Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1448-1123/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-15
Bylos Nr.
eII-1448-1123/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01720-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kategorijos
Skundas Nr.eII-1448-1123/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01720-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui ir Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, atstovui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26755-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 24254803307) ( toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas pareigūnas 2024 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-26755-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. Š. paskyrė subendrintą 400 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą ( teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 421 straipsnio 1 dalį dėl to, kad D. Š. 2024 m. rugsėjo 8 d. 18.24 val., Vilniuje Vilnius-N. Vilnia pervažos (2+868 km) vairavo automobilį VOLVO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti ir kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais D. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 170 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. Š. teismui pateikė skundą, kuriuo jis prašo peržiūrėti administracinį sprendimą ir jo veiksmus vertinti kaip būtinybę užtikrinti eismo saugumą, prašo atsižvelgti į jo kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą pagal ANK 421 straipsnį bei skirti nuobaudą pagal ANK424 straipsnio 1 straipsnį.

Skunde nurodoma, jog pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 8 d., važiuodamas Vilniuje prie reguliuojamos geležinkelio pervažos, matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, o, jau būnant per arti pervažos, kad galėtų saugiai ir staigiai sustoti, užsidegė raudonas signalas. Nurodo, kad pakeliamoji užtvara buvo pakelta ir nepajudėjo iš šios pozicijos, kuri leido tęsti judėjimą, šviesoforo signalas mirksėjo, kas jį suklaidino – artėjant prie pervažos vertino tai, kad netrukus bus leidžiamas eismas, ir tik prieš pat pervažą suprato, kad šviesoforas praneša apie draudimą, bet staigus stabdymas, pasak pareiškėjo, būtų pavojingas, būtų sukėlęs pavojų, nes automobilis būtų sustojęs pervažoje, keldamas pavojų jam ir kitiems eismo dalyviams. Skunde akcentuojama, kad pareiškėjo veiksmai buvo orientuoti į saugų pervažos kirtimą, išvengiant avarinės situacijos.

Skunde pabrėžiama, kad pareiškėjui tesės nebuvo atimtos ar apribotos dėl ankstesnių nusižengimų, pasak pareiškėjo, jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas baigėsi prieš kelis mėnesius.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK 24254803307 tyrimo metu buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (suvestinė redakcija nuo 2021-06-15 iki 2021-07-31) patvirtintų „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 4 punktu, (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui, kai pradedančiajam vairuotojui 3 metams (iki (duomenys neskelbtini)) buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 11 kartų patrauktas buvo administracinėn atsakomybėn, kai savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus. Trys iš jų už nustatyto greičio viršijimą, kai nustatytas greitis buvo viršytas daugiau kaip 10 kilometrų per valandą (ROIK22162518645 - 2022-03-06, ANK 416 straipsnio 2 dalis; ROIK 22183117682 – 2022-09-25, ANK 416 straipsnio 3 dalis; ROIK 23218803379 - 2023-05-03, ANK 416 straipsnio 3 dalis). Atsiliepime nurodyta, jog D. Š. vairuotojo pažymėjimas negalioja ir nepakeistas į naują, nes metų eigoje neišklausė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo ir neišlaikė KET egzamino dėl ko prarado teisę vairuoti transporto priemones, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepime nurodyta, jog, Institucijos nuomonė, Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, nes administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai (vaizdo įrašai) patvirtina, kad užsidegus draudžiamam raudonam šviesoforo signalui automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai nutolęs nuo geležinkelio pervažos ir važiuojant leistinu greičiu, staigiai nestabdant, nesukeliant avarinės situacijos ir pavojaus sau ir kitiems, turėjo galimybę saugiai sustoti prie šviesoforo reguliuojančio eismą geležinkelio pervažoje bet to nepadarė, o kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Institucijos nuomone, Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda paskirta sankcijoje numatytose ribose. Pareiškėjui paskirta sankcijoje numatyta nuobauda, artima minimaliam baudos dydžiui, o specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas - artimas minimaliam atėmimo terminui, yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Atsiliepime prašoma palikti 2024 m. spalio 14 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-26755-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254803307 nepakeistą ir D. Š. skundo netenkinti.

