Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. A. ir S. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. A. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015 vykdymo ir priteisti jos naudai iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. A. yra skolingas 11 648,00 Eur priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes jo nemoka arba moka nereguliariai ir jo neindeksuoja nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas S. A. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą nurodė, kad sumokėjo trūkstamą indeksuoto išlaikymo sumą 4 752,00 Eur, argumentavo, kad indeksaciją galima atlikti tik už ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį, prašė neišduoti vykdomojo rašto ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo (šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymo, t. y. išlaikymo nepilnamečiams vaikams I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., įvertinus indeksavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimo iš S. A. Teismas nepilnamečiams vaikams išieškomų piniginių išmokų tvarkytoja skyrė L. A., nurodė išlaikymo išieškojimą vykdyti skubiai bei L. A. naudai iš S. A. priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo (dabar Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai) 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu pareiškėjai L. A. ir S. A. susitarė, jog S. A. mokės vaikų I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 eurų periodines išmokas kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Teismas nurodė, kad teismo patvirtinta sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo išduotinas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

5. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.208 straipsnyje numatyta, kad jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, t. y. periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas indeksuojamas nepriklausomai nuo šalių valios. Teismas pažymėjo, kad tikslią išlaikymo skolą ir išlaikymo indekso skolą apskaičiuoja ne vykdomąjį raštą išduodantis teismas, o antstolis, įvertinęs iki nutarties paskelbimo S. A. sumokėtą sumą.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu turi būti išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja visą laikotarpį, kuriuo priteistos išmokos, o terminas vykdomajam raštui pateikti prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 4 dalis).

7. Įvertinęs patenkintų reikalavimų mastą teismas iš S. A. L. A. naudai priteisė dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymo pateikimu ir nagrinėjimu teisme (CPK 93 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. A. prašo spręsti dėl absoliučių Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nutartį panaikinti, pakeisti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik tuo atveju, jeigu skola būtų susidariusi laikotarpiu nuo 2019 m. spalio pradžios iki 2024 m. spalio pradžios. Pažymi, kad šiuo laikotarpiu pačios pareiškėjos paskaičiavimu yra susidariusi 120 Eur neindeksuoto išlaikymo permoka, todėl neaišku, kam reikalingas vykdomasis raštas, nes jokio įsiskolinimo nėra. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

8.2. Iš ginčijamos nutarties neaišku, koks yra pareiškėjos patenkintų reikalavimų mastas, pagal kurį jai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neturėjo teisinio pagrindo išlaidas priteisti, nes per paskutinių penkerių metų laikotarpį nėra įsiskolinimo.

8.3. Nežinojo ir jam nebuvo išaiškinta, kad privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Apie tai sužinojęs paskaičiavo ir pareiškėjai sumokėjo 4 752 Eur trūkstamą indeksuoto išlaikymo sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai nevertino. Pažymi, kad pagal CPK 606 straipsnį galimas tik paskutinių penkerių metų išlaikymo sumų indeksavimas, kurį paskaičiavęs sumokėjo.

9. Pareiškėja L. A. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atskirąjį skundą parengė ir teismui pateikė advokato padėjėjas, nors įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, todėl vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti apelianto atskirojo skundo, nes jis paduotas advokato padėjėjo, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo. Todėl vien šiuo pagrindu apelianto atskirasis skundas yra nenagrinėtinas.

9.2. Apeliantas, nors ir taikiai susitarė dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos, savo prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį tinkamai nevykdo, nes nuolat sistemingai vėluoja atlikti mokėjimus ir / arba sumoka ne viso dydžio išlaikymą bei jo neindeksuoja. Dėl to yra susidaręs išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. sausio 10 d. apeliantas nesumokėjo nė vienos išlaikymo įmokos, o nuo 2016 m. sausio 11 d. nereguliariai ir įvairiomis sumomis mokėtas išlaikymas įskaitytas už 2015 m. nesumokėto išlaikymo įsiskolinimą, 2016 m. likęs išlaikymo įsiskolinimas buvo įskaitytas 2017 m. sumokėtomis įmokomis ir t. t. Pažymi, kad pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Apelianto banko pavedimų paskirtyse nebuvo nurodyta už kurį laikotarpį ar mėnesį yra teikiamas išlaikymas vaikams, todėl pareiškėja taikė CK 6.55 straipsnyje numatytą senesnių skolų dengimo įskaitą.

