Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-113/2010

Teisėja Daiva Jazbutienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1.;

2010 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės bei nuteistųjų T. V. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

T. V. – pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė T. V. paskirta laisvės atėmimas 2 metams pataisos namuose;

A. G. – pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams pataisos namuose;

M. V. – pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas 4 metams pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-07-02.

Pagal BK 187 str. 1 d. T. V., A. G. ir M. V. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

T. V. priklausantis ir A. T. vardu registruotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas civilinių ieškinių įvykdymo užtikrinimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G., M. V. ir T. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2009-07-01, 2 val., (duomenys neskelbtini), laužtuvu išlaužę A. Gu. sodybos kieme esančios lauko virtuvės duris ir įsibrovę į šią patalpą, iš ten pagrobė A. Gu. priklausantį turtą – 1000 litų vertės namų kino sistemą, 200 litų vertės elektrinį pjūklą „Bosch“, 220 litų vertės akumuliatorinį gręžtuvą, 600 litų vertės vandens siurblį, 60 litų vertės elektrinį grąžtą, 650 litų vertės kampinį šlifuoklį, 40 litų vertės 8 raktų rinkinį, 120 litų vertės 30 akmens šlifavimo diskų, 225 litų vertės smūginį gręžtuvą, 15 litų vertės kuprinę, 25 litų vertės kuprinę, 600 litų vertės kompiuterinį centrą, 4800 litų vertės televizorių, 70 litų vertės du televizoriaus nuotolinio valdymo pultelius, 250 litų vertės diskinį pjūklą, tuo padarydami nukentėjusiajam A. Gu. 8875 litų turtinę žalą.

Be to, A. G., M. V. ir T. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2009-07-01, 2.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apiplėšti, atplėšę kabliu iš vidaus uždarytas duris, įsibrovė į A. Gu. gyvenamąjį namą, kur M. V., dėvėdamas slepiančią veidą kaukę, užpuolė miegantį A. Gu., reikalavo pinigų, tampė jį už rūbų po kambarį, suplėšydamas jo palaidinę, sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis, o A. G. sudavė vieną smūgį metaliniu strypu, taip A. Gu. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V., pridėjęs prie nukentėjusiojo kaklo peilį, reikalavo atiduoti pinigus, o nukentėjusiajam ginantis ir ranka bandant atitraukti peilį, sužalojo jo kairę ranką, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to apieškoję gyvenamojo namo kambarius, T. V., A. G. ir M. V. iš ten pagrobė 40 litų vertės rankinę, 15 litų vertės telefono pakrovėją, 80 litų vertės piniginę su joje buvusiais 25 litais, 40 litų vertės džinsinės medžiagos kelnes, 70 litų vertės diržą, 15 litų vertės telefono laikiklį, 20 litų vertės du raktus, iš namo verandos pagrobė 100 litų vertės 50 metrų elektros laido, 90 litų vertės 60 metrų elektros laido, 750 litų vertės žoliapjovę, tuo padarydami nukentėjusiajam A. Gu. 1245 litų turtinę žalą.

A. G., M. V. ir T. V. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, tyčia sugadino svetimą turtą: braudamiesi į lauko virtuvę, sugadino 1500 litų vertės duris, M. V. sudaužė 40 litų vertės lauko šviestuvą, A. G. išdaužė verandos lango 20 litų vertės stiklą, M. V., tampydamas A. Gu. plėšimo metu, suplėšė A. Gu. vilkėtą 10 litų vertės palaidinę, taip padarydami A. Gu. 1570 litų turtinę žalą.

M. V., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 187 str. 1 d. paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

A. G., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 187 str. 1 d. paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams.

T. V., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 187 str. 1 d. paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Pasak prokurorės, teismas nepagrįstai netaikė BK 72 str. 2 d. 2 p. ir nekonfiskavo T. V. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-23 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-636/2007 yra pasisakęs, jog turto konfiskavimas taikytinas, jei transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos kaltininko tikslas pagrobti turtą negalėtų būti realizuotas. T. V. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo nuteistieji atvyko į nusikaltimų padarymo vietą, esančią kitame rajone, taip pat gabeno pagrobtus daug sveriančius daiktus link savo gyvenamosios vietos, jie buvo sulaikyti jau kito rajono ribose. Taigi, prokurorės nuomone, transporto priemonė šiuo atveju buvo panaudota nusikaltimui palengvinti, be jos kaltininkų tikslas pagrobti turtą nebūtų buvęs realizuotas, todėl teismas privalėjo šią transporto priemonę konfiskuoti, o ne perduoti civilinių ieškinių patenkinimo užtikrinimui, taip netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą.

Teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusysis prašo Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjos prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, o Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus grobiant nukentėjusiojo turtą kaip dvi atskiras veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 2 d. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino subjektyviųjų požymių, neteisingai nustatė nusikalstamo sumanymo turinį, kokio tikslo siekė nuteistieji, jų tyčios kryptingumą. Nuteistųjų parodymais nustatyta, kad jie važiavo į A. Gu. sodybą, turėdami tikslą pagrobti pastarajam priklausantį turtą, pinigus, nes A. G. buvo pasakęs, jog A. Gu. turi daug pinigų, prieš vykdami ten, žinojo, kad A. Gu. gyvena vienkiemyje, nakties metu būna namuose vienas, iš kepurės pasidarė kaukę, kuri, jų teigimu, buvo reikalinga tam, kad A. Gu. neatpažintų, taip pat vežėsi metalinį laužtuvą, peilį. Nuteistųjų parodymai liudija, kad jie iš anksto buvo numatę, jog nukentėjusysis bus sodyboje, važiavo ten jau pasirengę palaužti jo valią ir pagrobti jo turtą, apsirūpinę tam reikalingomis priemonėmis ir įrankiais. Visa tai rodo, kad A. G., M. V. ir T. V. važiavo į A. Gu. sodybą jau turėdami susiformavusį nusikalstamą sumanymą (vieningą tyčią) pagrobti nukentėjusiojo turtą plėšimo būdu. Atvykę į nukentėjusiojo sodybą, nuteistieji nuosekliai įgyvendino savo sumanymą – išnešę turtą iš lauko virtuvės ir susikrovę jį į automobilį, jie ėjo į gyvenamąjį namą, M. V. eidamas užsidėjo kaukę, A. G. – kapišoną, kad A. Gu. jų nepažintų, įėjus į kambarį, kur miegojo A. Gu., M. V. ištempė jį miegantį iš lovos, sudavė smūgius į galvos sritį, pridėjęs prie kaklo peilį, reikalavo atiduoti pinigus, pasakyti, kur jie yra, A. Gu. bandant atitraukti nuo kaklo peilį, sužalojo jo ranką, A. G. sudavė A. Gu. smūgį į galvą atsivežtu laužtuvu, neradę pinigų, paėmę name buvusį nukentėjusiojo turtą, nuteistieji pasišalino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistieji pirma grobė turtą iš vienos patalpos, po to ėjo į kitą, jos buvo vienos sodybos kieme, priklausė tam pačiam savininkui, nuteistųjų veiksmus vienoje ir kitoje patalpoje skyrė tik pusės valandos laiko tarpas. Taigi nepaisant to, jog nuteistieji atliko veiksmus, kurie, vertinant juos atskirai, atitinka BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėtis, juos siejo vienas sumanymas (vieninga tyčia) pavartojant smurtą prieš nukentėjusįjį pagrobti jo turtą, todėl jie laikytini vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieno rezultato. Būtent A. G., M. V. ir T. V. vieningos tyčios buvimas leidžia konstatuoti, jog nukentėjusiojo turto pagrobimu įsibrovus į lauko virtuvę buvo realizuota tik dalis nusikalstamo sumanymo, eidami į gyvenamąjį namą, jie tęsė to paties plano įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. G., M. V. ir T. V. veika laikytina baigta, kai jie atliko paskutinius veiksmus, būtinus nusikalstamam tikslui, tyčiai realizuoti – įsibrovę į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, pavartodami prieš jį fizinį smurtą, panaudoję peilį, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tik tada nuteistieji, veikę neapibrėžta tyčia nukentėjusiojo turto atžvilgiu, įgyvendino visą savo nusikalstamą sumanymą. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų nusikalstami veiksmai užvaldant A. Gu. turtą vertintini ir kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 180 str. 2 d. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas, išskaidydamas nuteistųjų nusikalstamą veiką į dvi atskiras, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 str. 1 p.). Apeliacinius skundus padavusių nuteistųjų A. G. ir T. V. veikos kvalifikavimas vien pagal BK 180 str. 2 d. lengvina jų teisinę padėtį. Vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas turi apsvarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai neliečia nuteistųjų, dėl kurių nuosprendis neapskųstas. Remdamasis pagrindais, taikytinais ir nuosprendžio neapskundusiems nuteistiesiems, teismas gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Todėl šiuo atveju ir apeliacinio skundo nepadavusio nuteistojo M. V., veikusio bendrininkų grupe su A. G. ir T. V. įgyvendinant bendrą sumanymą apiplėšti A. Gu., veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 180 str. 2 d.

