Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Violetai Raguckienei ir Ingai Valaitienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajam E. P., kaltinamojo E. P. gynėjai adv. S. Ž., nukentėjusiajai G. P., nukentėjusiosios G. P. atstovei adv. A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „EG Statyba“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2000 m. įstatymo Nr. VIII-1698 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. kaltinamas tuo, kad 2013-07-06, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), A. G. priklausančiame gyvenamajame name, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sutuoktine G. P. metu, sugriebė nukentėjusiajai G. P. už rankų, suspaudęs jas stūmė nukentėjusiąją G. P. į sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu dešinio žąsto srityje, kraujoruvomis dešinio riešo, kairio žąsto, kairio dilbio srityse.

Kaltinamasis E. P. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino. Teisiamojo posėdžio paaiškino (b.l. 154-161), kad kartu su savo sutuoktine G. P. gyveno jos motinai A. G. priklausančiuose namuose iki 2013-05-19. Nurodytą dieną, nesant namuose sutuoktinės, jį „iškoliojo“ jos sesuo R. Š., todėl jis išsikraustė iš nurodytų namų gyventi pas savo tėvus. Iki jo išsikraustymo, santykiai su sutuoktine buvo geri. 2013-07-06, apie 18.00 val., jam paskambino sutuoktinė G. P. ir pakvietė ateiti pasikalbėti. Jis nuvažiavo pas sutuoktinę apie 21.45 val. Jam ir G. P. besikalbant virtuvėje, apie 23.00 val., į virtuvę atėjo neblaivi uošvienė A. G., kuri jo paklausė, ką jis veikia jos namuose. Jis atsakė, kad atėjo pas savo sutuoktinę ir vaiką, taip pat pasakė, jog būtent ji yra neblaivi. Sutuoktinei G. P. pasakė, kad jos motina vartoja alkoholį, ją reikią prižiūrėti, todėl ji ir neina iš jos namų kitur gyventi. Tada jo uošvienė ir sutuoktinė pradėjo tarpusavyje ginčytis, stumdytis, griuvinėti prie stalo ir ant stalo, nes G. P. tempė savo motiną eiti miegoti ir jos abi nugriuvo kelis kartus, persivertė per stalą. Jis tuo metu nuo jų buvo 2-2,5 m. atstumu. Tada jis pasakė, kad jos gali muštis toliau ir išėjo į namus. Uošvienė jam dar sakė, kad jis yra neblaivus, žadėjo kviesti policijos pareigūnus, bet kad būtų skambinusi į policiją, jis negirdėjo, nes tokiu atveju būtų laukęs kol atvyks policijos pareigūnai ir nustatys jo girtumą. Gyvendamas uošvienės namuose, dažnai matydavo kaip jo uošvienė, parėjusi į namus neblaivi, susistumdydavo su G. P.. 2013-07-06 ant sutuoktinės rankų jokių sužalojimų nematė. Tą dieną ji dėvėjo marškinėlius ilgomis rankovėmis. Po šio įvykio jis G. P. matė 2013-07-15 ir 2013-08-01. Neatsimena, ar matė ją 2013-07-12. Buvo kartu su tyrėja nuvykęs pasiimti vaiko drabužių, padedant vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pasimatė su sūnumi. Dar 2013-07-06 jis su sutuoktinę buvo susitaręs, kad jie kartu gyvens bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su G. P. ir gyveno nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėn.

Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (b.l. 154-161), kad nesutarimai su sutuoktiniu E. P. prasidėjo nuo 2013 m. kovo mėn., kai ji pradėjo dirbti. Jis norėjo išeiti iš jos motinos namų, kuriuose jie abu gyveno ir apsigyventi pas savo tėvus. Tam ji nepritarė, tačiau E. P. vis vien išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Ji nežino dėl kokių priežasčių sutuoktinis išėjo. Sesuo sakė, kad jos sutuoktinio iš namų nevarė. 2013-07-06 sutuoktinis E. P., jos kvietimu, atvažiavo pasikalbėti apie jų bendrą tolimesnį gyvenimą. Atvažiavo apie 22.00 val. Besikalbėdami jie pradėjo ginčytis. E. P. spaudė ją kraustytis gyventi pas jo tėvus. Grąsino ir gąsdino, kad priešingu atveju pasikars. Žodinio konflikto metu E. P., stipriai suėmęs už jos rankų žąstų, stumdė ją koridoriuje. Tai įvyko praėjus gal 20 min. po E. P. atvykimo. Stūmė 3-4 kartus į sieną, į kurią ji atsitrenkė nugara. Tuo metu ji skausmo nejautė, pradėjo skaudėti jau išėjus sutuoktiniui. Toks epizodas buvo vienas, jo niekas nematė. Tą dieną buvo apsirengusi marškinėliais trumpomis rankovėmis. Vėliau ji su E. P. buvo virtuvėje. Sutuoktinis ją stumdė ir virtuvėje, ten taip pat buvo sugriebęs už rankų, tačiau ne žąstų srityje. Jiems būnant virtuvėje į namus grįžo jos motina A. G.. Ar motina galėjo matyti jos ir sutuoktinio stumdymąsi, ji negali pasakyti. Įėjus motinai, sutuoktinis pasakė, kad parėjo „pijokė“ ir pastūmė motiną. Ją prie motinos taip pat stūmė. Tą vakarą jos abi su motina tarpusavyje nekonfliktavo, nesistumdė, per stalą nepersivertė. Tai sutuoktinis pastūmė motiną ir ji nugriuvo, o po to jis išėjo. Motina paskambino policijai, buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau ji iš karto pareiškimo dėl sutuoktinio panaudoto smurto nerašė, pas medikus taip pat nesikreipė, nes dėl pareiškimo rašymo nebuvo apsisprendusi, norėjo išsaugoti šeimą. Pareiškimą parašė ir pas gydytojus kreipėsi tik po trijų dienų. Medicininė jos apžiūra vyko 2014-07-10, apie 11.00 val. Jos sužalojimus matė kaimynė O. Š., pas kurią ji buvo nuėjusi sekančią dieną po konflikto. Policijos pareigūnams nurodė, kad ją stumdė E. P., kad žadėjo pasikarti. Kad sutuoktinis buvo sugriebęs už rankų, policijos pareigūnams nesakė. Nežino ar policijos pareigūnai galėjo pastebėti jai padarytus sužalojimus. Jokių sužalojimų ant jos rankų iki 2013-07-06 nebuvo. Po nurodyto įvykio ji jokių sužalojimų taip pat nepatyrė, niekur kitur susižaloti negalėjo. E. P. taip pat ją stumdė ir anksčiau – 2013-06-27, kai buvo atėjęs vaiko drabužių, tačiau po to įvykio sužalojimų ji nepastebėjo.

Papildomai nukentėjusioji G. P. taip pat paaiškino (b.l. 174-180), kad sutuoktinio padarytus sužalojimus tepė „heparino“ tepalu, nes buvo vasaros metas, nesinorėjo į darbą vykti su rūbais ilgomis rankovėmis. Be to, E. P. jos atžvilgiu smurtavo ir birželio 27 d., apie 10.00 val. Tuomet jis irgi stumdėsi, tačiau po to jokių mėlynių ant savo kūno ji nepastebėjo.

Liudytoja apklausta A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (b.l. 154-161), kad 2013-07-06, apie 23.00 val., grįžo į namus. Dar būdama lauke išgirdo triukšmą ir priėjusi prie virtuvės lango pamatė, kad stumdosi jos dukra G. P. ir žentas E. P.. E. P. tąsė G. P. už rankos, jo akys buvo paklaikusios, atrodė įtūžęs. Įėjus į virtuvę, E. P. pradėjo šaukti, kad ji girta, o paskui pastūmė ją nuo G. P., dėl ko ji atsitrenkė į kriauklę. Norėdama įrodyti savo blaivumą paskambino policijai, tačiau kol atvyko policijos pareigūnai, E. P. pasišalino. Tą dieną buvo išgėrusi šampano, tačiau girta nebuvo. Kviesdama policija į namus, ji nesakė, kad matė, jog stumdėsi dukra ir žentas. Kuo tą dieną buvo apsirengusi dukra G. P., ji neatsimena. G. P. jai rodė paraudimus ant rankų, o ar tuos paraudimus rodė policijos pareigūnams, negali pasakyti. Paraudimai buvo matomi ant abiejų jos dukters rankų. Anksčiau ant G. P. kūno ji jokių sužalojimų nematė. Tą dieną, esant E. P., ji su G. P. nekonfliktavo. Ji, gal sekančią dieną parašė pareiškimą policijai, kurį atsiėmė, nes nenorėjo kištis į dukros šeimos reikalus. Ji nieko nežino apie konfliktą tarp kitos dukters ir E. P..

