- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1-917-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49806-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 14.55 val., Vilniuje, Jonažolių g., prie pastato, pažymėto Nr. 23, vairuodamas automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2020 m. gruodžio 22 d. 15.55 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad tą dieną darbe jam svaigo galva, dirbo žemyn galva. Po darbo nuvažiavus į parduotuvę jam vėl pasidarė bloga. Pripažino, jog išėjus iš parduotuvės įvyko eismo įvykis. Nepamena, kaip išvažiavo iš parduotuvės, kaip atsirado namuose, nepamena, kad įvykio vietoje būtų išlipęs iš automobilio. Namuose dėl nervų išgėrė apie 200 g brendžio. Nuėjo pas kaimyną, sūnui paskambino ir galiausiai atvyko policija. Vėliau atvyko sūnus. Patikino, jog buvo anksčiau darbe nuo kopėčių nukritęs, mano, jog dėl to jam būna bloga. Baudą dėl eismo įvykio (600 Eur) sumokėjo ir žalą (1 800 Eur) atlygino. Patikino blogai vertinantis įvykį. Problemų dėl alkoholio nėra turėjęs. Pabrėžė, jog ilgą laiką dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, vairuoja daugiau nei 50 metų. Administracinių nuobaudų už vairavimą ir/ar neblaiviam nėra turėjęs. Teigia labai besigailintis dėl to, kas įvyko, padaręs išvadas – suprato savo klaidą, įvykus eismo įvykiui, praneštų pareigūnams. Pabrėžė, jog teisė vairuoti jam reikalinga nuvažiuoti į polikliniką, Santariškių klinikas, bažnyčią, automobilis reikalingas šeimai, juo gali jį ir jo žmoną vežioti dukra, anūkai, tai vienintelė šeimos transporto priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam ir kaltinamojo gynėjui sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 23 d. įtariamuoju apklaustas V. M. pripažino kaltę ir parodė, kad yra susipažinęs su įtarimu, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio. Psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nėra gydytas nuo narkomanijos bei priklausomybės alkoholiui. Kiek anksčiau, tiksliai nepamena kada, yra prasiskėlęs galvą. 2020 m. gruodžio 22 d. baigė darbą 14.45 val. ir užsuko į prekybos centrą „Iki“ Jonažolių g. automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam. Parduotuvėje pirko tik maisto produktus. Įsėdęs į automobilį pasijautė blogai, jam užtemo akyse, jautėsi silpnai ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo vietos savo automobilio kairės pusės sparnu kliudė šone stovėjusį automobilį, kurią vietą kliudė jau nepamena. Ar buvo išlipęs iš automobilio pasižiūrėti, kokie padaryti apgadinimai automobiliui, kurį kliudė, nepamena. Išsigandęs dėl įvykio, jausdamasis blogai nusprendė išvykti iš eismo įvykio vietos. Grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), automobilį pasistatė aikštelėje, užėjęs į namus jautėsi labai susijaudinęs dėl prieš tai minėto įvykio, nusprendė išgerti šiek tiek alkoholio maždaug apie 0,2 l degtinės. Namuose svarstė, ką daryti dėl eismo įvykio. Nusprendė paskambinti sūnui ir pasiteirauti, ką daryti dėl eismo įvykio. Pokalbio metu pasikvietė sūnų S. M. pas save į namus. Policija atvyko kiek greičiau nei jo sūnus, patikrinę jo blaivumą nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilių etilo alkoholio koncentracija. Dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi. Geranoriškai atlygins patirtą žalą asmeniui, kurio automobilį apgadino. Taip pat norėtų pridurti, kad darbe dirbdamas jau jautėsi blogai, svaigo galva, galimai dėl to, kad dirbdamas kabėjo aukštyn kojomis, tokiu būdu valė įrenginius (b. l. 87–89).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 22 d. liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. apie 14.46 val. jam būnant adresu Jonažolių g., Vilnius, prie pastato, pažymėto Nr. 23, jis išgirdo trenksmą, panašų į dviejų automobilių susidūrimą. Apsižiūrėjęs pamatė, kad Toyota Urban Cruiser su priekine automobilio kairiąja dalimi atsitrenkė į BMW automobilio dešinės pusės galinę dalį. Tada jis pamatė, kaip Toyota automobilis pavažiavo galu ir prisiparkavo netoli BMW automobilio. Tuo metu jis priėjo prie šių automobilių bei nufotografavo Toyota ir BMW automobilių sugadinimus. Šias foto nuotraukas pridėjo prie liudytojo apklausos protokolo. Jam fotografuojant BMW automobilį jis išgirdo, kaip išlipęs Toyota vairuotojas apžiūrėjęs savo automobilį nusikeikė ir įsėdo atgal į savo transporto priemonę. Įsėdęs į savo automobilį Toyota vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nuvažiuodamas link Bukčių rajono. To vairuotojo veido jis nematė, tačiau iš balso gali pasakyti, jog ten buvo vyresnio amžiaus vyras. Jam pasišalinus jis iš karto paskambino skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir iškvietė policiją. Tuo metu Toyota automobilyje nebuvo jokių kitų keleivių. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir jis jiems papasakojo visą situaciją bei pasakė to automobilio valstybinius numerius. Daugiau apie šį įvykį nieko negali papasakoti. Ar Toyota automobilio vairuotojas buvo blaivus, negali pasakyti, nes jo nematė (b. l. 21–24).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 22 d. liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. S., apie 14.55 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad adresu Jonažolių g. 23, Vilnius, pranešėjas matė, kaip automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas M. M. Pranešėjas nurodė, kad girdėjo, kaip susidūrė du automobiliai bei vėliau pamatė, kaip Toyota automobilis atsitrenkė į stovintį BMW automobilį. Pranešėjas pasakė, kad to vyro, atsitrenkusio į kitą automobilį, nematė, matė jį tik iš nugaros ir girdėjo jo balsą, kaip nusikeikė. Tas vyras iš balso buvo, pasak pranešėjo, vyresnio amžiaus. Kadangi jie žinojo pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, tai nuvažiavo jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus minėtu adresu, prie namo stovėjo Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, kurio priekinė dalis buvo sudaužyta, akivaizdžiai matėsi, kad po eismo įvykio. Nuėjus vairuotojo gyvenamuoju adresu, buto duris atidarė moteris, kuri prisistatė V. M. žmona. Ji paaiškino, kad vyro šiuo metu namie nėra, o kur jis yra, nežino. Jie tada nuėjo link Toyota automobilio, kad jį apžiūrėtų bei po kelių minučių iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės išėjo V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai. Priėjęs prie jų jis paaiškino, kad adresu Jonažolių g. 23, Vilnius, atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio. Jiems kilo įtarimai, kad jis yra neblaivus, todėl patikrino jo blaivumą. Po pirmo pūtimo buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antro pūtimo metu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. V. M. paaiškino, kad pasišalinęs iš eismo įvykio vietos namuose išgėrė 150 g alkoholinių gėrimų (ką būtent gėrė, nesakė). Kadangi asmuo pasišalino iš eismo įvykio bei po to buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra daugiau negu 1,51 promilė etilo alkoholio koncentracija, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 28–31).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. gruodžio 22 d. 14.50 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog gatvėje senyvo amžiaus vyras su automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino – nuvažiavo galimai link (duomenys neskelbtini), įtaria, kad neblaivus (b. l. 10–15).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2020 m. gruodžio 22 d tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir jo ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 22 d. apklausos protokole (b. l. 16).
Iš 2020 m. gruodžio 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Urban Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatytas kairės pusės priekinės dalies apgadinimas (b. l. 32–38).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės Toyota Urban Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. M. (b. l. 40).
Iš 2020 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų Body kameros. Užfiksuotas pareigūnų ir pranešėjo M. M. pokalbis eismo įvykio vietoje (b. l. 59–62).
Iš 2020 m. gruodžio 22 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotester 7510“, Nr. ARKB-0299, rodmenų matyti, kad V. M. 15.31 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 15.55 val. – 1,85 promilių neblaivumas. Alkotesterio patikra galiojanti (b. l. 77–80).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
KET 219.2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus, o 221 punkte – su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, sukėlęs eismo įvykį vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. 1,81 promilių neblaivumas.