Nuteistųjų A. G., M. V. ir T. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavus kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo už šią veiką klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu T. V. pagal BK 180 str. 2 d. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, A. G. – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, M. V. – laisvės atėmimas 4 metams. Atitinkamai tokios pat jiems paskirtos ir galutinės bausmės. BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų, jokių alternatyvių bausmių nenumatyta. Vadovaujantis BK 61 str. 3 d. apskaičiuotą laisvės atėmimo bausmės vidurkį sudaro 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 180 str. 2 d., vadovavosi BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad minėti asmenys padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, kurio pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – nuosavybė ir žmogaus sveikata, kad nusikaltimas buvo iš anksto apgalvotas, įžūlus, ciniškas, įvykdytas prieš vienkiemyje gyvenantį asmenį, kuris dėl to tikriausiai nesulauktų skubios pagalbos, nusikaltimo pasekmes, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to jis negali tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, įvertino kaltininkų asmenybes, kad T. V. nusikalto turėdamas teistumą, būdamas teistas už nusikaltimo nuosavybei padarymą, A. G. ir M. V. nusikalto neturėdami teistumo, tačiau visi bausti administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, nors yra jauno amžiaus, nesimokė, nedirbo, atsižvelgė į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jų visų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe, į jų vaidmenis nusikaltimo padaryme, kad M. V. buvo itin aktyvus nusikaltimo bendravykdis, rūpinosi nusikaltimo įrankiais ir priemonėmis, daugiausia smurtavo prieš nukentėjusįjį, grasino peiliu, reikalavo pinigų, nešė jo turtą, A. G. buvo nusikaltimo iniciatorius, taip pat aktyvus bendravykdis, sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam smūgį į gyvybiškai svarbią sritį – galvą, nešė jo turtą, o T. V. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, A. G. ir M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (t. 2, b. l. 151-152). Aptarti duomenys (be to, apeliacinės instancijos teismo turimais duomenimis, A. G. , M. V. ir T. V. yra nuteisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nuosprendžiu už dvi vagystes įsibraunant į patalpą, padarytas tą pačią dieną, kaip iš šis nusikaltimas) rodo, kad nuteistieji linkę daryti teisės pažeidimus, nepaiso visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, užuot gyvenę pagal jas, stengęsi užsidirbti pragyvenimui legaliu būdu, elgiasi nusikalstamai, grobia svetimą turtą, padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o priešingo teisei jų gyvenimo būdo pasekmė. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išanalizavęs bei įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingus duomenis, jų visumą, T. V. pagal BK 180 str. 2 d. paskyrė žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o A. G. ir M. V. – didesnes negu straipsnio sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai ir nuteistiesiems paskyrė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiais atitinkančias bausmės paskirtį, teisingumo principą bausmes. Todėl skirti švelnesnes bausmes, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, kaip to prašo apeliantai A. G. ir T. V., nėra teisinio pagrindo. Švelnesnės bausmės skyrimo M. V. klausimas nesvarstytinas, dėl to nesant jo apeliacinio skundo. Nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmai nesukėlė pavojaus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, kad jis nusikaltimo darymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis anksčiau neteistas, apylinkės teismo jau buvo įvertintos, skiriant jiems bausmes, todėl teisėjų kolegija dar kartą į jas nebeatsižvelgia. T. V. teiginiai, kad jis, paprašytas A. G. pavežti į nukentėjusiojo sodybą, nežinojo, kokiu tikslu ten norėjo vykti A. G., o jo veiksmams sodyboje jau darė įtaką A. G. ir M. V., tuo metu jis nesuvokė, ką daro, paneigiami nustatytų faktinių bylos aplinkybių, vertintini tik kaip jo siekis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Anksčiau aptarti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog T. V. ir kiti nuteistieji, atitikdami bendrininkavimo subjekto požymius, veikė bendrai tarpusavyje susitarę, turėdami tą patį tikslą, siekdami realizuoti jų visų bendrą nusikalstamą sumanymą, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo objektyviąją pusę. Nors nuteistieji A. G. ir T. V. nurodo, kad jie prisipažino ir gailisi nusikaltę, apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, mano, jog nėra pagrindo tai pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad jų kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų jų dalyvavimą nusikaltimo padaryme patvirtinančių duomenų. Nors T. V. ikiteisminio tyrimo metu davė nustatytas bylos aplinkybes atitinkančius parodymus, teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo poziciją, nebepripažino esminių bylos aplinkybių, stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir taip sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Bylos duomenimis, A. G. ir T. V. nukentėjusiojo atsiprašė tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nesistengė sušvelninti nusikaltimo padarinių – nesidomėjo, nesirūpino nukentėjusiojo sveikata, nors pripažino civilinius ieškinius, neatlygino bent dalies turtinės ir neturtinės žalos, A. G. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad civilinių ieškinių neatlygins, nes nesimoko ir nedirba. Visa tai paneigia nuteistųjų deklaruotą nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, kaip tik parodo, kad jie dėl savo veiksmų neišgyveno, iš tikrųjų jų neigiamai neįvertino. Sprendžiant minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo klausimą, svarbi ir nukentėjusiojo pozicija – jis teigė sutinkantis su prokurorės pasiūlytomis bausmėmis, nes jos pakankamai griežtos, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti (t. 2, b. l. 148). T. V. nurodyta aplinkybė, kad jis yra suimtas nuo 2009-07-03 ir visą laiką iki teismo praleido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taip pat nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 66 str., asmeniui taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) įskaitomas į paskirtą bausmę, tą šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Taigi nuteistiesiems A. G., M. V. ir T. V. pagal BK 180 str. 2 d. skirtinos tokios pat bausmės, kokias jiems buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu.

