Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 9349 „Dėl socialinės išmokos neskyrimo“, kuriuo yra atsisakyta pareiškėjui skirti socialinę pašalpą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) nedelsiant apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo privalomos sumokėti dienos – 2022 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už vėlavimą sumokėti socialinę išmoką, iš Savivaldybės priteisti pareiškėjui 100 000 Eur neturtinės žalos bei 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Kauno miesto savivaldybės gyventojas, bedarbis, tačiau bedarbio pašalpa jam neskiriama ir nemokama. Nors kelerius pastaruosius metus pareiškėjas yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir aktyviai ieško darbo pagal specialybę, tačiau jam nebuvo pasiūlyta nė viena tinkama darbo vieta. Savivaldybė nuo 2019 m. gruodžio 1 d. nutraukė pareiškėjui 125 Eur socialinės išmokos mokėjimą. Administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą ginčo laikotarpiui. Sprendimas naikintinas, o iš atsakovo priteistina neturtinė žala, nes pareiškėjo prašymas dėl socialinės pašalpos skyrimo buvo išnagrinėtas neišsamiai, pažeidžiant Europos sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. B. (toliau – ir Sutuoktinė) gyvena kartu Kauno miesto teritorijoje bei, kad laiku nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Tarp pareiškėjo ir jo Sutuoktinės buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurioje buvo nustatytas turto visiško atskirumo režimas, be to, Sutuoktinė negyvena Kauno mieste. Pareiškėjui nesuprantama Sprendimo dalis, kurioje nurodyta „bendrai gyvenantiems asmenims“. Pareiškėjas atsakovui laiku ir tinkamai pateikė visus jį asmeniškai liečiančius dokumentus. Sprendime nėra nurodyta, kokie nebuvo pateikti konkretūs dokumentai, liečiantys tik pareiškėją. Savivaldybė nepagrįstai laikosi savo pozicijos, kad pareiškėjo turtas privalo būti sumuojamas kartu su Sutuoktinės turtu, nors net mokesčių administratorius yra pasisakęs priešingai. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) akivaizdžiai diskriminuoja ir suvaržo dviejų asmenų teisę sudaryti santuoką, nusistatant atskirus (savarankiškus) turto režimus, kas grubiai pažeidžia ir Konstitucijos normas, ir pagrindinius Europos Sąjungos steigimo dokumentus, kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos sutartį (ESS), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – ir Chartija) ir kt., kurie yra tiesioginio taikymo teisės aktai Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atsakovo Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valstybės valdymo, teisėtų lūkesčių principus. Savivaldybei nuo 2020 m. tyčia registruose nenurodant pareiškėjo, kaip socialiai remtino asmens, pareiškėjas taip pat negauna ir kasmėnesinės socialinės studento stipendijos iš Valstybės studijų fondo, todėl patiria ir turtinę žalą. Dėl pareiškėjo nuolat sukeliamo streso, išgyvenimų ir pažeminimo, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.