AB „Regitra“ atsakydama į teismo paklausimą nurodė, jog AB „Regitra“ nustatė, kad D. Š. būdamas pradedančiuoju vairuotoju, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, ir per Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo. Terminas pabaigti papildomus mokymus baigėsi 2023-04-06. Kadangi D. Š. per Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, jis prarado teisę vairuoti, todėl, vadovaujantis Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktu D. Š. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), su nurodyta administracinio galiojimo data (duomenys neskelbtini), paskelbtas negaliojančiu 2024-11-12.

Pareiškėjas ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį Pareiškėjas ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, buvo tinkamai informuoti. Pareiškėjas ir Institucijos atstovas prašė skundą nagrinėti jikems nedalyvaujant. Teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

Šioje byloje D. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 421 straipsnio 1 dalį.

Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (-ų), už kurį (-iuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris būdamas pradedantysis vairuotojas pažeidė KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad vairuotojas, kuris būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį asmuo turi teisę pasikeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą SEAKĮ 22 straipsnyje numatyta tvarka.

Pagal SEAKĮ 46 straipsnio 1 dalį papildomas vairuotojų mokymas vykdomas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (-us) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamu nutarimu D. Š. buvo pripažintas kaltu ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad kaip pradedantysis vairuotojas vairavo automobilį, pažeidęs KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) SEAKĮ numatytas papildomas vairuotojų mokymas, nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per šiame įstatyme nustatytus terminus, dėl ko jis prarado teisę vairuoti transporto priemones. Remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, administracinių nusižengimų registro duomenimis, AB „Regitra“ teismui pateiktais duomenimis, vairuotojo pažymėjimas D. Š. buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 11 kartų patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus. D. Š., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, padarė net 5 administracinius nusižengimus, už kuriuos SEAKĮ numatytas papildomas vairuotojų mokymas:

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. kovo 24 d. D. Š. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo ir skirta bauda už tai, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val. ir važiavo 64 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Baudą sumokėjo 2022 m. balandžio 6 d.

2022 m. balandžio 25 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo ir skirta bauda už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

2022 m. rugsėjo 26 d. D. Š. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo ir skirta bauda už tai, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 21 km/val. ir važiavo 71 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

2023 m. rugsėjo 13 d. D. Š. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo ir skirta bauda už tai, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 23 km/val. ir važiavo 83 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).

2024 m. balandžio 20 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo ir skirta bauda už tai, kad vairuodamas automobilį šviesoforu reguliuojamojoje sankryžoje įvažiavo į ją degant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo.

Dėl pirmojo nurodyto administracinio nusižengimo (2022 m. kovo 24 d. protokolas su administraciniu nurodymu) D. Š. paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. balandžio 6 d., taigi papildomus vairuotojų mokymus turėjo baigti laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. balandžio 7 d., o jų nebaigus prarado teisę vairuoti 2023 m. balandžio 7 d.

Duomenų apie pateiktus prašymus grąžinti teisę vairuoti kaip ir duomenų, kad pareiškėjas užbaigė vairuotojų papildomus mokymus byloje nėra, tokių duomenų nenurodė pats pareiškėjas, jų nepateikė ir Institucijos atstovas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015).

KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jau ne vieną kartą būdamas nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiaiškino, kokie reikalavimai yra taikomi pradedantiesiems vairuotojams, padariusiems kelių eismo taisyklių pažeidimu, jokiais būdais nepašalina jo administracinės atsakomybės.

Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, spręsti, kad vairuodamas transporto priemonę 2024 m. rugsėjo 8 d. 18.24 val. D. Š. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, nėra pagrindo.

