – pranešti, kad neatnaujina sutarties, o kitą dieną, pasibaigus sutarties galiojimui, realizuoti žemės sklypą ieškovės surastam pirkėjui, siekiant išvengti sumokėti ieškovei atlygį už tarpininkavimo paslaugas, yra nesąžiningas veiksmas, pažeidžiantis ieškovės teisėtą interesą – gauti atlygį už atliktą darbą, suteiktas paslaugas.Teismas atmetė atsakovės paaiškinimą, kad jos giminaitis M. V. surado pirkėją D. J.. Teismas minėtą paaiškinimą laikė nelogišku – M. V., jeigu jisai yra D. J. pažįstamas, galėjo tiesiogiai suvesti jį su žemės sklypo pardavėja N. T. arba su ieškovės pardavimo atstovu A. F., nes liudytojas paaiškino, kad seniai ieškojo jam tinkančio žemės sklypo namo statybai. Atsakovė nurodė, kad M. V. yra pardavimo atstovo A. F. geras pažįstamas. Esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, kai M. V., kuris vengė atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus, galėjo atsakovę tiesiogiai suvesti su žemės sklypo pirkėju D. J., nesikreipiant į ieškovę kaip pardavimo tarpininkę ir nesudarant paslaugų sutarties. Liudytojas D. J. nurodė, kad interneto portaluose matė informaciją apie parduodamą žemės sklypą, tačiau galutinę informaciją, planus, kitus klausimus išsiaiškino ieškovės įstaigoje su pardavimo atstovu A. F., kas reiškia, kad M. V. prie tarpininkavimo sandorio prisidėti negalėjo, nes neturėjo jokios pirkėją dominančios informacijos apie parduodamą žemės sklypą, sklypo pirkėjas informacijos kreipėsi ne į atsakovę, kaip pardavėją, ne į giminaitį M. V., o į ieškovę, kurios darbuotojas atsakė į rūpimus klausimus.Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis Sutarties 7.2., 8.1., 8.4., 8.6. p., CK 6.720 str. 3 d., ieškinį tenkino, nes teismas nustatė, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas parduotas ieškovės atlikto darbo, veiksmų rezultate, o delspinigių suma paskaičiuota teisingai.Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, o vadovaudamasis CPK 88 str., 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteisė 651 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; netenkinus apeliacinio skundo, prašo priteistą skolą ir delspinigius išdėstyti 12 mėn. laikotarpiui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovė prašymą nutraukti tarpininkavimo paslaugų sutartį pateikė 2015 m. rugsėjo 23 d., o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 1 d., parduodamos sklypas yra išimtinai asmeninė atsakovės nuosavybės teisė, kurią gina ne tik civilinės teisė normos, bet ir Konstitucija, todėl atsakovės teisė laisvai disponuoti savo asmeniniu turtu po sutarties nutraukimo negali būti ribojama ieškovės. Nors ieškovė dėjo pastangas atsakovei surasti parduodamo nekilnojamojo turto pirkėją, tačiau teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog ieškovė pirkėjo pati savarankiškai nesurado, o pirkėjas pas ieškovę atėjo pats, todėl ieškinys turėtų būti atmestas arba priteista 1815 Eur skola sumažinta per pusę, arba teismo vertinimu dar mažesne suma. Atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki, yra susidariusios labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti priteistą skolos dydį iš karto. Apeliantė niekur nedirba, negauna pastovių pajamų, yra našlė, gyvena viena, neturi artimų žmonių, kurie jai galėtų padėti finansiškai.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB NT rinkos centras prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantei pateikus prašymą nutraukti Sutartį, ši buvo nutraukta 2015 m. spalio 5 d., t. y. iš esmės per 7 d. nuo pranešimo gavimo, kadangi ieškovė akceptavo tokį Sutarties nutraukimą. Manytina, kad Sutarties nutraukimą sąlygojo priežastys, susijusios su noru išvengti sumokėti ieškovei atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nes pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ieškovės surastu pirkėju D. J., kuris buvo tiesiogiai susitikęs su trečiuoju asmeniu A. F., kuris ir pateikė pirkėjui visą prašomą informaciją apie parduodamą žemės sklypą. Neteisingi apeliantės teiginiai, jog turto pirkėją surado M. V., kuris buvo kviečiamas atvykti į teismą kaip liudytojas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių neatvyko. Visą išsamią informaciją apie parduodamą turtą, įskaitant ir visas kitas Sutartyje numatytas paslaugas, suteikė ieškovė bei trečiasis asmuo A. F.. Pirkėjas, nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt suradęs skelbimą apie parduodamą turtą, pats kreipėsi į ieškovę ir trečiąjį asmenį. Apeliantės prašymas dėl sprendimo išdėstymo yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes ji nenurodė, ar turi registruotino nekilnojamojo turto, taip pat nenurodė aplinkybių, jog verčiasi individualia veikla. Be to, apeliantė pardavusi turtą, gavo atitinkamas pajamas, kas leidžia manyti, jog jos finansinė padėtis nėra tokia jau bloga, kaip kad ji teigia. Apeliantė turi pinigų sumokėti advokatui už teikiamą teisinę pagalbą, nors turėjo galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, jeigu finansinė padėtis tokia bloga.Trečiasis asmuo A. F. atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą, šių paslaugų apmokėjimo.Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015 m. birželio 30 d. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. ART 18 dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo pardavimo tarpininkavimo. Šalys susitarė dėl pardavimo kainos, tarpininkavimo paslaugos, o atsakovė sutarties 7.2. p. įsipareigojo pripažinti, kad sutartis įvykdyta iš paslaugos teikėjo pusės, jei per 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo, pasibaigimo parduos sklypą surastam pirkėjui. Sutarties 8.1. p. taip pat susitarė tarpininkui sumokėti 4 proc. nuo pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestį; 8.6. p. - dėl 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.Pasak apeliantės, ginčo sutarties sąlyga, kuria atsakovė įsipareigojo pripažinti, kad sutartis įvykdyta iš paslaugos teikėjo pusės, jei per 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo, pasibaigimo parduos sklypą surastam pirkėjui, yra nesąžininga, nes sklypas yra išimtinai asmeninė atsakovės nuosavybės teisė, kurią gina ne tik civilinės teisės normos, bet ir Konstitucija, todėl atsakovės teisė laisvai disponuoti savo asmeniniu turtu po sutarties nutraukimo negali būti ribojama ieškovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis); paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Šalys Tarpininkavimo paslaugos sutarties 7.1. ir 7.2 punktuose susitarė, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį, arba klientas atsisako pasirašyti sutartį su paslaugos teikėjo surastu pirkėju sutartyje suderintomis sąlygomis, o pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjo, jei apie jį paslaugos teikėjas informuoja klientą. Tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktos, jeigu per 12 mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, klientas pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį su surastu klientu. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas sąlygas, jų esmę, daro išvadą, kad šalys aiškiai susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų apimties, jų termino ir pan., taip pat, kad aukščiau nurodytos šalių sutarties sąlygos neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.Byloje nustatyta, kad ieškovė turtą įvertino, internetiniuose portaluose paskelbė informaciją apie parduodamą turtą, pateikė informaciją apie parduodamą žemės sklypą brokerinėms (tarpininkavimo) bendrovėms, taip pat teikė informaciją apie parduodamą žemės sklypą potencialiems pirkėjams. Ginčo sklypo pirkėjas D. J. taip pat patvirtino, kad matė informaciją apie parduodamą žemės sklypą interneto portaluose, du kartus bendravo su ieškovės pardavimo atstovu, kuris supažindino su žemės sklypo planais, schemomis. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantė žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartį sudarė su D. J. 2015 m. spalio 1 d., kai prašymą nutraukti sutartį ieškovei pateikė 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. kitą dieną po sutarties pasibaigimo. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, priešingai nei teigia atsakovė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo pirkėjas atsirado naudodamasis ieškovės skelbiama informacija internetiniame portale, t. y. ieškovė surado potencialų pirkėją ir pranešė apie jį klientei iki jos pranešimo dėl sutarties nutraukimo gavimo, todėl apeliantė privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus - atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantė per visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki ginčo sklypo pardavimo nepareiškė nė vienos pretenzijos ieškovei dėl netinkamo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kadangi sudarytoje Sutartyje šalys laisva valia susitarė dėl komisinio mokesčio, pirmosios instancijos teismai darė pagrįstą išvadą, kad apeliantė privalo sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą komisinį mokestį už turto pirkėjo suradimą (CK 6.720 straipsnio 1, 2 dalys), ir priteisė jį ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė turėtų teisę nemokėti ieškovei atlyginimo pagal sutartį tik tuo atveju, jei nebūtų sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovės surastu pirkėju ar tokią sutartį būtų sudariusi po dvylikos mėnesių po šios sutarties nutraukimo.Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės N. T. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės pareikštas prašymas yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, o ne materialinio, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl pareikšto prašymo.Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą atsakovė grindžia sunkia savo finansine padėtimi, t. y. nurodo, kad ji niekur nedirba, negauna pastovių pajamų, yra našlė, gyvena viena, neturi artimų žmonių, kurie jai galėtų padėti finansiškai. Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės į bylą pateikti duomenys realiai pagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovės finansinė padėtis yra sunki (CPK 185 str.), kita vertus, atsakovė nepateikė teismui kitų įrodymų, leidžiančių pilnai įvertinti jos finansinę padėtį ir spręsti dėl atsakovės pareikšto prašymo pagrįstumo. Nekilnojamojo turto registro duomenis apeliantei nuosavybės teise priklauso 12 nekilnojamo turto objektų – 11 žemės sklypų bei butas (CPK 179 str. 3 d.). Be to, pažymėtina, kad 2015 m. spalio 1 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė, pardavusi ginčo sklypą, gavo 10000 Eur pajamų. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į priteistos ieškovei sumos dydį bei vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra ypatingai sunki, jog ji negalėtų sumokėti ieškovei priteistos sumos, todėl nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą (CPK 284 str.), tuo pagrindu apeliantės prašymas atmestinas.Atmetus apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (apeliantė) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).Ieškovė prašė jos naudai priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės interesus atstovauja tas pats atstovas, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos, vadinasi, ir darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didesnės nei įprastinės tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimui, bei remdamasi 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 2 p., 8.11 p., sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš apeliantės (atsakovės) ieškovės naudai 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantės (atsakovės) N. T. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmesti.
Priteisti iš atsakovės N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „NT rinkos centras“ (į. k. 303262263) 275 Eur (du šimtus septyniasdešim penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.