- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- e2-14177-534/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07791-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- UAB NT rinkos centras
- Atsakovas
- N. T.
- Trečiasis asmuo
- A. F.
- Kategorijos
- 2.5.28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiajam asmeniui A. F.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB NT rinkos centras ieškinį atsakovui N. T. dėl atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas priteisimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinį palaiko ir nurodo, kad atsakovė N. T. pagal šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį yra skolinga ieškovui 1815 eurų už suteiktas paslaugas, 26,43 eurus delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad tarp šalių 2015-06-30 buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl žemės sklypo Nr. 4400-2877-1080 0,1546 ha ploto Vilniaus rajone Sudervės kaime, Mechanizatorių g. 22, pardavimo. Ieškovas atlikdamas paslaugas įvertino žemės sklypo kainą, paskelbė informaciją internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose, pateikė informaciją nekilnojamojo turto agentūroms, teikė informaciją apie žemės sklypą susidomėjusiems klientams. Vienas iš klientų buvo žemę įsigijęs asmuo D. J.. Atsakovė N. T., siekdama išvengti prievolės pagal sutartį įvykdymo, 2015-09-23 surašė raštą dėl tarpininkavimo sutarties nutraukimo, o 2015-10-01 sudarė sutartį su D. J. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti, priteisti susidariusią skolą už tarpininkavimo paslaugas, sutartyje sutartus delspinigius, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė N. T. prašo ieškinį atmesti, nes žemės sklypo pirkėją susirado pati, padedant giminaičiui M. V.. Nurodo, kad M. V. pasiūlė D. J. pirkti žemę. Pareiškėja nurodė, kad ji nutraukė tarpininkavimo sutartį ir sudarė su D. J.. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo A. F. parodė, kad jis pažįsta M. V.. D. J. kreipėsi į jį dėl sklypo pirkimo keletą kartų, išsiklausinėjo visas smulkmenas, o jis suteikė visą informaciją apie sklypą, parodė planus. M. V. irgi klausinėjo jį apie tą patį žemės sklypą. Atsakovė nutraukė su ieškovu tarpininkavimo sutartį ir kitą dieną po sutarties nutraukimo įsiteisėjimo sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su D. J., siekdama išvengti prievolinių įsipareigojimo vykdymo bendrovei.
Liudytojas D. J. nurodė, kad apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš M. V.. Smulkesnę informaciją surinko iš interneto portalo, bendraudamas su ieškovo darbuotoju A. F., kuris parodė planus, atsakė į dominančius klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Teismas nustatė, kad atsakovė N. T. ir ieškovas UAB NT rinkos centras 2015-06-30 sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr.ART 18 dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 4400-2877-1080 0,1546 ha ploto Vilniaus rajone Sudervės kaime, Mechanizatorių g. 22, pardavimo tarpininkavimo (e.b.l.19). Iš sutarties nustatyta, kad šalys susitarė dėl pardavimo kainos, tarpininkavimo paslaugos, o atsakovė sutarties 7.2. punktu įsipareigojo pripažinti, kad sutartis įvykdyta iš paslaugos teikėjo pusės, jei per 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo, pasibaigimo parduos sklypą surastam pirkėjui. Sutarties 8.1. punkte sutarta tarpininkui sumokėti 4 procentus nuo pardavimo kainos ir pridėtinės vertės mokestį. 8.6. punkte sutarta dėl 0,02 procentų delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas nurodo, kad informaciją apie žemės sklypą pirkėjas gavo iš ieškovo, pirkėjas surastas ieškovo darbo ir pastangų rezultate, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, nes informaciją apie parduodamą žemės sklypą pirkėjui suteikė giminaitis M. V..
Teismas ieškinį tenkina. Šalių teisinius santykius reguliuoja LR CK 6.716-6.724 str. str. normos. LR CK 6.716 str. 1 d. paslaugų sutartį apibrėžia, kaip paslaugos tiekėjo įsipareigojimą kliento užsakymu suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertinant aplinkybę dėl paslaugos suteikimo, turėtų būti vertinami ne tik įrodymai, patvirtinantys, kad tarpininkas fiziškai surado pirkėją, bet ir kitokio pobūdžio veiksmai, kuriuos tarpininkas atliko kliento interesais ir kurie turėjo tiesioginės įtakos ir priežastinį ryšį su galutiniu rezultatu – sandorio sudarymu, tačiau visų pirma visais atvejai būtina atsižvelgti į tarpininkavimo sutartyje aptartas paslaugų teikėjo pareigas. Nagrinėjamu atveju (pagal ginčo tarpininkavimo paslaugos sutarties 7.1. ir 7.2 punktus) tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį, arba klientas atsisako pasirašyti sutartį su paslaugos teikėjo surastu pirkėju sutartyje suderintomis sąlygomis, o pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjo, jei apie jį paslaugos teikėjas informuoja klientą. Tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktos, jeigu per 12 mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, klientas pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį su surastu klientu. Ieškovas, teigdamas, jog sutartį įvykdė, privalo įrodyti sutartyje įtvirtintų pareigų atlikimą. Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas sutartyje numatytus prievolinius įsipareigojimus įvykdė – turtą įvertino, internetiniuose portaluose paskelbė informaciją apie parduodamą turtą, pateikė informaciją apie parduodamą žemės sklypą brokerinėms (tarpininkavimo) bendrovėms, teikė informaciją apie parduodamą žemės sklypą potencialiems pirkėjams. Liudytojas D. J., kuris įsigijo žemės sklypą, nurodė, kad matė informaciją apie parduodamą žemės sklypą interneto portaluose, du kartus bendravo su ieškovo pardavimo atstovu A. F., buvo jo supažindinamas su žemės sklypo planais, schemomis. Minėtas aplinkybes patvirtino raštu (e.b.l.29). Rašytiniai įrodymai (e.b.l.23-25) rodo, kad internetiniame portale www.aruodas.lt buvo besidominantys asmenys sklypu, o ieškovo bendrovės darbuotojai atsakinėjo į internetinio portalo smalsaujančių ir besidominančių žemės sklypu asmenų klausimus. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovo, kaip profesionalo, paslauga surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškovu, siekė, pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Atsižvelgiant į byloje teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovė žemės sklypo pirkimo- pradavimo sutartį sudarė su tuo pačiu pirkėju, kurį surado ieškovas, bei į tai, jog atsakovė prašymą nutraukti sutartį ieškovui pateikė 2015-09-23, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 1 d., t. y. kitą dieną po sutarties pasibaigimo, bei į tai, jog iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – realizuoti atsakovės žemės sklypas, darytina išvada, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį sutarties galiojimo metu arba per dvylika mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, todėl pripažintina, kad ieškovas suteikė tarpininkavimo paslaugą atsakovei, surado jos žemės sklypo pirkėją, kuriam atsakovė perleido nuosavybės teisę. Faktiškai žemės sklypo pirkėjas atsirado naudodamasis ieškovo skelbiama informacija internetiniame portale, ieškovas surado potencialų pirkėją ir pranešė apie jį klientui iki kliento pranešimo dėl šios sutarties nutraukimo gavimo, klientas privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas paslaugas. Atsakovė turtą pardavė tik dėl to, kad ieškovas surado potencialų pirkėją ir jam suteikė visapusišką informaciją apie žemės sklypą, kuriam apie atsakovės parduodamą turtą be ieškovo tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, todėl ieškovas turi teisę gauti atlyginimą už suteiktą paslaugą, nes ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
Atsakovės veiksmai – pranešti, kad neatnaujina sutarties, o kitą dieną, pasibaigus sutarties galiojimui, realizuoti žemės sklypą ieškovo surastam pirkėjui, siekiant išvengti sumokėti ieškovui atlygį už tarpininkavimo paslaugas, yra nesąžiningas veiksmas, pažeidžiantis ieškovo teisėtą interesą – gauti atlygį už atliktą darbą, suteiktas paslaugas.
Teismas atmeta atsakovės paaiškinimą, kad jos giminaitis M. V. surado pirkėją D. J., todėl nereikia mokėti ieškovui atlygį. Minėtas paaiškinimas yra nelogiškas - M. V., jeigu jisai yra D. J. pažįstamas, galėjo tiesiogiai suvesti jį su žemės sklypo pardavėja N. T. arba su ieškovo pardavimo atstovu A. F., nes liudytojas paaiškino, kad seniai ieškojo jam tinkančio žemės sklypo namo statybai. Atsakovė nurodė, kad M. V. yra pardavimo atstovo A. F. geras pažįstamas. Esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, kai M. V., kuris vengia atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, galėjo atsakovę tiesiogiai suvesti su žemės sklypo pirkėju D. J., nesikreipiant į ieškovą kaip pardavimo tarpininką ir nesudarant paslaugų sutarties. Liudytojas D. J. nurodė, kad interneto portaluose matė informaciją apie parduodamą žemės sklypą, tačiau galutinę informaciją, planus, kitus klausimus išsiaiškino ieškovo įstaigoje su pardavimo atstovu A. F.. Tai reiškia, kad M. V. prie tarpininkavimo sandorio prisidėti negalėjo, nes neturėjo jokios pirkėją D. J. dominančios informacijos apie parduodamą žemės sklypą, sklypo pirkėjas informacijos kreipėsi ne į atsakovę, kaip pardavėją, ne į giminaitį M. V., o į ieškovą, kurio darbuotojas A. F. atsakė į D. J. rūpimus klausimus.
Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą, šių paslaugų teikėjui-atsakovui mokėjimo. Minėta, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl ieškovo tarpininkavimo, parduodant atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris buvo įformintas paslaugų sutartimi. Remiantis šalių sudarytos sutarties turiniu akivaizdu, kad šios sutarties sudarymo tikslas – atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovė, sudarydama šią sutartį, siekė per ieškovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Taigi ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovės suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant ieškovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovo pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą – atsakovės nekilnojamojo turto pardavimą, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovės tikslais sudarant sutartį, analizuojant šalių elgesį, jų paaiškinimus akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą, t. y. atsakovė, pasinaudodamas ieškovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi, pagalba parduoti nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, gauti už tai atlyginimą. Ieškovas sutartinę prievolę įvykdė, surado atsakovei pirkėją, su kuriuo atsakovė sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis sutarties 7.2., 8.1., 8.4., 8.6. punktais, LR CK 6.720 str. 3 d., teismas ieškinį tenkina, nes teismas nustatė, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas parduotas ieškovo atlikto darbo, veiksmų rezultate. Ieškinyje delspinigių suma paskaičiuota teisingai.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1815 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo mėn. 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisia bylinėjimosi išlaidas 651 eurų (žyminis mokestis (e.b.l.16), išlaidos advokato pagalbai (e.b.l.17,63-65,98-100).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš N. T., a.k(duomenys neskelbtini) 1815 eurų skolą, 26 eurus 43 centus delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą (1815 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo mėn. 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 651 eurų bylinėjimosi išlaidas UAB NT rinkos centro, j.a.k. 303262263, naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.