Liudytoja apklausta O. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (b.l. 174-180), jog pažįsta tiek nukentėjusiąją, tiek kaltinamąjį. Santykiai su jais abiem yra geri. 2013-07-07 pas ją atėjo G. P.. Dėl ko pas ją atėjo nukentėjusioji, pasakyti negali. Ji gyvena netoliese, jos sūnus yra vedęs G. P. seserį. G. P. buvo liūdna, apsiverkusi, visa mėlyna. Skundėsi, kad ją sumušė sutuoktinis, kad skauda pečius. Sakė, kad du ar tris kartus trenkė ją į sofos ar lovos kampą. Ji liepė G. P. nusirengti ir ant nugaros matė „rėžą“ mėlynių. Mėlynes taip pat matė ant abiejų rankų žąstų, ant abiejų rankų, sprando. Mėlynės buvo tamsiai žalios, kraštai pašviesėję.

Liudytoja apklausta Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnė V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (b.l. 174-180), kad patruliuojant kartu su pareigūnu D. Ž., naktį, datos ir laiko nurodyti tiksliai negali, gavo budinčio policijos pareigūno nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes ten į namus veržiasi vyras, daužo langus. Atvykus į nurodytą vietą, namo duris atidarė nukentėjusiosios motina, taip pat šalia buvo ir nukentėjusioji. Motina pasakė, kad į namus brovėsi žentas, nukentėjusiosios sutuoktinis, kuris buvo neblaivus, „baladojosi“. Nurodyto asmens įvykio vietoje nebuvo, jis jau buvo pasišalinęs, t.y. išvažiavęs dviračiu. Pareiškimo niekas nerašė. Ji paaiškino nukentėjusiajai ir jos motinai, kad pareiškimą yra galima parašyti ir kitą dieną. Nukentėjusioji skundėsi, kad tą dieną jos sutuoktinis veržėsi į namus. Taip pat sakė, kad jis anksčiau prieš ją yra vartojęs smurtą, yra likusios mėlynės nuo jo, jis „koliojasi“, prieš ją jėgą naudoja. Neprisimena, ar matė kokias nors mėlynes ant nukentėjusiosios kūno. Taip pat, negali pasakyti, ar tą vakarą prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta.

Liudytoju apklaustas Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (b.l. 174-180), kad patruliuojant su pareigūne V. V. gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai į gyvenamąsias patalpas bando įsibrauti nepageidaujamas asmuo. Nuvykus budinčio policijos pareigūno nurodytu adresu, jokio pašalinio asmens kieme nerado. Bendravo su nukentėjusiąją ir jos motina. Pokalbio metu sužinojo, kad vyriškis, kuris bandė įsibrauti į namus, yra nukentėjusiosios sutuoktinis, su kuriuo nuolat kyla konfliktai. Tu metu jis jau buvo pasišalinęs, galimai išvažiavęs su dviračiu. Nukentėjusioji minėjo, kad ir anksčiau yra buvę panašių įvykių. Taip pat minėjo, kad ant jos kūno yra mėlynių. G. P. sakė, kad mėlynes jai padarė sutuoktinis, tačiau kada tiksliai, jis pasakyti negali.

Liudytoja apklausta Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnė V. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (b.l. 174-180), jog dabar tiksliai neatsimena ką apklausos metu jai paaiškino įtariamasis E. P.. Visos aplinkybės yra surašytos jo apklausos protokole. Prisimena tik tai, jog kaltinamasis davė paaiškinimus apie tai, kad buvo G. P. motinos namuose pasikalbėti. Ten kilo konfliktas su sutuoktine. Tuo metu į namus sugrįžo sutuoktinės motina. G. P. su savo motina susistumdė, o vėliau sutuoktinės motina jį išvijo. Aplinkybės, kad sutuoktinė kartu su motina vertėsi per stalą, įtariamasis nebuvo nurodęs. E. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Apklausos protokolą jis skaitė labai įdėmiai, kelis kartus tikslino jo tekstą ir pasirašė tik tada, kai, jo įsitikinimu, visos aplinkybės atitiko pasakojimą. Todėl laiko, kad jokia esminė aplinkybė negalėjo būti įtariamojo apklausos protokole praleista (neužrašyta).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio medicinos ekspertas D. I. visiškai patvirtino 2013-07-10 specialisto išvadoje Nr. G 586/13 (09) G. P. konstatuotus sužalojimus, jų atsiradimo laiką, kvalifikaciją. Papildomai paaiškino (b.l. 174-180), kad mažai tikėtina, jog medicininės apžiūros metu G. P. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2013-07-06, apie 23.00 val., nes kraujosruvos jau buvo gelsvos ar pilkšvos, o tai pagal medicininę literatūrą būdinga 7-11 parų sužalojimams. Taigi didesnė tikimybė, kad kraujosruvos ant nukentėjusiosios kūno buvo senesnės nei 5 parų, t.y. turėjo atsirasti iki liepos 6 d. Tačiau visiškai kategoriškai to teigi negali, nes kraujosruvų bei kitų žaizdų formavimuisi, jų gijimui įtakos turi ir kiekvieno asmens individualios organizmo savybės, naudojamų medikamentų poveikis.

