Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas A. Š. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, baudžiamąją bylą A. Š. atžvilgiu nutraukiant.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

A. Š. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. baudžiamąją bylą išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teisme nustatyta, kad, A. Š., 2020 m. gegužės 19 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,65 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis – pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, bylos faktinių aplinkybių, kaltinamojo kaltės, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

10. A. Š. neneigia, kad padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pripažįsta savo kaltę ir sutinka su tuo, jog jam pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nesutinka su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Pasak asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, jis automobilį vairavo neišgėręs, nes alkoholis buvo vartojamas po eismo įvykio, todėl 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytiems veiksmams. Be to, teisė vairuoti transporto priemones būtina vykdant (duomenys neskelbtini) veiklą, taip pat norint tinkamai pasirūpinti tėvais, kuriuos reikia vežti pas gydytojus.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, įvertinusi bylos medžiagą, padaryto nusikaltimo ir kitas svarbias aplinkybes, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai A. Š. uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatė proporcingą 2 metų atėmimo terminą ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kita vertus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, dėl kurios skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas išsamiu ir aiškiu, todėl ši klaida taisytina, pakeičiant kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.

Dėl faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. Š., 2020 m. gegužės 19 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,65 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 153), t. y. buvo konstatuotos akivaizdžiai priešingos faktinės aplinkybės nei nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą perdavus nagrinėti į teisiamąjį posėdį pirmosios instancijos teisme ir 2020 m. rugsėjo 22 d. vykusio posėdžio metu prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą (b. l. 99), A. Š. pagal pareikštą kaltinimą kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė, kad vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tačiau tai darė būdamas neišgėręs, o alkoholinius gėrimus vartojo po transporto priemonės vairavimo ir eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, prokuroro prašymu bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka, kad būtų patikslintas pareikštas kaltinimas A. Š. (b. l. 117-119).

15. 2020 m. spalio 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prokurorui pagarsinus pakeistą kaltinimą, A. Š. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino įvykio aplinkybes, taip pat šio posėdžio metu buvo sprendžiamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo klausimas (b. l. 146-150).

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra konstatuojamos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės. Nuosprendžio aprašomosios dalies pirmojoje pastraipoje nepagrįstai nustatytos bylos nagrinėjimo metu prokuroro pakeisto kaltinimo aplinkybės („A. Š., 2020 m. gegužės 19 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2,65 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje“). Tačiau iš kitų skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pastraipų matyti, kad pirmosios instancijos teismas realiai vertino ir nustatė aplinkybes pagal naująjį bylos nagrinėjimo metu prokuroro pakeistą kaltinimą, t. y., kad A. Š., sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir po jo vartojo alkoholį, suvokdamas, kad įvykus eismo įvykiui, neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir iki atvykstant policijos pareigūnams negali vartoti alkoholio (b. l. 155). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nebuvo atidus ir nuosprendžio aprašomosios dalies pirmosios dalies pastraipoje įrašydamas nenustatytą, o pakeistą ir nepasitvirtinusį kaltinimą, padarė faktinių aplinkybių nustatymo klaidą.

17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad faktinės aplinkybės pagal prokuroro pakeistą kaltinimą, kurio pagrindu realiai priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat turėtų būti patikslintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė. Inkriminuojant tokią dispoziciją, turi būti nurodytas ne tik konkretus BK specialiosios dalies straipsnis, bet ir konkreti blanketinio teisės akto (šiuo atveju – KET) nuostata (past. – straipsnis, dalis, punktas). Iš naujo prokuroro pakeisto kaltinimo nėra aišku, kurį KET punktą A. Š. pažeidė. Be to, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas non bis in idem principas iš kaltinimo šalintinos tos faktinės aplinkybės, kurios dubliuojasi su aplinkybėmis, konstatuotomis administracinio nusižengimo byloje (pasitraukimas iš įvykio vietos). Visų šių aplinkybių patikslinimas nekeičia nuteistojo teisinės padėties, dėl to turi ir gali būti patikslintos apeliacinės instancijos teismo.

19. Atitinkamas faktinių aplinkybių pakeitimas ir patikslinimas A. Š. teisinės padėties nepasunkins, padaryto nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturės, nes vienas iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvių padarymo būdų – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taip pat toks faktinių aplinkybių patikslinimas neturės teisinės reikšmės laidavimo taikymui, kadangi byloje nėra pateikta apeliacinių skundų, kuriais būtų prašoma šio teisinio instituto netaikyti, be to, kaltinimas A. Š. buvo pareikštas pagal šias faktines aplinkybes, kurių jis neginčijo ir su jomis sutiko.