9.3. Apeliantas neindeksavo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl pareiškėja vėlesniais metais įskaitydavo ir apelianto nesumokėtą indeksuotą išlaikymą, kuris yra neatsiejama išlaikymo dalis. Pareiškėjos skaičiavimu, 2024 m. spalio 31 d. duomenimis yra susidaręs 7 198 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, ne vien išlaikymo indekso skola, dėl to yra teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Pažymi, kad indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, todėl nesutinka su apelianto atskirojo skundo teiginiais neva jis nežinojęs, kad privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Teigia, kad apeliantas neteisingai apskaičiavo ir indeksuoto išlaikymo dydį.

9.4. Apeliantas netinkamai skaičiuoja 5 metų senaties terminą išlaikymo įsiskolinimo išieškojimui. Teigia, kad atsižvelgiant į CPK 606 straipsnio 2 dalies ir 607 straipsnio nuostatas 5 metų išieškojimo termino senatis pradedama skaičiuoti nuo paskutinės išlaikymo įmokos sumokėjimo dienos, todėl senaties termino skaičiavimas kiekvieną kartą apeliantui sumokėjus įmoką prasideda iš naujo.

9.5. Teismas nėra subjektas, skaičiuojantis išlaikymo ir išlaikymo indekso įsiskolinimą, šiuos veiksmus išimtinai atlieka antstolis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir procesinių prašymų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Nors apeliantas prašo spręsti dėl absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, tačiau jų nekonkretizuoja, nenurodo ir nepagrindžia, koks, jo nuomone, absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas egzistuoja. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą, nes jį padavė asmuo, neturintis teisės – advokato padėjėjas. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

14. CPK 320¹ straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Šio ribojimo tikslas yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teisme asmenims būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, o nesilaikant šio ribojimo asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra neatlyginamos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas ir neprašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

15. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo, kuris buvo atsiųstas teismui, pabaigoje yra matomas paties apelianto S. A. parašas. Nors šis parašas nėra kvalifikuotas elektroninis parašas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jo tikrumu ir apelianto valia inicijuoti apeliacinį procesą. Pastebėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų.

16. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirąjį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą atsiuntė advokato padėjėjas, kuris pareiškėją atstovavo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, advokato padėjėjas šiuo atveju atliko tik techninį veiksmą – atsiuntė teismui atstovaujamojo pasirašytą atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, atskirojo skundo atsiuntimas teismui, kurį šiuo atveju atliko advokato padėjėjas, nėra toks veiksmas, kurio apeliacinės instancijos teisme negalėtų atlikti advokato padėjėjas, juo labiau, kad atskirąjį skundą pasirašė asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą – pats pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo priėmimo nagrinėti požiūriu nėra tiek svarbu, kas atsiunčia (fiziškai pristato į teismą) procesinį dokumentą. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsiųstas (pristatytas) procesinis dokumentas atitiktų pareiškėjo valią, kad būtų jo pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismui tokių abejonių nagrinėjamu atveju nekyla ir laikytina, kad atskirąjį skundą pateikė (padavė) pats pareiškėjas, kuris tokią teisę turi, o advokato padėjėjas šį atskirąjį skundą tik atsiuntė (pristatė) į teismą. Vadinasi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atskirąjį skundą padavė tokios teisės neturintis asmuo.

17. Pareiškėja prašo priimti naują įrodymą – laikotarpio nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti apelianto 2024 m. spalio mėnesį į pareiškėjos banko sąskaitą sumokėtos vaikų išlaikymo įmokos.

18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas yra aktualus byloje, jame užfiksuoti duomenys yra žinomi apeliantui, nes tai jo paties atlikti mokėjimo pavedimai, du iš jų padaryti po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, todėl priimamas ir bus vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos L. A. prašymą patenkino, išdavė jai vykdomąjį raštą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo (šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymo, t. y. išlaikymo nepilnamečiams vaikams I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., įvertinus indeksavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimo iš S. A.

21. Pažymėtina, kad ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta teismo sprendimo, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, data, t. y. 2018 m. rugsėjo 25 d., nors turėtų būti 2015 m. rugsėjo 25 d. Padaryta klaida laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nutarties esmės, ir taisytina (CPK 276 straipsnis).

22. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Pagal CPK 606 straipsnio 4 dalį jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

23. Taigi, šiuo požiūriu sutiktina su apeliantu, kad vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., t. y. už praėjusius 5 metus, skaičiuojant nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nurodytu laikotarpiu, t. y. per paskutinius penkerius metus, nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo.

24. Įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 27 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.) patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Pagal Aprašo 5 punktą periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Aprašo 6 punkte numatyta, jog po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o yra nustatytas įstatyme ir apeliantas negali savo nuožiūra keisti indeksavimo sąlygų ir tvarkos. Taigi pareiškėjo prievolės mokėti išlaikymą apimtį apibrėžia materialiosios teisės normos, o teismo sprendimas dėl išlaikymo yra tinkamai vykdomas tada, kai mokamos ne teismo sprendime nurodyto dydžio periodinės išmokos, bet jų indeksuotas dydis. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį.

27. Pažymėtina, jog pareiškėjas pripažįsta, kad buvo susidariusi teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams skola, taip pat kad jis išmokų neindeksavo, tačiau argumentuoja, kad šiuo metu yra pilnai įvykdęs savo prievolę ir įsiskolinimo nebėra. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu nesutinka.

28. Byloje esantys įrodymai (pareiškėjos banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad pareiškėjas S. A. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2015 m. spalio 27 d. pirmą teismo priteistą įmoką (300 Eur) vaikų išlaikymui sumokėjo tik 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. išlaikymą teikė (po 300 Eur įmokas mokėjo) tik iki 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. iš viso sumokėjo tik 500 Eur (300 Eur sumokėjo 2017 m. sausio 10 d. ir po 100 Eur sumokėjo 2017 m. lapkričio 17 d. ir 24 d.) ir iš viso per 2016 m. ir 2017 m. laikotarpį sumokėjo 2 300 Eur; nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. mokėjo įvairias išlaikymo sumas, svyruojančias nuo 20 Eur iki 300 Eur, iš viso 2018–2019 m. sumokėjo 6 200 Eur, 2020–2021 m. – 7 000 Eur, 2022–2023 m. – 7 390 Eur; 2024 m. iš viso sumokėjo 2 980 Eur ir dar 2024 m. spalio 7 d. sumokėjo 4 752 Eur įsiskolinimą dėl netaikyto indeksavimo bei po 226 Eur sumokėjo 2024 m. spalio 15 d. ir 28 d. Iš pareiškėjos banko sąskaitos duomenų, kurių teisingumo apeliantas neginčija, nustatyta, kad iki 2019 m. rugsėjo 30 d. apeliantas sumokėjo 7 800 Eur išlaikymo vaikams, nors įvertinus vartotojų kainų indeksą (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=26f8aad4-c74b-43e7-a7ac-5c173911e260#/) iki 2019 m. rugsėjo 30 d. turėjo sumokėti 15 180 Eur (5x150x2=1 500 iki 2016 m. sausio 31 d., plius 12x150x2=3 600 iki 2017 m. sausio 31 d., plius 12x153*2=3 672 iki 2018 m. sausio 31 d., plius 12x159x2=3 816 iki 2019 m. sausio 31 d., plius 162x8x2=2 592 iki 2019 m. rugsėjo 30 d.), taigi liko skolingas 7 380 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjui mokėjimo pavedimų paskirtyje nenurodžius, jog jis moka einamojo mėnesio išlaikymą, ji taikė įskaitymą už senesniais laikotarpiais susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Taigi, nors apeliantas argumentuoja, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. išlaikymo įsiskolinimo nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog po 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktais mokėjimais buvos dengiamas apelianto iki nurodytos datos susidaręs įsiskolinimas, nes apeliantas nenurodė, kad apmoka einamąsias išlaikymo prievoles, o ne dengia susidariusį ankstesnį įsiskolinimą. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesiremia apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020, tuo aspektu, kad indeksavimas negali būti taikomas už ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį.

30. Nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. apeliantas turėjo sumokėti 22 688 Eur nepilnamečiams vaikams priteisto indeksuoto išlaikymo (laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. – 1 296 Eur (162 Eur indeksuotas išlaikymo dydis x 2 vaikai x 4 mėnesiai), laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. – po 3 984 Eur (166 Eur x 2 x 12 mėn.), laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. – 4 416 Eur (184 Eur x 2 x 12 mėn.), laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 5 376 Eur (224 Eur x 2 x 12 mėn.), laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. – 3 632 Eur (227 Eur x 2 x 8 mėn.)). Iš viso apeliantas nurodytu laikotarpiu sumokėjo 18 120 Eur, tačiau iš jų buvo dengiamas ankstesnis iki 2019 m. rugsėjo 30 d. susidaręs 7 380 Eur išlaikymo įsiskolinimas, dėl to darytina išvada, kad faktiškai apeliantas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 10 740 Eur išlaikymo (18 120 Eur - 7 380 Eur), taigi, šiuo laikotarpiu jo įsiskolinimas sudarė 11 948 Eur (22 688 Eur - 10 740 Eur). Kaip minėta, 2024 m. spalio 7 d. apeliantas sumokėjo 4 752 Eur įsiskolinimą, susidariusį dėl netaikyto indeksavimo, o 2024 m. spalio 15 d. ir 28 d. sumokėjo dar 452 Eur (226 Eur + 226 Eur), todėl įvertinus šias bylos nagrinėjimo metu sumokėtas sumas konstatuotina, kad apelianto nesumokėto išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. pagal byloje esančius duomenis iš viso sudaro 6 744 Eur.

31. Išdėstytų motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai, nes apeliantas turėjo periodinių išmokų (išlaikymo nepilnamečiams vaikams) mokėjimo įsiskolinimą už praėjusius 5 metus, tačiau tikslintinas įsiskolinimo periodas – vietoje pirmosios instancijos teismo nurodyto įsiskolinimo laikotarpio nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., nurodytinas laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. ir ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atitinkamai keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai). Pareiškėja pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, o jos pareiškimą pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies išdavęs vykdomąjį raštą ne dėl konkrečios pareiškėjos nurodytos sumos išieškojimo, bet nurodęs laikotarpį, kuriuo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą turėtų tiksliai paskaičiuoti antstolis, įvertinęs ir šio teisminio proceso metu pareiškėjo sumokėtas įmokas.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo nutarties dalis šiek tiek pakeičiama, tačiau tokia bylos baigtis šiuo atveju nedaro įtakos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, taip pat nesudaro pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal galutinį bylos rezultatą, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pareiškėjos argumentais ir nesutiko su apelianto argumentais, todėl laikytina, kad apeliantas teismo procesą pralaimėjo. Dėl to pareiškėjai iš apelianto priteistinas jos apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria išduodant vykdomąjį raštą nurodytas išlaikymo skolos susidarymo laikotarpis, pakeisti bei ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:

„Išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-920-714/2015 pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo (dabar Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai) 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: išieškoti iš S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams I. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., įvertinus kasmetinį indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos L. A. naudai iš pareiškėjo S. A. priteisti 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.