Prokurorė teisingai apeliaciniame skunde pastebi, jog apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad jei turtas sugadinamas vagystės įsibraunant į patalpą ar plėšimo metu, pagal teismų praktiką turto sugadinimas nekvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas, nes vagystė su minėtu kvalifikuojančiu požymiu ar plėšimas apima ir tuo metu padarytą turto sugadinamą ar sunaikinimą, ir tuo vadovaudamasis išteisino A. G., M. V. ir T. V. pagal BK 187 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai interpretavo teismų praktiką šiuo klausimu. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, pagal teismų praktiką, jei vagystės įsibraunant į patalpą ar plėšimo metu ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. ar 180 str. ir BK 187 str., sutaptis, nes kito svetimo turto sugadinimu ar sunaikinimu padarytos žalos BK 178 str. ar 180 str. neapima. Veika pagal BK 187 str. nekvalifikuojama tik tuo atveju, kai grobimo metu sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 15 punktas). Nagrinėjamu atveju A. G., M. V. ir T. V., veikdami bendrininkų grupe ir vykdydami bendro nusikaltimo – plėšimo – objektyviąją pusę, sugadino nukentėjusiajam priklausantį turtą, tuo padarydami jam 1570 litų turtinę žalą. Jų kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jokių abejonių nekelia. Kadangi A. G., M. V. ir T. V. išteisinimą pagal BK 187 str. 1 d. lėmė tik anksčiau minėta išvada, apeliacinės instancijos teismas nedėsto ir neaptaria šių asmenų kaltę pagal BK 187 str. 1 d. patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. G., M. V. ir T. V. išteisinimo pagal BK 187 str. 1 d. naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis: A. G., M. V. ir T. V. pripažintini kaltais pagal BK 187 str. 1 d. (BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, A. G., M. V. ir T. V. skirdama bausmes už šį nusikaltimą, vadovaujasi BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia ir į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Įvertinama tai, kad A. G., M. V. ir T. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas idealiąja sutaptimi su BK 180 str. 2 d. numatytu nusikaltimu, atsižvelgiama į sugadinto turto vertę, įvertinamos A. G., M. V. ir T. V. asmenybės, kad A. G., M. V. nusikalto būdami neteisti, T. V. nusikalto neišnykus teistumui, būdamas vieną kartas teistas taip pat už nusikaltimo nuosavybei padarymą, jie visi bausti administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, nors yra jauno amžiaus, nesimokė, nedirbo, byloje esantys duomenys juos charakterizuoja neigiamai, kaip linkusius daryti teisės pažeidimus, nesilaikančius visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų visų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe, A. G. ir M. V. buvo aktyvūs nusikaltimo bendravykdžiai, o T. V. vaidmuo buvo pasyvesnis, A. G. ir M. V. atsakomybę sunkina dar ir ta aplinkybė, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais duomenimis, mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas A. G., M. V. ir T. V. parinkus griežčiausią iš BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės atėmimą – ir nustačius mažesnius negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis jos dydžius: A. G. – 8 mėnesius laisvės atėmimo, M. V. – 10 mėnesių laisvės atėmimo, T. V. – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Kadangi BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatyti nusikaltimai buvo padaryti idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už juos nuteistiesiems paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 72 str. 2 d. 2 p. ir nekonfiskavo T. V. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo prokurorės teiginiu. Pagal BK 72 str. nuostatas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti teismo konfiskuojamas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai daryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Pas kal­ti­nin­ką esan­ti trans­por­to prie­mo­nė, ku­ri bu­vo pa­nau­do­ta da­rant nusi­kal­ti­mą, kon­fis­kuo­ja­ma BK 72 str. 2 d. 2 p. pa­grin­du. Trans­por­to prie­mo­nė lai­ko­ma panaudo­ta nu­si­kal­ti­mui da­ry­ti, jei­gu ji spe­cia­liai tam bu­vo pri­tai­ky­ta ar­ba tie­sio­giai pa­nau­do­ta nusikaltimo da­ly­kui gaben­ti, jei ga­be­ni­mas be to­kios prie­mo­nės bū­tų ne­ga­li­mas ar sunkiai įmanomas. Šiuo atveju prokurorė skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad minėtu automobiliu nuteistieji atvyko į nusikaltimų padarymo vietą, esančią kitame rajone, į jį susikrovė ir link savo gyvenamosios vietos gabeno pagrobtus pakankamai didelių gabaritų ir nemažai sveriančius daiktus. Be transporto priemonės nuteistieji nebūtų galėję atvykti į nusikaltimo padarymo vietą, pagrobti tiek ir tokių daiktų, jų gabenti. Tai reiškia, kad automobilis ne tik palengvino nusikaltimo padarymą, bet ir tai, kad be jo panaudojimo nusikaltimo dalyko gabenimas būtų neįmanomas. Todėl T. V. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kuria nuteistieji pasinaudojo tam, kad įgyvendintų savo nusikalstamą sumanymą, ir, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., privalėjo būti konfiskuotas, o ne perduotas civilinių ieškinių įvykdymo užtikrinimui. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir T. V. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 2 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendžio dalį dėl T. V., A. G., M. V. išteisinimo pagal BK 187 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: T. V., A. G., M. V. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d., ir nuteisti: T. V. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, A. G. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, M. V. – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-10 nuosprendžio dalį.

Nuteistųjų T. V., A. G., M. V. veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 180 str. 2 d., kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. ir paskirti: T. V. – laisvės atėmimą 2 metams, A. G. – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams, M. V. – laisvės atėmimą 4 metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. nuostatų taikymo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti: T. V. – laisvės atėmimą 2 metams, A. G. – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams, M. V. – laisvės atėmimą 4 metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. V. priklausantis ir A. T. vardu registruotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas civilinių ieškinių įvykdymo užtikrinimui. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuoti T. V. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.