- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-246-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00145-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria V. R. gynėjo advokato prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 19 d., V. R. bausmę atliko 2020 m. balandžio 29 d. (b. l. 102).
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 19 d. buvo gautas nuteistojo V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko prašymas panaikinti V. R. teistumą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi V. R. gynėjo advokato prašymas dėl teistumo panaikinimo netenkintas.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistojo V. R. gynėjas advokatas Rytis Satkauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti nuteistojo V. R. pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendį turimą teistumą.
4.1. Skunde nurodoma, kad egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam V. R. panaikinti teistumą, nes bylos medžiaga patvirtina, jog yra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei BK 97 straipsnyje numatyti teistumo instituto tikslai.
4.2. Toliau skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino nuteistojo V. R. asmenybę padarytų administracinių nusižengimų kontekste. V. R. anksčiau neteistas, ir nors jis 2021 m. ir 2022 m. padarė analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, bei padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, padaryti nusižengimai susiję su nuteistojo darbine veikla – jis vykdo individualią kurjerio/vairuotojo veiklą, nuteistasis yra UAB ,,A“ akcininkas ir vadovas. Nurodoma, kad nuteistasis, dirbdamas kurjeriu, darbo laiką praleisdavo miesto eisme, eismo taisykles pažeisdavo dėl neapsižiūrėjimo, iš karto sumokėdavo paskirtas baudas. Atitinkamai 2-3 Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejai per metus visą parą vairuotoju dirbančiam V. R. negali suponuoti išvados, kad nuteistasis neatsakingai vykdo teisės aktų reikalavimus.
4.3. Skunde nurodoma, kad V. R. nesutinka su teismo vertinimu, kad jis pasibaigus leidimo gyventi Lietuvoje terminui nesilaikė nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Republikoje buvo nelegaliai. V. R. iki jam suteikto leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos - 2022 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti nacionalinę vizą (tai pažymėta jo pase). V. R. nurodyta likti Lietuvoje dėl to, kad esant poreikiui būtų pateikiami biometriniai duomenys, kita papildoma informacija, o priėmus sprendimą jo pase būtų įklijuota viza. Nurodo, kad jei V. R. būtų išvykęs iš Lietuvos, jis nebūtų galėjęs atsiimti išduotos vizos. Nuteistajam atvykus atsiimti vizos, jis buvo informuotas, kad jam išduoti vizą atsisakyta dėl turimo teistumo, todėl V. R. per institucijos nurodytą terminą išvyko iš Lietuvos. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. R. laikosi įsipareigojimų ir institucijų reikalavimų. Skunde akcentuojama, kad Migracijos departamentas 2023 m. liepos 20 d. konsultacijoje yra nurodęs, jog institucijos toleruoja užsieniečių buvimą Lietuvoje iki tol, kol bus išspręstas vizos išdavimo klausimas.
4.4. Pasak apelianto, teistumas trukdo V. R. gyventi kartu su savo šeima, pabrėžia, kad nuteistojo sutuoktinė laukiasi. Nurodoma, kad nors nuteistasis V. R. ir jo sutuoktinė šiuo metu gyvena Indijoje, jo sutuoktinė turi leidimą iki 2024 m. vasario 7 d. gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi V. R. dėl jo turimo teistumo atsisakoma išduoti vizą ir jis negali gyventi Lietuvoje, tarp nuteistojo ir jo sutuoktinės kyla nesutarimų. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad teistumas neriboja nuteistojo teisės į šeimą ir jo profesinio gyvenimo.
4.5. Kartu su prašymu dėl teistumo panaikinimo V. R. pateikė jo asmenybę itin gerai charakterizuojančias rekomendacijas, o būtent – kolegės I. L. surašytą charakteristiką, kurioje nurodyta, kad V. R. yra darbštus ir nuoširdus, atsakingas, taip pat TSPMI docento, Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovo L. G. surašytą charakteristiką, kurioje nurodyta, kad nuteistasis yra patikimas, draugiškas, atsakingas žmogus, atsidavęs savo darbui, verslui, laikosi įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, tačiau šių rekomendacijų apylinkės teismas nevertino.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas netenkintinas.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko skundu, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidus imperatyvių BK 97 straipsnio nuostatų. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
8. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. BK 97 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas leidžia spręsti, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju V. R. teistumą nulėmė jo atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, jog V. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2020 m. balandžio 29 d., todėl būtent nuo šios datos nuteistajam skaičiuojamas teistumo terminas, kuris už padarytą nusikalstamą veiką yra penkeri metai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Akivaizdu, kad nuteistasis atitinka įstatyme nustatytą formaliąją sąlygą (suėjo ne mažiau kaip pusė teistumo termino), kuriai esant svarstytinas pateiktas prašymas panaikinti teistumą.
10. Vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
11. Šiuo atveju nagrinėdamas prašymą pirmosios instancijos teismas vertino visumą aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo. Visų pirma apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka ir sprendė, kad baustumo už administracinius nusižengimus duomenys neigiamai apibūdina V. R. bei rodo jo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Aukštesnės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka.
12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad visi V. R. padaryti administraciniai nusižengimai priskirtini administraciniams nusižengimams, susijusiems su transportu ir kelių ūkiu. 2021 m. gegužės 24 d. nuteistasis sustojo maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje ir kliudė eismui, jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dal; 2021 m. rugsėjo 6 d. viršijo greitį 20 km/val., nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį; 2022 m. balandžio 23 d. stovėjo kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; 2022 m. rugsėjo 13 d. stovėjo kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; 2022 m. rugsėjo 29 d. stovėjo kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (b. l. 28–31). Iš išdėstytų duomenų galima daryti išvadą, kad V. R. neteisėti veiksmai pasižymi sistemingumu, o jo daromi nusižengimai – panašaus pobūdžio, tarp padarytų administracinių nusižengimų – nedidelis laiko tarpas (administracinių nusižengimų iš esmės neskiria pusę metų, kai kurie nusižengimai padaryti tą patį mėnesį). Teismas taip pat pastebi, kad visi administraciniai nusižengimai padaryti po nuosprendžio priėmimo, V. R. ne kartą nubaustas už analogiškų nusižengimų padarymą (sustojus zonoje, kurioje sustoti draudžiama), tačiau paskirtos nuobaudos įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis ir toliau darė nusižengimus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. R. nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, o tuo pačiu nepatvirtina jį apibūdinančiose charakteristikose nurodytų aplinkybių, t. y. kad jis laikosi įstatymų nuostatų. Pažymėtina ir tai, kad pateiktos į bylą nuteistojo charakteristikos yra svarbios, tačiau jos vertinamos kartu su kitais duomenimis, kurie šiuo atveju nesuteikė pagrindo spręsti, kad teistumas V. R. turėtų būti panaikintas. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, įsidarbindamas kurjeriu, buvo supažindintas su jam priskirtomis pareigomis, kad kurjeris-partneris yra atsakingas už pristatymą, kuris turi būti įvykdytas tinkamai ir laikantis įstatymų (b. l. 10), todėl nėra pagrindo teigti, kad V. R. darbo specifika pateisina jo padarytus administracinius nusižengimus.
13. Skunde akcentuojama, kad teismas nevertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių rekomendacijų. Visgi su tokiu argumentu nesutiktina, nes, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas vertino duomenų visumą, o tai, kad priėmė V. R. nepalankų sprendimą savaime nereiškia, kad tie duomenys buvo įvertinti neteisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. R. elgesį po Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tiek jį, tiek ir kitas aplinkybes detaliai aptarė. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo V. R. elgesiu po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, neleidžia teismui spręsti apie galimybę panaikinti jam teistumą.
14. Skunde be kita ko nurodomi argumentai, susiję su V. R. leidimu gyventi Lietuvoje, su atsisakymu išduoti vizą, t. y. teigiama, kad neišdavus nuteistajam vizos jis išvyko iš Lietuvos per institucijų nustatytą terminą, o tai parodo, kad jis laikosi įstatymų. Vis tik minėtų aplinkybių sąsajas su nagrinėjamu klausimu išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas. Aukštesnysis teismas tik pažymi, kad šia nutartimi sprendžiama dėl žemesniojo teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o tuo pačiu, ar pagrįstai atmestas prašymas dėl teistumo panaikinimo. Nustačius, kad nuteistasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, tam tikrų institucijų nurodymų vykdymas, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl teistumo panaikinimo. Juo labiau, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų, procesas dėl panaikinimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pasibaigęs, šį klausimą sprendęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir teistumo įtaką nuteistojo šeimos gyvenimui. V. R. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog jis ir jo sutuoktinė šiuo metu gyvena Indijoje, jo sutuoktinė laukiasi, nedirba, jai nėra būtinybės būti Lietuvoje dėl darbo, vaikas turėtų gimti (duomenys neskelbtini), o vaiko priežiūros atostogų metu sutuoktinė planuoja gyventi Indijoje (b. l. 58–59). Nors V. R. teigia, kad negalėdamas atvykti į Lietuvą patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau pabrėžtina, kad nuteistasis neigiamas pasekmes patyrė dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, jo patirti suvaržymai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Teistumas nėra panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-393-919/2022).
16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo V. R. gynėjo advokato skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.