- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- eI3-5751-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01407-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- M. A. Ū.
- Trečiasis asmuo
- O. Ū.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. Ū. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. Ū. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.1912.E) R-1019 „Dėl obelų sklype (duomenys neskelbtini), ir prie jo ribos kirtimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Administraciją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo, priimti sprendimą.
Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija užsakymą iškirsti pareiškėjo obelį valstybinėje žemėje, prie jam priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, pateikė skubotai, neišsiaiškinusi visų aplinkybių. Vien tik A. Ū. prašymas nukirsti valstybinėje žemėje augančią obelį, nesudarė pagrindo organizuoti obels nukirtimą. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas nutartimi buvo sustabdęs Kauno apylinkės teismo sprendimo vykdymą dėl įpareigojimo nukirsti obelis, tačiau į šią aplinkybę atsakovė neatsižvelgė. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė privalo užtikrinti visų bendruomenės narių interesus, tinkamai juos atstovauti ir atlikti jai priskirtas funkcijas. Prieš priimant sprendimą, Administracija privalėjo nustatyti, kokiems asmenims suteikta teisė naudotis kelio servitutu, esančiu (duomenys neskelbtini), kokių asmenų teises ir interesus liečia šis servitutas, apžiūrėti situaciją vietoje ir nustatyti, ar iš tikrųjų obelis trukdo pravažiavimui bei nustatyti obels savininką. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys nebuvo apklausti ir informuoti apie atliekamą obels kirtimą valstybinėje žemėje. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (33.1912.E)R-1019 pati sau prieštarauja nurodydama, kad paprastai obeliai leidimo kirsti nereikia, tačiau išdavė A. Ū. leidimą iškirsti obelį valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Prie skundo pateiktos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad sklype daug metų auga obelys, o pravažiavimo galimybė yra.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ir atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Administracija 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (33.1912.E)R-1019 „Dėl obelų sklype (duomenys neskelbtini), ir prie jo ribos kirtimo“ išsamiai atsakė Lietuvos Respublikos Seimo nariui K. S. į 2020 m. vasario 28 d. prašymą. Seimo narys prašė išsiaiškinti, kodėl Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nieko nepadarė, kad sustabdytų obelų kirtimą sklype, (duomenys neskelbtini), nustatyti ir įvertinti kaltus asmens bei spręsti dėl galimybės atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems. Pažymėjo, kad skundžiamas raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, šiuo raštu tiek Seimo nariui, tiek trečiajam asmeniui buvo pateiktas atsakymas į rūpimus klausimus, t. y. paaiškinta, kokia buvo susidariusi faktinė situacija sprendžiant medžio kirtimo klausimą ir kokiais teisės aktais atsakovė vadovavosi. Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl net ir patenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl administracinė byla nutrauktina. Sprendimas leisti nukirsti valstybinėje žemėje augusią obelį priimtas nenustačius jokių teisinių priežasčių, dėl kurių toks prašymas negalėtų būti tenkinamas. Aplinkos apsaugos skyrius nežinojo, jog civilinėje byloje Nr. eA2-1845-264/2019 buvo sustabdytas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymas, nes minėtoje byloje Administracija nebuvo proceso šalimi. Pareiškėjo argumentas, jog Administracija privalėjo nustatyti, kokiems asmenims suteikta teisė naudotis servitutu ir, kokių asmenų teises ir interesus liečia kelio servitutas, nepagrįstas, nes esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, teisės aktai nenustato Administracijai pareigos tikrinti tokią informaciją, be to, šių aplinkybių aiškinimasis neįtakotų atsakovės veiksmų ar sprendimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. Ū. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė Administracijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.1912.E) R-1019 panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys K. S. 2020 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją nurodydamas, jog į jį kreipėsi M. A. Ū. ir kiti asmenys, prašydami sustabdyti obelų kirtimą (duomenys neskelbtini), nes Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi buvo sustabdytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymas. Seimo narys prašė Administracijos išsiaiškinti, kodėl Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius nieko nepadarė, kad sustabdytų obelų kirtimą sklype, (duomenys neskelbtini), nustatyti ir įvertinti kaltus asmens bei spręsti dėl galimybės atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems asmenims.
Kauno miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (33.1912.E)R-1019 „Dėl obelų sklype (duomenys neskelbtini), ir prie jo ribos kirtimo“ Seimo nariui atsakė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus kriterijus, obelis nėra saugotinas medis, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą, paprastajai obeliai leidimo kirsti nereikia. Dėl obels, augančios valstybinėje ne miško ūkio paskirties žemėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėjo, kad 2019 m. spalio 10 d. Aplinkos apsaugos skyrius gavo A. Ū. prašymą nukirsti obelį, augančią valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, motyvuojant tuo, kad obelis trukdo naudotis nustatytu kelio servitutu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 16 d. Aplinkos apsaugos skyrius davė užsakymą Nr. 36-2-2187 obels valstybinėje ne miško ūkio paskirties žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nukirtimui. Kauno apygardos teismo 2019 m. nutartis, kuria sustabdytas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-17261-1070/2019 vykdymas, Aplinkos apsaugos skyriui buvo pateikta 2020 m. vasario 18 d., t. y. po obels valstybinėje žemėje nukirtimo.
