Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. G. šeimos narei motinai A. M. G., jo gynėjui advokatui J. Š.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą dėl A. G. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. M1-139-543/2022, pripažinta, jog A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir jam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 14 d. ir yra vykdoma.

VšĮ Alytaus poliklinika pateikė teismui teikimą dėl A. G. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu VšĮ Alytaus poliklinikos įgaliota atstovė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, jog A. G. yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Jo būklė nėra gera, šiuo metu ambulatoriškai nepavyksta užtikrinti jo gydymo galimai dėl blogos psichinės būklės ir dėl supratimo, kas yra tas priverstinis gydymas, nors ir buvo mėginta visa tai jam paaiškinti. Per 6 mėnesius įvyko tik dvi konsultacijos. A. G. yra paskirti du medikamentai, iš kurių vienas yra leidžiamas, o kitas – tablečių forma, tačiau tabletinis gydymas nėra vykdomas, kadangi A. G. jų nevartoja. 2022 metų liepos mėnesį nepavyko suleisti ir leidžiamų vaistų, o tai nėra gerai, kadangi turi būti reguliarus tokių vaistų suleidimas, negali būti ilgų pertraukų, nes nustoja vaisto veikimas. Nors šiuo atveju ir buvo vykdomas minimalus gydymas, tačiau A. G. psichinė būsena išlieka bloga, vyrauja klausos bei regos haliucinacijos. Jis pats yra nemotyvuotas gydymui, nuolat kalba apie vaistų nevartojimą, nes neva be jų jaučiasi geriau ir nelabai supranta, kodėl juos reikia vartoti. Būna momentų, kai jis sako, kad jaučiasi sveikas ir tiesiog nori susigyventi su savo liga bei pats mano, kad vaistai jam nepadės. Kiek žinoma iš socialinės darbuotojos, A. G. geria kanapių arbatą, bet greičiausiai tai yra maistinės kilmės gaminys, o ne tos tikrosios narkotinės medžiagos. A. G. nėra agresyvus, jis tik nemotyvuotas gydymui ir nesupranta savo ligos.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. G. šeimos narė jo motina nurodė, jog ir šiuo metu jos sūnus yra ligoninėje, nes vieną dieną jam yra geriau, o kitą – vėl blogiau. Tablečių jis nevartoja, naudoja tik leidžiamus vaistus. Ji nepastebėjo narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau sūnus vartoja energetinius gėrimus su kanapėmis. Jam pasitaiko dažnos psichozės, kai dažniausiai jis guli ir žiūri į vieną tašką, o kartais nemiega ištisomis naktimis. Tos psichozės atsiranda iš niekur nieko, visiškai netikėtai, tai stacionarinio gydymo metu gal tai nuodugniau pastebėtų gydytojai. Šiuo metu jokio aiškaus teigiamo gydymo progreso nėra. Ji pati nuvežė sūnų į psichiatrinę ligoninę. Šįkart jis nenorėjo ten važiuoti, todėl vežė su policija.

Prokuroras teisme nurodė, jog teikimas yra pagrįstas, kadangi ambulatorinio gydymo tikslai nebuvo pasiekti, todėl ambulatorinį gydymą tikslinga pakeisti stacionariniu gydymu.

Gynėjas teikimui neprieštaravo bei nurodė, jog jis pats neturi kompetencijos įvertinti gydytojų konsultacinės komisijos išvadą bei savo ginamojo psichinę būklę, tačiau neįžvelgia ir šio asmens socialinio pavojingumo, todėl klausimą dėl priverstinio gydymo griežtinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutarties pagrindu A. G. šiuo metu yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akte Nr. 299 nurodyta, jog pagal duomenis iš ligos anamnezės, medicininius bei kitus dokumentus nustatyta, kad A. G. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šiuo metu A. G. gyvena kartu su savo motina, jo tėvai yra išsituokę. Jis baigė 10 klasių ir įstojo į profesinę mokyklą, yra dirbęs įvairius pagalbinius darbus, tačiau šiuo metu nedirba, jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. A. G. ne kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėse, 2015 metais jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Vaistus jis vartodavo nereguliariai, buvo linkęs nutraukti gydymą, vartodavo narkotines medžiagas. Paskutinis jo stacionarinis gydymas psichiatrijos ligoninėje Ūmių psichozių skyriuje buvo nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. Paskutinių 6 mėnesių stebėjimo eigoje A. G. pas gydytoją psichiatrą konsultacijoms atvyko tik du kartus. Jis vengia vartoti vaistus, nenaudoja ir geriamų vaistų, sunkiai pavyksta įkalbinti jį atvykti dėl leidžiamų vaistų, o 2022 metų liepos mėnesį jis iš viso neatvyko susileisti šių vaistų. A. G. psichinė būklė išlieka nestabili, vyrauja nerimas, baimė, energijos stoka, regos, klausos haliucinacijos, įtarumas, nepasitikėjimas, miego sutrikimas, sutrikusi socialinė adaptacija, jis yra linkęs atsiriboti, nemotyvuotas gydymui, nenorintis bendradarbiauti, išreiškiantis nepasitenkinimą, kad jam reikia lankytis pas medikus, nesuprantantis priverčiamosios medicinos priemonės taikymo esmės bei jos vykdymo, nesuprantantis ir to, kaip teismas galėjo be jo priimti tokį sprendimą, kadangi jis pats jaučiasi visiškai sveikas, o vaistai jam tik kenkia. Apžiūros metu A. G. psichinė būsena išlieka sąmoninga bei orientuota. Jis bendrauja noriai, kalba nesustodamas ir pasakoja, kad girdi balsus, kurie jam grasina. Teigia jaučiantis, kaip į jį kažkas įsikūnyja, užvaldo, kalba už jį tarytum jis pats neturėtų kontrolės savo gyvenimui. A. G. yra neramus, įtarus bei baimingas. Jo mąstyme pastebimi ryškūs pokyčiai, skurdus afektas, blankios emocijos bei susilpnėjusi dėmesio koncentracija. Jis pats nuolat išsako klausos haliucinacijas bei poveikio kliedesius, o esama kritika savo būklei nėra pakankama.

Psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi A. G. ligos anamnezę bei ligos eigą paskutinių 6 mėnesių laikotarpiu, jo būseną apžiūros metu, rekomenduoja jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Taigi iš teismui pateiktos medžiagos ir VšĮ Alytaus poliklinikos įgaliotos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu daroma išvada, jog A. G. vengia vykdyti jam pritaikytą priverstinį ambulatorinį gydymą, jis vengia savarankiškai lankytis priverstinio gydymo įstaigoje bei vartoti jam paskirtus medikamentus. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog šiuo metu kompetentinga gydymo įstaiga neturi tinkamų galimybių vykdyti A. G. priverstinį ambulatorinį stebėjimą bei gydymą. Nesant byloje jokių duomenų apie esminį A. G. psichikos sveikatos būklės teigiamą pokytį bei žymų jo socialinio pavojingumo sumažėjimą ar visišką išnykimą, sprendžiama, jog šiuo atveju yra tikslinga jam taikomą švelniausio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti griežtesne – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Dar kartą pažymėtina ir tai, jog teismas nenustato konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laiko, tokia priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas turi pareigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartimi A. G. pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.