Pirmiau nurodyti kaltinamojo V. M. duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų M. M. ir pareigūno M. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. M. 2020 m. gruodžio 22 d. apie 14.55 val., Vilniuje, Jonažolių g., prie pastato, pažymėto Nr. 23, vairuodamas automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2020 m. gruodžio 22 d. 15.55 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad V. M. būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl KET 14 punkto pažeidimo, be to, tikslintinos faktinės aplinkybės pagal prokuroro pareikštą kaltinimą, ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą patį) principas, iš kaltinimo šalintinos tos faktinės aplinkybės, kurios dubliuojasi su aplinkybėmis, konstatuotomis administracinio nusižengimo byloje (eismo įvykio sukėlimas, atsitrenkimas į BMW automobilį, pažeidžiant KET 9, 219.2 punktų reikalavimus). Šių aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinamojo teisinės padėties ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi.
Taigi, įvertinus visa tai, minėta V. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas kaltinamojo V. M. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoja jo sutuoktinę M. M.
Prašyme prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę jis pripažino pilnai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, žalos byloje nenustatyta, o kito automobilio apgadinimo metu padarytą žalą pilnai atlygino, yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, vaikai jau pilnamečiai, šiuo metu yra senatvės pensijoje. Praeityje niekada nebuvo teistas bei baustas už panašius nusižengimus, todėl šis įvykis jį sukrėtė. Pripažinęs, ką padarė, suprato, kad šio nusikaltimo priežastimi buvo alkoholio vartojimas bei neatsakingas požiūris į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Įvykdytas nusikaltimas, privertė jį susimąstyti, bei padaryti išvadas dėl savo ateities prioritetų, bei siekiamų tikslų, dėl ko priėmė sprendimą alkoholio daugiau nebevartoti. Pradėjo domėtis alkoholio poveikiu, dėl ko kreipėsi į UAB „Militra“, bei išklausė paskaitą apie alkoholio daromą žalą sveikatai. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi bei jaučia gėdą prieš gimines ir aplinkinius, dėl ko esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal sutuoktinės M. M. laidavimą. Su laiduotoja gyvena santuokoje nuo (duomenys neskelbtini), ji nėra bausta administracine tvarka, neteista. Tai vienintelis artimas žmogus, kuris padėjo jam suvokti padaryto nusikaltimo reikšmę ir pasekmes, palaikė jį sunkiu momentu. Gerbia ją kaip asmenybę, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje ji darys jam teigiamą įtaką. Taip pat prašo svarstyti galimybę netaikyti užstato, kadangi jų šeimos pajamos yra nedidelės, o santaupų nei laiduotoja, nei kaltinamasis neturi.
Laiduotoja M. M. savo prašyme dėl kaltinamojo V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad sutinka laiduoti už V. M. bei prisiima atsakomybę už jo elgesį. Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su kaltinamuoju yra sudariusi santuoką. Nėra teista bei bausta administracine tvarka. Gyvena kartu su sutuoktiniu, todėl turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Jis labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, suprato, kad elgėsi netinkamai tiek pagal įstatymus, tiek ir prieš savo šeimą, jaučia dėl to gėdos jausmą. Po sulaikymo jis padarė išvadas, pradėjo daugiau būti su šeima, klausti patarimų, todėl yra tikra, kad galės jam daryti teigiamą įtaką. Prašo perduoti jai V. M. pagal laidavimą, neskiriant užstato, nes jų gaunamas pajamas sudaro tik pensija, santaupų neturi.
Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, jog jo santykiai su žmona geri, ji jo (elgesį) „patvarko“, jis jos klauso, smurto šeimoje niekada nėra buvę. Žmona pensininkė, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). Žmonai apie įvykį papasakojo po įvykio grįžęs iš kaimyno, ji jį barė. Patvirtino, jog žmona jam ateityje darys teigiamą įtaką, jog toks įvykis nebepasikartotų. Išėjęs į pensiją nuolatos leidžia laiką su žmona. Pabrėžė, jog susimokėjus baudą ir atlyginus žalą po eismo įvykio nebeturi jokių santaupų.
