Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022-02-22 sprendimą Nr. 9349, kuriuo yra atsisakyta D. S. skirti socialinę pašalpą laikotarpiui nuo 2022-01-01 iki 2022-03-31 (toliau – ir Sprendimas); 2) Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę nedelsiant apskaičiuoti ir išmokėti D. S. socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-03-31 ir priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo privalomos sumokėti dienos - 2022-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už vėlavimą sumokėti socialinę išmoką; 3) Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti pareiškėjui D. S. 100 000 Eur neturtinės žalos bei 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra Kauno miesto savivaldybės gyventojas. Pareiškėjas yra bedarbis, tačiau bedarbio pašalpa jam neskiriama ir nemokama. Nors kelerius pastaruosius metus pareiškėjas yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo pagal specialybę, tačiau nė viena tinkama darbo vieta jam nebuvo pasiūlyta. Kauno miesto savivaldybė nuo 2019-12-01 nutraukė pareiškėjui 125 Eur socialinės išmokos mokėjimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2022-02-22 priėmė sprendimą Nr. 9349, kuriuo atsisakė D. S. skirti socialinę pašalpą laikotarpiui nuo 2022-01-01 iki 2022-03-31. Ginčijamas sprendimas naikintinas, o iš atsakovo priteista neturtinė žala, nes pareiškėjo prašymas dėl socialinės pašalpos skyrimo buvo išnagrinėtas neišsamiai, pažeidžiant Europos sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Pažymėjo, kad ginčijame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. B. gyvena kartu Kauno miesto teritorijoje bei, kad laiku nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Pažymėjo, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurioje buvo nustatytas turto visiško atskirumo režimas, be to, E. B. negyvena Kauno mieste. Pareiškėjui nesuprantama sprendimo dalis, kurioje nurodyta „bendrai gyvenantiems asmenims“. Pareiškėjas atsakovei laiku ir tinkamai pateikė visus jį asmeniškai liečiančius dokumentus. Ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai, liečiantys tik pareiškėją, nebuvo pateikti. Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai laikosi savo pozicijos, kad pareiškėjo turtas privalo būti sumuojamas kartu su sutuoktinės turtu, nors net mokesčių administratorius yra pasisakęs priešingai. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas akivaizdžiai diskriminuoja ir suvaržo dviejų asmenų teisę sudaryti santuoką nusistatant atskirus (savarankiškus) turto režimus, kas grubiai pažeidžia ir Konstitucijos normas, ir pagrindinius Europos Sąjungos steigimo dokumentus, kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos sutartį (ESS), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir kt., kurie yra tiesioginio taikymo teisės aktai Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atsakovės sprendimas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valstybės valdymo, teisėtų lūkesčių principus. Kauno miesto savivaldybei nuo 2020 m. tyčia registruose nenurodant D. S., kaip socialiai remtino asmens, pareiškėjas taip pat negauna ir kasmėnesinės socialinės studento stipendijos iš Valstybės studijų fondo, todėl patiria ir turtinę žalą. Dėl pareiškėjo nuolat sukeliamo streso, išgyvenimų ir pažeminimo, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.