- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 1-209-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35590-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- L.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Vitunsko,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2004 m. liepos 15 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 parų arešto; 2005 m. rugsėjo 14 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalimi skirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių; 2005 m. gruodžio 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 64 straipsnio 1 dalimi skirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmė; 2006 m. gruodžio 21 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi skirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė; 2007 m. sausio 29 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) bausmė; 2011 m. lapkričio 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto; 2011 m. lapkričio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo; 2011 m. lapkričio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; 2012 m. gegužės 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį , 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 63 straipsnio 4, 9 dalimis skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, atlikęs bausmę 2014 m. rugsėjo 12 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. tyčia nužudė savo artimą giminaitį ir šeimos narį – tėvą V. K.. Būtent, 2016 m. liepos 28 d. laiko tarpe nuo 00.00 val. iki 3.00 val., S. K. sodybos ūkiniame pastate bei gyvenamajame name, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. K. konflikto su tėvu V. K. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. K. apie 25 smūgius į įvairias kūno vietas ir tuo jam padarė odos nubrozdinimą krūtinės kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodinėje krūtinės ląstos abiejose pusėse, kairės pusės VII-VIII šonkaulių tiesioginius lūžimus ir kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, dešinės kepenų skilties priekinio krašto kapsulės ir paviršinio audinio plyšimą, blužnies kapsulės ir paviršinio audinio plyšimą blužnies vartų srityje, muštinę žaizdą kairio antakio išorinio galo srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairėje smilkininėje srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir kairėje blauzdoje, ko pasekmėje dėl stipraus kūno, ypač pilvo ir krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimu, pilvo ertmės organų plyšimu, nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, V. K. 2016 m. liepos 28 d. įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. liepos 26 d. jis girtavo su pažįstamais ir draugais. Grįžęs į namus ten rado girtą, miegantį ir nugriuvusį tėvą V. K.. Sekančią dieną sužinojęs, kad tėvas geria prie parduotuvės, vakare apie 18 val. nuėjęs į vietą, ten esančioje pavėsinėje rado girtą tėvą, kuris dar išgėrė alaus ir išėjo. Po to jis sugrįžo į tėvų namus, kur kieme toliau su draugais V. T., D. T., V. R. gėrė alkoholinius gėrimus, kai kuriems draugams išsiskirsčius, kartu su V. T., V. R. toliau tęsė išgėrinėjimą gyvenamojo namo viduje. V. T. nuėjus atsigulti, jis toliau gėrė su V. R., taip pat pastarojo pasiūlymu dar nuėjo pas kaimynus P., o apie 3 val. nakties vėl sugrįžo į namus. Sugrįžus į namus tėvą ir motiną rado gulinčius lovoje. Motiną, pasipiktinęs jos blogu elgesiu, iš namo išvarė, o pats atsigulė ir užmigo fotelyje. Ryte, apie 6 val., pajutęs blogą kvapą, jis pabudo ir, užėjęs į tėvo kambarį, ten rado gulintį V. K.. Supratęs, jog šis į nieką nereaguoja, pakvietė brolį A., kuris ir nustatė tėvo mirtį, o po to iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Jis nei tą vakarą, nei anksčiau savo tėvo nemušė, prieš jį nesmurtavo. Mano, kad tėvas galėjo pats susižaloti būdamas girtas ir griuvinėdamas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. po darbo grįžęs į namus, nuėjo į lauko virtuvę ir iš ten per langą pamatė, kaip pas brolį – kaltinamąjį A. K. - rinkosi draugai. Prasidėjus išgertuvėms, triukšmui, jis apie tai telefonu pranešė savo dėdei bei iškvietė policiją. Per lauko virtuvės langą jis matė kieme girtaujančius savo brolį A. ir pastarojo draugus V. T., D. T., N., V. R., iš kurių D. T. ir N. vėliau išėjo, o likusieji nuėjo toliau gerti į namą. Tarp 24 - 1 val. nakties atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino apie vykusias išgertuves, triukšmą, bet policijos darbuotojai, net neužėję į namo vidų, pasiūlę kilus triukšmui vėl skambinti į policiją, išvyko. Po to, nakties metu jis išgirdo tėvelio – V. K. balsą, beldimą į duris, prašymą įleisti į namus ir po to sekusius A. K. keiksmus, priekaištus tėvui. Jis suprato, kad tėvas užėjo į namo vidų, o apie 6 val. ryto jį pažadino brolis A.ir liepė eiti pažiūrėti tėvo, nes šis guli ant grindų, nesikelia. Liepė už kojų jį ištraukti į verandą. Užėjęs į namo vidų, kambaryje jis rado prie lovos ant kairio šono gulintį tėvą, matė iš burnos išbėgusį kraują, matė mėlynes po akimi, ant rankų, ant krūtinės. Patikrinus pulsą suprato, kad tėvas negyvas. Pasakius, kad tėvas negyvas, A. K. prikėlė gretimam kambarį miegojusį V. T. ir jie abu išbėgo iš namo. Tame kambaryje pasiliko miegoti tik V. R., kuris vėliau taip pat prabudo ir išėjo. Apie šį įvykį jis pranešė kaimynei A., kuri iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Jis apie šį įvykį kalbėjosi su broliu A. ir pastarasis dėl įvykio su tėvu atsiprašė, nurodė, kad nesusitvardė. Iš šių bei ankstesnių įvykių, kai brolis buvo smurtavęs prieš tėvą ir mamą, jis suprato, kad tai A. sumušė nukentėjusįjį V. K.. Sekančią dieną kalbantis su motina, jis iš pastarosios taip pat girdėjo, kad išvakarėse ji kartu su V. K. sugrįžo į namus, bet A. pradėjus prieš ją smurtauti, ji nuėjo miegoti į daržinę.