M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl aptariamo įvykio ir savo vyro elgesio ji buvo sukrėsta. Po įvykio kaltinamasis iš karto jai nieko nesakė, tačiau ji matė, kad jis neramus, klausinėjo, kas nutiko, tačiau vyras skambino sūnui, nuėjo pas kaimyną. Sužinojo, kas nutiko, kai atvyko policijos pareigūnai. Nurodė, jog sužinojus viską reagavo neigiamai – guodė vyrą, tačiau ir klausinėjo, kaip jis taip pasielgė. Patikino, jog gerai sutaria su vyru, teigiamai jį apibūdina, šiuo metu jie nuolatos leidžia laiką kartu, mano, jog vyras jos klauso, jie vienas kitą palaiko. Šiuo metu jų visos pajamos yra iš socialinio draudimo, santaupų nebeturi. Prašo laidavimo be užstato, nekonfiskuoti automobilio – dukra su anūku neturi kito automobilio juos vežioti. Dabar automobilis stovi sūnaus aikštelėje, nėra suremontuotas. Patikino, jog kaltinamasis po įvykio jautėsi blogai, mano, jog tai jam buvo pamoka ir jis ateityje taip nebesielgs, po įvykio nebevartoja alkoholio. Smerkia tokį sutuoktinio elgesį.
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metams, perduodant sutuoktinės M. M. atsakomybėn, netaikant užstato.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. V. M. anksčiau nebuvo teistas, taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino, administracine tvarka skirtą baudą sumokėjo.
Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 66–69), trejų metų laikotarpiu baustas administracine tvarka vieną kartą už automobilio pastatymą apmokestintoje zonoje nesusimokėjus rinkliavos, bauda sumokėta (b. l. 71–72), 2021 m. sausio 29 d. UAB „Militra“ atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, pensininkas, turintis ilgametį vairavimo stažą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, M. M., kuri prašė perduoti V. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra iš esmės bendraamžė, neteista, administracine tvarka nebausta, pensinikė, yra kaltinamojo žmona ir autoritetas, nuolatos bendrauja ir palaiko artimus ryšius, santuokoje gyvena apie 50 metų. Teismo vertinimu, M. M. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam V. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, finansinę padėtį, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1 – 4 d., BPK 303 str. 4 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).
BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
Šioje byloje nustatyta, kad V. M. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tokiu būdu pažeisdamas KET 221 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad per apytiksliai valandą laiko suvartojo tiek alkoholio, nuo kurio jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,81 promilės), kas patvirtina suaugusio ir išsilavinusio asmens didelį neatsakingumą. Taip pat iš V. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis įvykio vietoje išėjęs iš parduotuvės ir įsėdęs į automobilį, jausdamasis blogai, vis tiek vairavo automobilį, o išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo vietos savo automobilio kairės pusės sparnu kliudė šone stovėjusį automobilį, tai juto, tačiau išsigandęs dėl įvykio, jausdamasis blogai nusprendė išvykti iš eismo įvykio vietos, o grįžęs į namus ir automobilį pasistatęs aikštelėje, jausdamasis labai susijaudinęs dėl prieš tai minėto įvykio, namuose nusprendė išgerti šiek tiek alkoholio (nurodė, kad maždaug apie 0,2 l degtinės, o teismo posėdžio metu – apie 200 g brendžio), svarstė, ką daryti dėl eismo įvykio, paskambino sūnui, o teismo posėdžio metu nurodė, kad nuėjo dar ir pas kaimyną. Taigi iš to matyti, kad įvykio metu, nors ir jutęs, kad sukėlė eismo įvykį, V. M. stengėsi išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, kritiškai pažeidimo neįvertino, dargi vartojo alkoholį. Tai, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų ir nėra įrodyta, jog V. M. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo nesumažina, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvių veiksmų, iš kurių vienas yra alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarymą. Sprendžiant specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, neturi reikšmės, ar asmuo automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar alkoholį vartojo po eismo įvykio. Pažymėtina, kad šie požymiai, kaip minėta, yra alternatyvūs BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties požymiai, kurių pavojingumo pobūdis yra tapatus.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, V. M. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliam, neviršijantis vidurkio, t. y. 1 metai 6 mėnesiai, įvertinus ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio normose už alkoholį (kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net nuo 2-3 metų. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 23 d.
Tenkinus V. M. gynėjo prašymą ir netaikius šios baudžiamojo poveikio priemonės, būtų pažeistas teisingumo principas, asmeniui galimai susiformuotų tam tikras nebaudžiamumo jausmas, o veiksmų, kai yra siekiama išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nebandoma spręsti problemos teisiniais būdais, tačiau yra vartojamas alkoholis, toleravimas gali būti nesuprastas visuomenės ir ypatingai tų jos narių, kurie sąžiningai laikosi valstybėje galiojančių įstatymų, susiformavusių moralės principų ir bendrosios tvarkos. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę.
Nei V. M., nei jo gynėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl V. M. turėtų būti netaikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė ar taikomas minimalus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o aplinkybės, susijusios su šeimos narių nuvežimu ar paties nuvykimu į gydymo įstaigas, kitais reikalais yra nustatomos didžiojoje dalyje šios kategorijos baudžiamosiose bylose, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Svarbu ir tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, V. M. bus tik apsunkinta, tačiau neatimta teisė užsiimti norima veikla, kurios vykdymas neturint teisės vairuoti nėra neįmanomas. V. M. ir jo gynėjo nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki V. M. padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra svarbus gyvenime, taip pat turi įtakos ir jo artimiesiems, tačiau atitinkamos aplinkybės jo nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pirmiausia yra susijęs su prevencine teisės funkcija, jog ateityje nebūtų daromi administraciniai nusižengimai bei nusikalstamos veikos. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (žr., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-1121/2021).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).
Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Taip pat pažymėtina, jog konstitucinėje jurisprudencijoje yra konstatuojami nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo prevenciniai tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikalstamai veikai padaryti, jam privalo būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei tokios priemonės nebūtų taikomos, kaltininkas, atlikęs bausmę, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimą turtą galėtų vėl naudoti naujiems nusikaltimams daryti. Svarbu pažymėti ir tai, jog nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai apriboja nuosavybės teisę, todėl ši priemonė turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurio panaudojimas kaltininkui sudarė sąlygas ar palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau yra nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas, nepanaudojus šio turto, būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad V. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė kai vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį po jo iki aplinkybių nustatymo pavartojo alkoholinius gėrimus. Tai yra, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad V. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi BK 281¹ straipsnio 1 dalies kontekste, teismo vertinimu, V. M. priklausantis automobilis Toyota Urban Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju yra tik eismo įvykio, t. y. administracinio nusižengimo, padarymo priemonė, tačiau ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė ar įrankis, nes baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju V. M. būtent kilo dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Be to, atsižvelgęs į tai, kad V. M. yra pensinio amžiaus, ši transporto priemonė yra vienintelė jo valdoma transporto priemonė, kuri po eismo įvykio liko apgadinta, jos remontui būtinos papildomos lėšos, V. M. atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir apmokėjo jam skirtą baudą, daugiau santaupų neturi, jo pajamos gaunamos tik iš socialinio draudimo (senatvės pensijos), teismas sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, V. M. neskirtina.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas nesvarsto ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. M. klausimo, kadangi tai būtų netikslinga bei neproporcinga nagrinėjamu atveju.
Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 90–91) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas V. M. į automobilį Toyota Urban Cruiser (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą jo vardu, nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. birželio 29 d. (b. l. 42–45), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 60 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės Toyota Urban Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą UAB „Tomadas“ aikštelėje, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš V. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 47–58; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos M. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 23 d.
V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
V. M. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie V. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. į automobilį Toyota Urban Cruiser (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš V. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 60 Eur (šešiasdešimt eurų) už transporto priemonės – automobilio Toyota Urban Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Išaiškinti V. M. ir M. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.