- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-822-657/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1338-393/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. P. 584,21 Eur skolos, kurią sudaro 173,46 Eur pagrindinė skola, 393,41 Eur delspinigiai, 17,35 Eur bauda, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ 2007 m. birželio 1 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl televizoriaus įsigijimo, įsipareigodamas lizingo įmonei 12 mėnesių mokėti įmokas. Nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas jokių įmokų nemokėjo, yra sumokėjęs tik dvi pirmąsias įmokas, liko skolingas 173,46 Eur sumą. Atsakovas sutarties nenutraukė, įsigyto turto negrąžino, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas.
3. Atsakovas G. P. atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 253,26 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020 m. sausio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė, savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 173,46 Eur skola.
6. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašė priteisti iš atsakovo 393,41 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. sausio 20 d., t. y. už 4 536 dienas.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d., pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį sumokėjo tik dvi įmokas. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. sausio 21 d. Ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Jos teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs su ieškove atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.
8. 2007 m. birželio 1 d. atsakovas su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį, tačiau tai nereiškia, jog jam negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas, išperkamosios nuomos būdu įsigijęs televizorių asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais, todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos. Kadangi atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 62,45 Eur (173,46 Eur x 0,2 proc. x 180 d.). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.5. punktą, atsakovas turi sumokėti 10 proc. neišpirktos daikto vertės baudą. Atsakovas pažeidė sutartį, nevykdydamas jos sąlygų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 17,35 Eur bauda.
10. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.
11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus ir nuo atmestų reikalavimų nesikeičia. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina visa žyminio mokesčio suma ir 2,90 Eur išlaidos už duomenų paiešką Gyventojų registre.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir padidinti iš atsakovo G. P. priteistą delspinigių sumą iki 393,41 Eur, atitinkamai patikslinant sumą nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas priteisė nepagrįstai mažus, neatitinkančius šalių interesų pusiausvyros 62,45 Eur dydžio delspinigius, tuo pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei žemesnių instancijų teismų formuojamos teismų praktikos. Sprendimas už akių yra neadekvatus, neteisingas ieškovės atžvilgiu, pažeidžia jos teisėtus interesus. Priteista 62,45 Eur dydžio delspinigių suma, vietoje prašytos priteisti 393,41 Eur sumos, yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstu įsipareigojimų nevykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu. Atsakovas jokių įmokų už turtą nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui nemokėjo nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d., yra sumokėjęs tik 2 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, tačiau sutarties nenutraukė, turto negrąžino, nemokėjo sutartinių delspinigių už pradelstą grąžinti skolą, nesumokėjo baudos, tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus, numatytus sutarties 2.1 punkte, dėl ko sutarties 11.1 punkto pagrindu jam buvo skaičiuojami delspinigiai už visą sutarties nevykdymo laikotarpį. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, o nepavykus - kreipėsi į teismą. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti tiek su pirminiu kreditoriumi, tiek su ieškove, įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir su teismu. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad skolininkas nėra sąžiningas. Teismas vadovavosi vien formaliais kriterijais ir gynė tik vartotojo interesus.
1.2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė mažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį. Nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018 nurodytais argumentais.
13. Atsakovas G. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
15. Iš esmės apeliaciniu skundu ginčijama tik teismo sprendimo dalis dėl senaties termino delspinigių skaičiavimui pritaikymo ir priteistinų delspinigių sumos sumažinimo. Sprendimo dalis dėl tenkintų reikalavimų nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šios sprendimo dalies, nenustatęs absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimus, nepasisako.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. P. 2007 m. birželio 1 d. su pirmine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706619249 dėl televizoriaus „Samsung“ įsigijimo. Atsakovas įsipareigojo 12 mėnesių mokėti lizingo įmonei įmokas, tačiau sumokėjęs dvi pirmosios įmokas, atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. daugiau jokių įmokų nemokėjo ir liko skolingas 173,46 Eur. Atsakovas sutarties nenutraukė, įsigyto turto negrąžino, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimą į ieškovą pilna apimti, kartu perleidžiant ir teisę į palūkanas, delspinigius, baudas, papildomas skolos išieškojimo išlaidas (sutarties 2.3 p.). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas. Pagal šalių pasirašytą perdavimo – priėmimo aktą reikalavimo perleidimo metu (2009 m. kovo 4 d.) pagrindinė skola pagal išperkamosios nuomos sutartį buvo 598,92 Lt (173,46 Eur), delspinigių suma – 215,61 Lt (62,44 Eur), iš viso 814,53 Lt (235,90 Eur).
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, konstatavo, jog nors tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, tačiau tai nereiškia, jog atsakovui negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 str. 1 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).
18. Nagrinėjamu atveju 2007 m. birželio 1 d. išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte nustatyta, kad lizingo įmonė nuperka iš nuomininko nurodyto pardavėjo turtą ir perduoda jį nuomininkui valdyti ir naudotis už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, turtas pereis nuomininkui nuosavybės teise. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ nupirko atsakovo G. P. nurodytą televizorių iš pardavėjo UAB „Buteka“ ir perdavė jį valdyti atsakovui, kuris sutiko per dvylika mėnesių sumokėti dalimis visą daikto kainą, kad daiktas pereitų jo nuosavybėn. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju, nes prekę (televizorių) įsigijo fizinis asmuo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, prekę pardavė verslininkas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju ir silpnesniąja sutarties šalimi, turėjusia ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą. Apeliantės teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 62,45 Eur dydžio delspinigiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros, nes yra gerokai mažesni už priteistą pagrindinę sumą, juolab, kad atsakovas geranoriškai ilgą laiką nevykdė prievolinių įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
20. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Vartojimo kredito įstatymas ir negaliojo išperkamosios nuomos sutarties su atsakovu sudarymo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018, 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-413/2020, kt.).
22. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą perėmė 2009 m. kovo 4 d., tačiau į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2020 m. sausio 21 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip devyniems metams, o savo paaiškinimų dėl aktyvių ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų atlikimo nepagrindė jokiais įrodymais.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintą 6 mėnesių senatį, nesant atsakovo prašymo. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigius, rėmėsi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės; CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teismo teisę sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), jei jie neprotingai dideli bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.2 str.). Skundžiamame sprendime nėra nurodytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties taikymą, todėl apeliantės argumentas dėl ex officio pritaikyto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė nurodo, jog nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo dienos pateikė atsakovui visą informaciją apie kreditoriaus pasikeitimą, esamą įsiskolinimą, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovui. Net ir apeliantei savanoriškai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma (393,41 Eur) palyginus su pagrindine skola (173,46 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (CK 1.2 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei 6.258 straipsnio 3 dalimi, sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteistini delspinigiai yra mažintini.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.