Dėl įvykdyto nužudymo jis prašo iš kaltinamojo priteisti tėvo laidojimo išlaidas ir dėl išgyvenimų patirtą neturtinę žalą.
Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. sugyventinis V. K. į namus sugrįžo neblaivus ir, pasiūlius išgerti, jie abu dar išgėrė butelį vyno ir po to, apie 10 val. vakaro sugrįžus į namus, ji paguldė nukentėjusįjį į lovą, o pati atsigulė į kitą lovą. Atėjęs A. ją sumušė, dėl ko ji išbėgo miegoti į daržinę. Iki to momento V. K. buvo sveikas, jokių mėlynių ant jo kūno nesimatė.
Liudytojas G. S. parodė, kad dirbant Varėnos policijos komisariate, 2016 m. liepos 30 d. su kitu policijos pareigūnu – M. K. pagal iškvietimą buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini)., kur susitiko su L. D.ir ši pareiškė, jog jai žinoma, kad jos vyrą V. K. nužudė sūnus A. K., tai yra sumušė savo tėvą. Dėl šios gautos informacijos jis surašė tarnybinį pranešimą.
Liudytojas M. K. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. kartu su bendradarbiu – policijos pareigūnu G. S. - buvo nuvykęs pagal gautą pranešimą į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur susitiko su L. D. ir pastaroji pareiškė, jog jos sūnus A. K. prieš kelias dienas sumušė ir nužudė savo tėvą V. K.. Ji, pati patyrusi sūnaus smurtą, iš namo pabėgo į ūkinį pastatą, o vyrą jau ryte tame pačiame kambaryje rado negyvą, su mušimo žymėmis, kurių iki to įvykio nebuvo. L. D. taip pat jiems nurodė galimą A. K. buvimo vietą, tačiau įtariamojo jie nerado.
Liudytoja M. G. parodė, kad, dalyvaudama nukentėjusiojo laidotuvėse, bendravo (kalbėjo) su L. D. ir iš pastarosios išgirdo, jog ir ją mušė sūnus A., galėjo užmušti, jeigu nebūtų pabėgusi. Sūnus A. papasakojo, kad tą naktį namuose buvo girtaujama, o ryte jį į kambarį pakvietė brolis A., kuris parodė ant grindų gulintį tėvą. Paaiškėjus tėvo mirties faktui, A. išsigando ir iš namo pabėgo.
Liudytojas V. T. parodė, kad 2016 m. liepos 27 d. vakare prie parduotuvės buvo susitikęs su A. K., T. N., D. T. ir ten pavėsinėje drauge gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau prie jų buvo prisijungęs ir V. K., kuris neužilgo nuėjo namo. Po to jis kartu su tais pačiais asmenimis, nusipirkę sidro, nuėjo į V. K. namus, kur tęsė išgertuves kieme ir namo viduje. Prie jų taip pat prisijungė vėliau atėjęs R.. Išgertuvių metu V. K., L. D. tarp jų nebuvo, o D. T. ir T. N. išėjo namo. Apgirtus, jis nuėjo tame pačiame kambaryje miegoti, palikdamas A. K. ir R. toliau vaišintis. Ryte, apie 6 val., jis išgirdo A. K. riksmą, kai šis ragino keltis tėvą, kalbėjo, jog tėvas nekvėpuoja. Po to A. K. į kambarį sugrįžo su broliu, o jis pats atsikėlė ir išėjo namo. Jokių muštynių tą vakarą jis nematė ir negirdėjo.