Remiantis aukščiau išdėstytu akivaizdu, jog Institucija tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog D. Š. vairuotojo pažymėjimas 2024 m. rugsėjo 8 d. 18.24 val. buvo negaliojantis ir nepakeistas į naują, nes per metus nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo dienos (2022 m. balandžio 6 d ) D. Š. neišklausė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo ir neišlaikė KET egzamino dėl ko nuo 2023 m. balandžio 7 d. prarado teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, konstatuojama, kad jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Dėl 421 straipsnio 1 dalies

ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 170 punktas nustato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. D. Š. pripažįsta, kad kirto geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau tvirtina taip pasielgė, nes šviesoforo signalą pastebėjo per vėlai, kad būtų galėjęs saugiai sustoti, nesukeldamas grėsmės sau ar kitiems eismo dalyviams.

Byloje esančiame AB „Lietuvos Geležinkeliai“ pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „21-Vilnius-N.Vilnia 2+868VK1 – 2024-09-08 18-24-13-907-1“ matyti, kad įrašo 6 sek. užsidega raudonos spalvos mirksintis šviesoforo signalas reguliuojantis eismą per geležinkelio pervažą. Vaizdo įrašo 10 sek. matomas kelio vingyje pasirodęs automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis link geležinkelio pervažos kuris, prie šviesoforo privažiuoja 14 sek., per geležinkelio bėgius pravažiuoja 16 sek. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kad automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai nutolęs nuo šviesoforo, kai užsidegė draudžiamasis raudonas šviesoforo signalas dėl ko D. Š., priešingai nei teigia savo skunde, turėjo pakankamai laiko įvertinti jo signalus ir saugiai, laikantis KET reikalavimų, sustoti prie geležinkelio pervažos. Vaizdo įraše matyti, kad už Pareiškėjo vairuojamo automobilio kitų eismo dalyvių nėra, todėl Pareiškėjo teiginiai, jog staigus stabdymas būtų sukėlęs avarinę situaciją atmetami kaip nepagrįsti. Akcentuotina ir tai, kad vaizdo įraše matyti, kad privažiuojant ir kertant geležinkelio pervažą VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio STOP žibintai neužsidega, kas leidžia teigti, kad pareiškėjas privažiuodamas prie geležinkelio pervažos matydamas raudonos spalvos šviesoforo signalą net neketino stabdyti.

Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuotina, jog Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, nes administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai (vaizdo įrašai) patvirtina, kad užsidegus draudžiamam raudonam šviesoforo signalui automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai nutolęs nuo geležinkelio pervažos ir važiuojant leistinu greičiu, staigiai nestabdant, nesukeliant avarinės situacijos ir pavojaus sau ir kitiems, turėjo galimybę saugiai sustoti prie šviesoforo reguliuojančio eismą geležinkelio pervažoje, bet to nepadarė, o kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.

Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra nustatyta bauda nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Šiuo atveju Pareiškėjui nebuvo nustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nors pareiškėjas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir pripažįsta savo kaltę, tačiau, įvertinus paduoto teismui skundo turinį negalima susidaryti nuomonės, kad pažeidėjas kritiškai vertintų savo veiksmus, dėl jų gailėtųsi, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjo pareikštas prisipažinimas ir gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aptartų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti D. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad D. Š. daug kartų baustas administracine tvarka (baustas 11 kartų). Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas, visuomenėje priimtas moralės, bei elgesio normas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas padarė du pavojingus ir gana šiurkščius KET pažeidimus: jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo beginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šiuo atveju Pareiškėjo padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė parinkta tinkamai, atsižvelgiant į nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo taisykles ir byloje surinktus duomenis.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidėjo asmenybę, ankstesnius asmens baustumus ir pagrįstai pripažino D. Š. padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 431 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pagrįstai paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 400 Eur piniginę baudą ir 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės artimą minimaliam atėmimo terminui – 7 mėnesių trukmės – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones ), jos nepaskyrus ar nustačius trumpesnį terminą, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26755-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 24254803307) nepakeistą ir D. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė