- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 2K-97/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Jonas Prapiestis, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 3 dalimis, šios bausmės dalis pridėta prie Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį R. Ž. išteisintas nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. G., kaltintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, išteisintas nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2004 metų lapkričio 19, 20, 22, 23 dienomis, Kauno mieste, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, skambindamas telefonu iš UAB (duomenys neskelbtini) transporto direktoriaus S. R., atvirai reikalavo perduoti jam didelės vertės turtą – 16 000 eurų (55 224,80 Lt) už 2004 m. lapkričio 16 d. pagrobto UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio vilkiko MAN 23.414 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su priekaba ZREMB PC 130 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) sugrąžinimą;
2005 metų sausio 2–3 dienomis, nuo 22 iki 9.30 val., turėdamas tikslą įsibrauti į garažą Nr. 3, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), išlaužęs duris įsibrovė į garažą Nr. 1, metaliniu laužtuvu išdaužė skyles garažų Nr. 1, 2 ir 3 sienose, sugadino automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), padarė F. V. P. 50 Lt, N. T. B. 100 Lt, Z. B. 400 Lt ir R. K. 200 Lt turtinę žalą;
2005 metų sausio 2–3 dienomis, nuo 22 iki 9.30 val., metaliniu laužtuvu padaręs skyles garažų Nr. 1, 2 ir 3 sienose, įsibrovė į R. K. garažą Nr. 3, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė jo 16 600 Lt vertės automobilį „Audi A 4“ ( valst. Nr. duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti: iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinti R. Ž. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, iš dalies jas sudedant ir paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, penkerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams.
Kasatorius teigia, kad R. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bendrindamas vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. R. Ž. nuteistas už tai, kad, metaliniu laužtuvu išdaužęs skyles trijuose garažuose, įsibrovė į R. K. garažą ir pagrobė jo 16 600 Lt vertės automobilį. Visi nuteistojo veiksmai, sekę vienas paskui kitą, padaryti esant bendram sumanymui pagrobti svetimą turtą. Kasatoriaus nuomone, šios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl bendrinant už jas paskirtas bausmes turėjo būti taikytos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos. Bendrindamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. R. Ž. padaryti nusikaltimai – didelės vertės turto prievartavimas ir automobilio vagystė – priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, o pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį labai nesiskiria vienas nuo kito, nes abiem atvejais buvo kėsintasi į nuosavybę, abu padaryti tiesiogine tyčia, abu susiję su automobilių vagystėmis, todėl, bendrinant už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes, turėjo būti taikytos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. prie griežčiausios ketverių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Skirdamas R. Ž. galutinę bausmę, teismas netinkamai taikė ir BK 63 straipsnio 9, 3 dalių nuostatas. BK 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos švelnesnės bausmės, o BK 63 straipsnio 4 dalyje – kad kai šios bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Teismas, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 4 dalies, o ne 3 dalies nuostata.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad teismas, bendrindamas 2005 m. spalio 7 d. ir 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį, nes, skirdamas R. Ž. galutinę bausmę, neįvertino to, kad jis nuteistas už keturis nusikaltimus, iš kurių du priskiriami prie sunkių nusikaltimų, visi keturi nusikaltimai buvo baigti, visų nusikaltimų motyvai savanaudiški. Be to, teismas nepagrįstai teigiamai įvertino R. Ž. asmenybę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis niekur nedirba, nesimoko, nusikalstamas veikas darė sistemingai, anksčiau teistas už sunkius nusikaltimus. Teistumas R. Ž. išnykęs, tačiau šis faktas rodo jo polinkį daryti nusikaltimus, kad jis nepasitaisė, kad nusikalstamas veikas darė neatsitiktinai, t. y. ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Be to, teismas nepagrįstai pripažino R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs sunkų nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neprisipažino prievartavęs turtą, aiškino, kad 16 600 eurų reikalavo tik siekdamas pasipelnyti, o dėl automobilio vagystės ir svetimo turto sugadinimo apskritai neprisipažino ir nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 4, 6, 9 dalių taikymo
Pirmosios instancijos teismas R. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, t. y. griežtesne bausme apėmė švelnesnes.
Bausmių apėmimas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą taikomas tais atvejais, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. R. Ž. padaryti nusikaltimai – didelės vertės turto prievartavimas ir automobilio vagystė – pagal pavojingumo pobūdį bei laipsnį nėra labai skirtingi, pagal BK 11 straipsnį priskiriami skirtingoms, tačiau gretimoms (sunkus ir apysunkis) kategorijoms, todėl kasatorius yra teisus teigdamas, kad teismas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą pritaikė netinkamai.
Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau turi taikyti bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudėti su kitomis paskirtomis bausmėmis. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės yra apimtos, kasaciniu skundu taip pat prašoma šias bausmes bendrinti apėmimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta klaida skiriant galutinę bausmę taisytina taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 4, 6 ir 9 dalyse nustatytas bausmių bendrinimo taisykles, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, po to šiuo būdu paskirtą bausmę iš dalies sudedant su kitomis, t. y. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnis, išskyrus jo 6 dalyje numatytą išimtį, reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką, todėl kasatoriaus prašymas R. Ž. galutinę bausmę paskirti subendrintą bausmę subendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme nėra tikslus ir atitinkantis įstatymo prasmę.
Kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. įrodymai šios instancijos teisme netiriami, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, netikrinamas, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas R. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo pagrįstumas, nenagrinėtini.
BK 63 straipsnio 4 dalis nedetalizuoja, kokia dalis švelnesnių bausmių turi būti pridedama prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, todėl galutinės bausmės dydžio paskyrimo klausimas, kasatoriaus ginčijamas nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų vertinimo aspektu, taip pat nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, R. Ž. paskirtos bausmės bendrintinos taikant jam nepalankesnį bausmių bendrinimo būdą, o tai ir yra pagrindas sugriežtinti jam galutinę bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Ž. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.