Byloje esančiuose dokumentuose yra užfiksuoti sekantys faktiniai duomenys:

2013-07-11 apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto 2013-07-10 išvada Nr. G586/13(09) konstatuota, kad G. P. nustatyti sužalojimai - kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinio žasto srityse, kraujosruvos dešinio riešo, kairio žasto, kairio dilbio srityse buvo padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai daugiau nei penkių parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutriko ne ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui (b.l. 16);

2013-07-15 akistatos protokole užfiksuoti priešpriešiniai nukentėjusiosios G. P. ir kaltinamojo E. P. parodymai: G. P. nurodė, jog E. P. 2013 m. birželio mėn. pabaigoje kilusio konflikto metu griebė ją už rankų, suspaudė jas ir stūmė į sieną, taip pat jis 2013-07-06, apie 23.00 val. kilusio konflikto metu vėl griebė už rankų, suspaudė jas ir stūmė į sieną; E. P. nurodė, kad sutuoktinei negriebė už rankų ir jos į sieną nestūmė, o sutuoktinė nurodytą vakarą stumdėsi ir griuvinėjo su savo neblaivia motina (b.l. 22);

Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK 2014-06-02 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2013-07-07, 00.27 val., buvo gautas A. G. telefoninis pranešimas, kad į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo nepažįstamas asmuo ir beldžia į duris; nurodytu adresu nuvykus policijos pareigūnams - V. V. ir D. Ž., paaiškėjo, kad į namus buvo atėjęs pranešėjos žentas, įvyko žodinis konfliktas, jis po konflikto iš pranešėjos namų išėjo, pareiškimas negautas (b.l. 183);

Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK registruoto pranešimo Nr. ROIK 0113000357941 detali informacija, kurioje užfiksuota, kad 2013-07-07, 00.27 val., buvo gautas pranešimas, kad pas A. G. beldžiasi nepažįstami asmenys; policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiaiškinta, kad pas A. G. buvo atėjęs žentas ir kilo žodinis konfliktas; nuvykus pareigūnams žentas buvo pasišalinęs; pranešėja pretenzijų nereiškė, pareiškimas negautas (b.l. 184-185).

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2000 m. įstatymo Nr. VIII-1698 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12) numatė baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pažymėtina, jog teismo išvados dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn turi būti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis, todėl priimant galutinį procesinį sprendimą negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka Lietuvos Respublikos BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, betarpiškai teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje baudž. byloje surinktų įrodymų visetą daro išvadą, kad nukentėjusioji G. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau baudž. byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šį sveikatos sutrikdymą tyčia, kaltinime nurodytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jai padarė kaltinamasis E. P..

Baudž. byloje E. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-07-06, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), A. G. priklausančiame gyvenamajame name, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sutuoktine G. P. metu, sugriebė nukentėjusiajai G. P. už rankų, suspaudęs jas stūmė nukentėjusiąją G. P. į sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino viso baudžiamojo proceso metu. Jis neneigė, kad 2013-07-06, vėlai vakare, buvo atvykęs pas savo sutuoktinę G. P., tuo metu gyvenusią A. G. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai neigė nurodytu metu ir nurodytoje vietoje smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Taip pat jis nurodė, kad dar jam būnant A. G. namuose, įvyko jos ir jo sutuoktinės G. P. grumtynės, kurių metu abi moterys kelis kartus nugriuvo, persivertė per stalą.

Baudž. byloje neginčytinai nustatyta, kad: 2013-07-06, apie 22.00 val., E. P. atvyko į A. G. priklausančius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); tuo metu nurodytuose namuose buvo tik nukentėjusioji G. P.; E. P. ir G. P. bendravo apie tolesnį jų santuokinį gyvenimą; apie 23.00 val. į namus grįžo A. G.; praėjus itin nedideliam laikui, E. P. iš A. G. namų išvyko; 2013-07-07, apie 00.27 val., A. G. į savo namus, adresu Vilniaus (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pareigūnus; atvykus policijos pareigūnams, nei A. G., nei G. P., jiems apie jokią įvykdytą nusikalstamą veiką nepranešė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G586/13(09) (b.l. 16) neginčijamai liudija, kad 2013-07-10 atlieknat medicininę apžiūrą ant G. P. kūno buvo rasti sužalojimai - kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinio žasto srityse, kraujosruvos dešinio riešo, kairio žasto, kairio dilbio srityse, padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota ir tai, kad ant G. P. kūno rasti sužalojimai galimai padaryti daugiau nei penkių parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros (b.l. 16). Teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusioji nurodė (b.l. 154-161), kad jos medicininė apžiūra buvo vykdoma 2013-07-10, apie 11.00 val., t.y. praėjus tik trims pilnoms paroms po tiriamo įvykio, kuris įvyko 2014-07-06, apie 23.00 val. (praėjus liepos 7 d., liepos 8 d. ir liepos 9 d.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio medicinos ekspertas D. I., palaikydamas 2013-07-10 specialisto išvadą Nr. G586/13(09), papildomai paaiškino (b.l. 174-180), kad mažai tikėtina, jog medicininės apžiūros metu G. P. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2013-07-06, apie 23.00 val., nes kraujosruvos jau buvo gelsvos ar pilkšvos, o tai pagal medicininę literatūrą būdinga 7-11 parų sužalojimams; laiko, jog didesnė tikimybė, kad kraujosruvos ant nukentėjusiosios kūno buvo senesnės nei 5 parų, t.y. turėjo atsirasti iki liepos 6 d.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji G. P., kuri yra vienintelė (be kaltinamojo E. P.) tiesioginė tiriamo įvykio dalyvė, viso baudžiamojo proceso metu nesielgė nuosekliai, taip pat davė gana prieštaringus parodymus. Pažymėtina, kad iš Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK 2014-06-02 rašto (b.l. 183) ir Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK registruoto pranešimo Nr. ROIK 0113000357941 detalios informacijos (b.l. 184-185) matyti, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai buvo iškviesti ne dėl nukentėjusiosios galimai patirto smurto, o dėl to, kad E. P. bandė įsiveržti į A. G. priklausančius namus. Atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji G. P. pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nerašė, jokių aplinkybių apie tai, kad būtent 2014-07-06 vakarą, jos atžvilgiu E. P. vartojo fizinį smurtą, atvykusiems Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnams – V. V. ir D. Ž. nenurodė. Dėl tokių jos veiksmų liko užfiksuotos reikšmingos tiriamo įvykio faktinės aplinkybės (neužfiksuota, kokiais rūbais tuo metu vilkėjo G. P.; neužfiksuota, buvo ant jos kūno paraudimai ar kiti pirminiai patirto smurto pėdsakai). Liudytojais apklausti minėti pareigūnai teisiamojo posėdžio metu vieningai teigė (b.l. 174-180), kad G. P. minėjo mėlynes ant rankų, tačiau apie jas kalbėjo, kaip apie likusias nuo ankstesnių konfliktų, o jie jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nepastebėjo. Pirminiame, ranka rašytame, 2013-07-10 prašyme (b.l. 5) G. P. apskritai nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių apie sutuoktinio E. P. jos atžvilgiu pavartotą smurtą. Tik vėliau, jau Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK pareigūnės V. P. užpildytame protokole-pareiškime (b.l. 4), yra nurodyta, kad E. P. prieš ją vartojo smurtą 2013-06-27, apie 10.00 val., ir 2013-07-06, apie 23.00 val. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu (b.l. 154-161) nukentėjusioji G. P. negalėjo aiškiai pasakyti kurioje tiksliai gyvenamojo namo vietoje E. P. jai sugriebė už rankų ir stūmė į sieną, nurodydama, kad tai buvo koridoriuje, vėliau – jog tai buvo virtuvėje, o dar vėliau – kad stumdymas buvo ne vienkartinis ir tai buvo daroma tiek koridoriuje, tiek virtuvėje. Taip pat, nukentėjusioji negalėjo nieko paaiškinti iš kur ant jos rankų atsirado apibrozdinimai ir „šašai“.