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2020 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (33.1912.E)R-1019 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas savo nesutikimą su atsakovės sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė išdavė A. Ū. leidimą iškirsti pareiškėjui priklausančią obelį valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, detaliai neišsiaiškinusi visų aplinkybių susijusių su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymo sustabdymu, kelio servituto naudojimu. Pareiškėjo teigimu, atsakovė pati sau prieštarauja nurodydama, kad paprastai obeliai leidimo kirsti nereikia, nors A. Ū. išaiškino teikti nustatytos formos prašymą leidimui gauti.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Želdynų ir želdinių tvarkymas Kauno mieste vykdomas vadovaujantis Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 „Dėl Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 8 punkte numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems ir jų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams reikalingas leidimas, jeigu atitinka bent vieną kriterijų, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių priskyrimo saugotiniems“. Vadovaujantis minėto akto nuostatomis, obelis, išskyrus miškinę, nėra saugotinas medis, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 (2019 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. D1-4 redakcija) patvirtiną Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą paprastajai obeliai kirsti leidimas neišduodamas. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą, leidimas kirsti paprastą obelį, kuri nėra saugotinas medis, nėra išduodamas, kas teisingai nurodyta ginčijamame Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (33.1912.E)R-1019.
Byloje nustatyta, kad A. Ū. 2019 m. spalio 10 d. pateikė Administracijai prašymą nukirsti valstybinėje žemėje augusią obelį nurodydama vykdytiną teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018. Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 36-2-2187 UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ pateikė užsakymą obels nukirtimui. 2020 m. vasario 11 d. valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos augusi obelis buvo nukirsta.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018 nustatė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). (tarnaujantis daiktas) 129 kv. m atlygintiną kelio servitutą – teisę važiuoti keliu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (viešpataujantis daiktas) savininkams, pagal 2016-05-31 UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą. Minėtu teismo sprendimu M. A. Ū. ir O. Ū. buvo įpareigoti per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius objektus, tame tarpe tris obelis. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
2019 m. birželio 11 d. A. Ū. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi A. Ū. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1845-264/2019 sustabdė Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas O. Ū. atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. eA2-1845-264/2019. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi A. Ū. atskirasis skundas atmestas.
Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nebuvo proceso šalimi minėtose civilinėse bylose, taip pat šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovei iki obels valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nukirtimo buvo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymą. Iš ginčijamo rašto matyti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis, kuria buvo sustabdytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo vykdymas, buvo pateikta tik 2020-02-18, t. y. po obels iškirtimo. Taigi, ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriui nebuvo žinoma apie vykdomosios bylos sustabdymą.
Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovė turėjo imtis veiksmų nustatyti aplinkybes, susijusias su kelio servituto nustatymu ir naudojimu, kadangi A. Ū. prašymu kreipusis į atsakovę dėl obels iškirtimo, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-972-800/2018, kuriuo M. A. Ū. ir O. Ū. buvo įpareigoti pašalinti obelis (duomenys neskelbtini), buvo įsiteisėjęs. Iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo ir antstolio patvarkymų matyti, jog vykdytinu teismo sprendimu M. A. Ū. buvo įpareigotas pašalinti obelis ir kitus objektus, trukdančius A. Ū. naudotis kelio servituto suteikiančiomis teisėmis. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pareigos tikrinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, susijusias su kelio servituto nustatymu ir jo naudojimusi.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčydamas Administracijos 2020 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (33.1912.E)R-1019 teisėtumą, iš esmės jokių kitų argumentų, kokios jo teisės ar teisėti interesai šiuo atsakymu buvo pažeisti, nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė, išskyrus tai, jog pareiškėjas vertina, kad obelis valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos, buvo iškirsta atsakovei detaliai neišsiaiškinus visų aplinkybių, kas lėmė žalos atsiradimą. Įvertinęs Administracijos 2020 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (33.1912.E)R-1019 turinį, teismas pripažįsta, jog Administracija, iš esmės, motyvuotai ir tinkamai atsakė į Seimo nario prašymą ir nėra pakankamo pagrindo teigti, kad į prašymą buvo netinkamai atsakyta.
Be to, teismo vertinimu, Administracijos 2020 m. balandžio 2 d. raštas Nr. (33.1912.E)R-1019 yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, kuris iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria. Administracijos Sprendimas yra informacinis dokumentas, kuriuo Seimo nariui pateikiama informacija, kokia buvo susidariusi faktinė situacija sprendžiant obelų, augusių sklype (duomenys neskelbtini), ir prie jo ribos kirtimo klausimą ir kokiais teisės aktais, atlikdama veiksmus, atsakovė vadovavosi. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (33.1912.E) R-1019 „Dėl obelų sklype (duomenys neskelbtini), ir prie jo ribos kirtimo“ išsamiai atsakyta į Seimo nario iškeltus klausimus, bei įvertinus tai, kad ginčijamas Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir net jį panaikinus pareiškėjo asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, tenkinti pareiškėjo skundą, naikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą prašymą išnagrinėti iš naujo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. Ū. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.