Liudytoja D. P. parodė, kad minimą dieną, apie 1 val. nakties, pas ją į namus buvo užėjęs šalimais gyvenantis A. K. ir V. R.. Jie buvo girti, kėlė triukšmą, dėl ko ji skambino į policiją ir tuomet apie 3 val. jie išėjo. 6 val. ryto pas ją į namus vėl atbėgo kaltinamasis ir pranešė, kad mirė tėvas. Kaltinamasis kalbėjo, jog tėvas sirgo skrandžio opa ir dėl to nukraujavo.
Liudytojas V. R. parodė, kad minimą vakarą jį pas save į namus pakvietė išgerti alaus A. K.. Alų jis gėrė ir kieme, ir gyvenamojo namo viduje. Prisimena, kad nakties metu kartu su A. K. buvo nuėję pas kaimynus, bet ten ilgai neužtruko. Grįžus jis atsigulė į lovą prie D. T.. Nors liudytojas visų aplinkybių neprisiminė, perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 88-89, 93-96, 97-98, 99-105), V. R. patvirtino, kad jo nurodytos aplinkybės apie tai, kad A. K., grįžtant iš kaimynų buvo užėjęs į tvartą (daržinę), kur koja stipriai spyrė nukentėjusiajam V. K. į pilvo, krūtinės sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant sukrautų senų baldų ir lentų, yra teisingos. Šių apklausų metu liudytojas parodė ir tai, kad jau vėliau, po tėvo sumušimo, sugrįžus į gyvenamą namą, A. K. smurtavo – paėmęs už plaukų ištempė iš kambario į verandą ir savo motiną L., kuri buvo atėjusi paprašyti prisidegti cigaretę.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l.13-20) matyti, kad 2016 m. liepos 28 d., apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)rajone, kambarį, jo dalyje, atskirtoje sekcija, buvo rastas ant grindų gulintis vyriškio lavonas, ant grindų ir mirusiojo kūno – lūpų, prie antakių nustatytos kraujo dėmės.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 247/2016 (06)) (1 t., b.l. 141-154) seka, kad atlikus V. K. lavono medicininį tyrimą buvo nustatyta, kad jam buvo padaryti odos nubrozdinimas krūtinės kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodinėje krūtinės ląstos abiejose pusėse, kairės pusės VII-VIII šonkaulių tiesioginiai lūžimai ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, dešinės kepenų skilties priekinio krašto kapsulės ir paviršinio audinio plyšimas, blužnies kapsulės ir paviršinio audinio plyšimas blužnies vartų srityje, muštinė žaizda kairio antakio išorinio galo srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje smilkininėje srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairiame sėdmenyje, abiejose šlaunyse ir kairėje blauzdoje. Nustatyta, kad V. K. mirtis įvyko dėl stipraus kūno, ypač pilvo ir krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimu, pilvo ertmės organų plyšimu, nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kurie buvo padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietais bukais daiktais,- septynių trauminių poveikių pasekmė. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad kiti, aukščiau aptarti, pas nukentėjusįjį nustatyti, kūno sužalojimai taip pat buvo padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietais bukais daiktais, mažiausiai aštuoniolikos trauminių poveikių pasekmė.