20. Teisėjų kolegija iš prokuroro patikslinto kaltinimo šalina aplinkybes, kad A. Š. kliudė stovintį A. P. automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sugadino šio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, nepranešęs apie eismo įvykį nei A. P., nei policijos pareigūnams, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, nepaisydamas eismo įvykį mačiusio asmens, pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. šios aplinkybės nustatytos išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nutarimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), dėl kurių A. Š. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš jo (b. l. 112-116).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones

21. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

23. Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tokiu būdu pažeisdamas KET 221 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad per trumpą laiko tarpą (past. – apytiksliai nuo 9.50 val. iki 10.35 val.) A. Š. suvartojo tokį alkoholio kiekį, nuo kurio galimai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (past. – 2,65 promilės), kas patvirtina suaugusio ir išsilavinusio asmens didelį neatsakingumą.

24. Iš byloje esančių A. Š. duotų paaiškinimų matyti, kad jis stengėsi išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje jis nurodė, jog nepastebėjo kaip kliudė kitą automobilį prisiparkuodamas (b. l. 62), t. y. neigė, kad sukėlęs eismo įvykį tyčia iš jo pasišalino. Kita vertus, 2020 m. birželio 11 d. apklausos metu nurodė, kad parkuodamasis pajuto susidūrimą su kita transporto priemone ir pastebėjo, jog užkliudė kito automobilio kairės pusės veidrodėlį. Kadangi išsigando, kad gali netekti teisės vairuoti, išlipo iš automobilio ir niekam nepranešęs nuėjo į piceriją, kurioje išgėrė du bokalus alaus, o eidamas iki jos – 200 ml degtinės butelį (b. l. 66). 2020 m. rugsėjo 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodė, kad po eismo įvykio norėjo „nerti į krūmus“ (b. l. 118), t. y. išvengti atsakomybės, kas, galima pagrįstai manyti, yra asmens toleravimas jo daromų pažeidimų, jų nesureikšminimas ir kritiško požiūrio į padarytus pažeidimus nebuvimas.

25. Tai, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų ir nėra įrodyta, jog A. Š. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo nesumažina, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvių veiksmų, iš kurių vienas yra alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarymą. Sprendžiant specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, neturi reikšmės, ar asmuo automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar alkoholį vartojo po eismo įvykio. Pažymėtina, kad šie požymiai yra alternatyvūs BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties požymiai, kurių pavojingumo pobūdis yra tapatus.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinus A. Š. prašymą, būtų pažeistas teisingumo principas, asmeniui galimai susiformuotų tam tikras nebaudžiamumo jausmas, o veiksmų, kai yra siekiama išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nebandoma spręsti problemos teisiniais būdais, tačiau yra vartojamas alkoholis, toleravimas gali būti nesuprastas visuomenės ir ypatingai tų jos narių, kurie sąžiningai laikosi valstybėje galiojančių įstatymų, susiformavusių moralės principų ir bendrosios tvarkos. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę.

27. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad A. Š. nepateikė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jam turėtų būti taikomas minimalus specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o aplinkybės, susijusios su darbine veikla ir šeimos narių nuvežimu į gydymo įstaigas, yra nustatomos didžiojoje dalyje šios kategorijos baudžiamosiose bylose, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Svarbu ir tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, A. Š. bus tik apsunkinta, tačiau neatimta teisė užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla, kurios vykdymas neturint teisės vairuoti nėra neįmanomas. Be to, kaip teigia A. Š. bei kaip užfiksuota byloje, jis dirba, todėl jis nepraras pajamų šaltinio reikalingo pragyvenimui, o artimieji giminaičiai į gydymo įstaigas gali nuvykti ir kitais būdais (viešuoju transportu, pasinaudojant taksi ar pavežėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba ir pan.). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki A. Š. padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra svarbus darbine prasme, taip pat turi įtakos ir jo artimiesiems (mamai, tėčiui), tačiau atitinkamos aplinkybės jo nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas vidurkis, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pagrįstą tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą uždrausti vairuoti transporto priemones ir ilgesniam laiko tarpui. Pažymėtina, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pirmiausia yra susijęs su prevencine teisės funkcija, jog ateityje nebūtų daromi administraciniai nusižengimai bei nusikalstamos veikos.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į įvykusį eismo įvykį ir praktiškai dėl to skyrė uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams. A. Š. iš tiesų administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 1 metams (b. l. 116). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje A. Š. nubaustas ne už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tačiau už sukeltą eismo įvykį ir pasišalinimą iš jo, todėl tai nelaikytina dvigubu nubaudimu. Darytina išvada, kad asmuo, padaręs KET pažeidimus, praėjus trumpam laiko tarpui sąmoningais veiksmais padarė kitą šiurkštų KET pažeidimą, kurio padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas svarbias aplinkybes skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos terminą, todėl mažinti jos terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžiu nustatytas bylos faktines aplinkybes ir konstatuoti, kad A. Š., 2020 m. gegužės 19 d. apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį, po jo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, tokiu būdu pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimą, numatantį draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, kol apie 10.35 val., paragintas policijos pareigūnų, grįžo į eismo įvykio vietą, kur apie 10.50 val. jo iškvėptame ore policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu nustatė 2,65 promilių girtumą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.