Teismas nepatikimais laiko ir nesivadovauja liudytoja apklaustos A. G. parodymais. Pažymėtina, kad duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad: 2013-07-06, apie 23.00 val., grįžo į namus; dar būdama lauke išgirdo triukšmą ir priėjusi prie virtuvės lango pamatė, kad stumdosi jos dukra G. P. ir žentas E. P.; E. P. tąsė G. P. už rankos, jo akys buvo paklaikusios, atrodė įtūžęs (b.l. 154-161). Tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, A. G. nebuvo nurodžiusi tos aplinkybės, kad buvo priėjusi prie lango ir matė kaip stumdosi jos dukra G. P. ir žentas E. P. (b.l. 17). Tuo metu ji nurodė, kad jau jai įėjus į gyvenamojo namo vidų E. P. stūmė G. P., o vėliau ir ją (b.l. 17). Atkreiptinas dėmesys, kad pati G. P. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo paaiškinusi, kad mama nematė, kaip sutuoktinis ją stūmė (b.l. 10-11). Šią aplinkybę ji patvirtino ir papildomos apklausos metu (b.l. 12), nurodydama, jog abu kartus kai vyko konfliktai su sutuoktiniu, jos mamos namuos nebuvo.

Teismas nesivadovauja ir liudytojos O. Š. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta liudytoja tiesiogiai nedalyvavo 2013-07-06 įvykyje ir nestebėjo nurodyto įvykio aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad 2013-07-07 pas ją atėjo G. P.; ji buvo liūdna, apsiverkusi, visa mėlyna; skundėsi, kad ją sumušė sutuoktinis, kad skauda pečius; sakė, kad du ar tris kartus trenkė ją į sofos ar lovos kampą; ji liepė G. P. nusirengti ir ant nugaros matė „rėžą“ mėlynių; mėlynes taip pat matė ant abiejų rankų žąstų, ant abiejų rankų, sprando; mėlynės buvo tamsiai žalios, kraštai pašviesėję. Tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, O. Š. buvo paaiškinusi tik tai, kad paprašė G. P. nusirengti „bliuskutę“ ir tuomet matė ant jos rankų, t.y. žąstų, mėlynes, kurios buvo didelės. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė eilę naujų faktinių aplinkybių (kad G. P. buvo visa mėlyna; kad jai skaudėjo pečius; kad G. P. pasakojo, jog ją du ar tris kartus trenkė į sofos ar lovos kampą; kad ant nugaros matė „rėžą“ mėlynių; ir kt.), kurių nenurodė jokie kiti proceso dalyviai (taip pat ir pati nukentėjusioji G. P.), todėl teismas negali minėtos liudytojos parodymų laikyti objektyvais ir patikimais.

Be to, teismas pažymi ir tai, jog abi anksčiau nurodytos liudytojos – A. G. ir O. Š. - yra artimai susijusios su nukentėjusiąja G. P. (pirmoji – jos motina; antroji – sesers vyro motina), dėl ko jos yra galimai suinteresuotos baudž. bylos baigtimi.

Remiantis išdėstytais argumentais, akivaizdu, jog nukentėjusiosios G. P. parodymų apie 2013-07-06, 23.00 val., (duomenys neskelbtini), A. G. priklausančiame gyvenamajame name, įvykusio konflikto su E. P. aplinkybes, nepatvirtina nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto 2013-07-10 išvada Nr. G586/13(09), nei jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d.). Todėl vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, remiantis baudž. byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotais faktiniais duomenimis, nešališkų ir baudž. bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų (V. V.; D. Ž.) parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio medicinos eksperto D. I. paaiškinimais, konstatuotina, jog baudž. byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent E. P. tyčia, kaltinime nurodytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą. Todėl E. P. išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2000 m. įstatymo Nr. VIII-1698 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12) (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 2 d., 302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str.,

nusprendžia:

E. P. išteisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2000 m. įstatymo Nr. VIII-1698 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nutartimi paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę - įpareigojimą E. P. iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens G. P., nebendrauti ir neieškoti ryšio su ja.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.