Tad vertinant virš aptartus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, jų atitikimą nurodytoms aplinkybėms parodymų patikrinimo vietoje metu, atitikimą ir objektyviai nustatytoms aplinkybėms įvykio vietos apžiūros metu, nėra pagrindo abejoti, kad V. K. sumušė kaltinamasis. Nukentėjusiojo A. K. aiškinimą, kad jis nakties metu girdėjo tėvo beldimą į gyvenamo namo duris, prašymą įleisti į vidų, patvirtina objektyviai nustatytas faktas, kad V. K. kūnas buvo surastas būtent gyvenamojo namo viduje, kur ir vyko A. K. bei pastarojo draugų išgertuvės. Nukentėjusysis patvirtino ir tuo metu iš kaltinamojo pasireiškusią keiksmais ir priekaištais agresiją tėvo atžvilgiu. Tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir liudytojo V. R. papasakotai įvykių eigai, kad nakties metu, apie 3 val. grįžtant iš kaimynų, A. K. tėvą surado ne gyvenamajame name, bet ūkiniame pastate, kur ir pradėjo jo atžvilgiu smurtauti. Tad logiška įvykių seka rodo, jog būtent po šio pirminio smurto V. K. nuėjo į gyvenamąjį namą, kur ryte ir buvo surastas jo lavonas. Tai, kad gyvenamajame name vykusių veiksmų niekas iš liudytojų nematė, vėlgi atitinka nustatytoms aplinkybėms, kad tame pačiame kambaryje buvę asmenys – liudytojai V. R. ir V. T., išgertuvių metu V. K. kambaryje nematė, po to, būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio, miegojo ir tik po pažadinimo, kai V. K. jau buvo rastas negyvas, išėjo iš gyvenamos patalpos. Tokiu būdu šie duomenys patvirtina, kad, išskyrus A. K., su nukentėjusiuoju V. K. niekas daugiau nebendravo. Tai, kad A. K. tėvo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, patvirtino ne tik A. K., bet ir liudytojas V. R., kuris tiesiogiai matė kaltinamąjį suduodant smūgį koja tėvui. Jo nurodytas smūgio mechanizmas, jėga ir kūno dalis, į kurią buvo smūgiuota, vėlgi pilnai atitinka teismo medicinos specialisto išvadai apie nustatytą V. K. mirtį sukėlusį kūno sužalojimą. Teismui, atsižvelgiant į A. K. parodymų nuoseklumą, objektyvų aplinkybių vertinimą ir daromas prielaidas apie galimą brolio (kaltinamojo) padarytą nusikaltimą, nėra pagrindo netikėti ir tokiais jo parodymais, jog vėliau A. K. dėl įvykdyto jo atsiprašė, nurodė ir savo veiksmų priežastį – nesusitvardymą. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, jų visumą, daro išvadą, kad nukentėjusįjį V. K., suduodant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, sumušė A. K., būtent šio sumušimo pasekmė - V. K. padaryti mirtį sukėlę kūno sužalojimai.
Tokie kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai, susiję su sunkiu sveikatos sužalojimu, sukėlusiu nukentėjusiojo mirtį, teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis, suduodamas daugybinius smūgius, tame tarpe ir į gyvybei pavojingas kūno vietas, suvokė savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, numatė galimas pasekmes, ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, ir, be to, nusikaltimą padarė prieš savo artimą giminaitį – tėvą, šeimos narį. Kaltinamajam inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokių veiksmų padarymui, pagrįstai, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad būtent tai iš dalies ir sąlygojo kaltinamojo agresyvų, smurtinį elgesį nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, šiuo nusikaltimu buvo sukeltos pačios sunkiausios pasekmės, jis sudaro ypatingai didelį pavojų visuomenei. Skiriant bausmę ir nustatant konkretų jos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jo nepatenkinamą charakteristiką, baustumą administracine tvarka, ankstesnius teistumus. Tokiu būdu atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, viršijant šios rūšies bausmės įstatyme numatytą vidurkį.
Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. K. nusikalstamų veiksmų pasekmė - buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis V. K.. Dėl jo laidojimo nukentėjusysis A. K. patyrė 985 eurų dydžio žalą. Tokią žalą sudaro nukentėjusiojo turėtos išlaidos ritualinėms, laidojimo paslaugoms apmokėti, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai. Todėl, esant paminėtoms aplinkybėms, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina padaryta turtinė žala (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad dalis laidojimo išlaidų nukentėjusiajam buvo kompensuota valstybės, išmokant 309 eurų dydžio pašalpą, atitinkamai mažintinas iki 676 eurų ir priteistinos turtinės žalos dydis.
Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. K. prašo priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis pareiškė, kad neturtinė žala jam padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir V. K., kuris yra nukentėjusiojo tėvas, nužudymo.
Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusysis su tėvu bendravo, gyveno bendrai šeimoje, dvasinis ryšys buvo stiprus, dėl jo mirties jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad A. K. tyčia nužudė V. K., dėl kurio mirties nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jam neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl V. K. – artimo žmogaus (tėvo) – nužudymo, netekties nukentėjusysis A. K. patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tai buvo matyti ir iš nukentėjusiojo elgesio teismo posėdžio metu. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jam priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma nėra per didelė ar neprotingo dydžio.
Daiktų (prijungtų prie baudžiamosios bylos) klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus A. K. pasiųsti atlikti bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš A. K. 676 (šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) Eur turtinės žalos atlyginimą ir 15 000 (penkiolikos tūkstančių eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimą A. K..
Daiktinius įrodymus: du optinius diskus – priedus prie parodymų patikrinimo vietoje ir apžiūros protokolų - palikti prie baudžiamosios bylos, A. K. asmens tapatybės kortelę grąžinti A. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.