Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Nijolė Šimkienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01164-2009-8

2011 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 187 str. 3 d., 155 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems (3) metams;

pagal BK 187 str. 3 d. – keturiasdešimčia (40) parų arešto;

pagal BK 155 str. 1 d. – keturiasdešimt penkių (45) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d., subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie subendrintos bausmės pridėta dalis pagal BK 155 str. 1 d. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta trejų (3) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-09 nuosprendžiu pakeistos Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-12-28 iki 2009-12-30 ir suėmimo laikas nuo 2009-12-30 iki 2010-05-13.

Iš T. L. ir E. B. solidariai priteista R. J. 2217,80 Lt turtinei ir 600 Lt neturtinei žalai atlyginti, D. L. – 1100 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai prie SAM –1352,08 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. B., bet nuosprendis dėl jo neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 27 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančioje pirtyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., sudavė nukentėjusiajam R. J. vieną kartą kumščiu į veidą. T. L. kartu su E. B. stumdė nukentėjusįjį R. J. bei, užlaužę nukentėjusiojo rankas už nugaros, iš jo kelnių kišenės pagrobė 25 litų vertės piniginę su joje buvusiais 160 svarų sterlingų, kurių atitinkamas ekvivalentas litais yra 617,60 litų, bei 40 litų. Nukentėjusiajam R. J. nuvirtus ant lovos, T. L. kartu su E. B. kumščiais jam sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą, ne mažiau kaip 10 kartų į krūtinę ir 1 kartą į nosį, kėdės koja sudavė į juosmens dešinės pusės šoną. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam R. J. esant be sąmonės, T. L. kartu su E. B. pagrobė nukentėjusiajam priklausiusį 60 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla V3“, su 2 litų vertės papildymo kortele „Ežys“, 680 litų vertės fotoaparatą „Technika“, 75 litų vertės striukę, 75 litų vertės batus, taip padarė nukentėjusiajam R. J. 1574,60 Lt turtinės žalos ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Tęsiant nusikalstamą veiką, T. L. atvirai pagrobė iš nukentėjusiojo D. L. 350 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson 7800i“ su jame įdėta 5 litų vertės SIM kortele „Labas“, o nukentėjusiajam bandant susigrąžinti pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, T. L. kartu su E. B. išsivedė nukentėjusįjį D. L. į kiemą, ten nukentėjusįjį spardė kojomis, mušė rankomis, į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Nukentėjusiajam D. L. bandant pabėgti, nubėgus keliolika metrų link vartų, jį pasivijo T. L.. Nukentėjusysis D. L., siekdamas pabėgti, T. L. sudavė per kaklą automobilio valytuvu. Tuo metu prie nukentėjusiojo D. L. pribėgo T. L.. T. L. ir E. B. parvertė nukentėjusįjį ant žemės, sugriebę už rūbų tempė jį link pirties, taip suplėšė D. L. bendros 300 litų vertės rūbus. Partempę nukentėjusįjį D. L. prie pirties pastato, T. L. kartu su E. B. spyrė D. L. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, pagrobė nuo D. L. rankos 300 litų vertės laikrodį „Spiril“. Po to, nukentėjusiajam įėjus į pirties patalpą, T. L. du kartus tuščiais stikliniais buteliais sudavė D. L. į galvą. Taip T. L., veikdamas grupe su E. B., nežymiai sutrikdė D. L. sveikatą, pagrobė jo 655 litų vertės turtą.

T. L. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. gruodžio 27 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančioje pirtyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., po to, kai sumušė bei pagrobė R. J. priklausiusį 1574,60 Lt vertės turtą ir D. L. priklausiusį 355 litų vertės turtą, nukentėjusiajam D. L. bandant ištrūkti ir taip pabėgus nuo pirties pastato keliolika metrų link teritorijos vartų, T. L. kartu su E. B. parvertė nukentėjusįjį D. L. ant žemės bei sugriebę už rūbų tempė jį link pirties, taip suplėšė D. L. 150 litų vertės striukę, 80 litų vertės kelnes, 50 litų vertės bliuzoną, 20 litų vertės marškinėlius, taip sugadino 300 litų vertės turtą, padarė nukentėjusiajam D. L. 300 litų turtinę žalą.

T. L. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. gruodžio 27 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančioje pirtyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuvedęs nukentėjusįjį D. L. į tualetą, viešai, kitų žmonių akivaizdoje, tualetui valyti skirtu šepečiu trynė sumuštą ir kruviną nukentėjusiojo galvą, taip nukentėjusįjį D. L. pažemino.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. L. teigia, kad apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta ne iki galo, nebuvo atsižvelgta į įvykio vietoje užfiksuotus parodymus, nukentėjusiojo R. J. parodymus. Teismas nesirėmė T. L. įvykio vietoje duotais parodymais, o rėmėsi vien bendrininko įvykio vietoje užfiksuotais parodymais, į posėdį nebuvo pristatyta liudytoja G. K., kuri galėjo paliudyti, kad dingusius daiktus paėmė jo bendrininkas E. B.. Apelianto teigimu, ši byla buvo sufabrikuota, parodymai iš jo išgauti pareigūnams panaudojant prieš jį fizinį ir psichologinį smurtą. Nuteistasis nurodo, kad turi gyvenamąją vietą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, prašo sumažinti paskirtos bausmės laiką.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistojo T. L. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo T. L. nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir 155 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.

Nuteistasis E. B. teisiamajame posėdyje neneigė, kad po to, kai sumušė nukentėjusiuosius, jis paėmė jų daiktus. E. B. teigimu, T. L. D. L. prašė telefono, nes norėjo paskambinti (t. 3, b. l. 108–109).

Nuteistasis T. L. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis R. J. nemušė, tik padėjo E. B. pakelti jį nuo žemės bei paguldė jį į lovą ir apklojo.T. L. neneigė sudavęs D. L. kelis smūgius buteliais. Viskas atsitiko dėl girtumo. T. L. nepaneigė paėmęs telefoną ir sugadinęs rūbus, parodė, kad pinigus pragėrė kartu su E. B.. D. L. nusivedė nusiprausti, kadangi buvo kruvina jo galva, bet jis nesiprausė, todėl pasakė jam, kad ištrins galvą šepečiu (t. 3, b. l. 109–110).

Iš T. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis prisipažino, jog trenkė D. L. ne tik su dviem buteliais per galvą, bet ir kėdės kojomis į šoną. Taip pat T. L. parodė, kad jau sėdint prie stalo, E. B. tyliai jam pasiūlė atimti iš D. L. telefoną. T. L. nežinojo, ar D. L. turi telefoną, todėl paprašė jo duoti jam telefoną. Tada pamatė, kad D. L. telefoną, turi ir iš jo jį paėmė. D. L. paprašius grąžinti telefoną, T. L. spyrė jam koja į nugarą. Matė, kad E. B. paėmė fotoaparatą, buvo apsivilkęs juodos spalvos striuke su kailiuku, kurios anksčiau neturėjo, kišenėje turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Ericson“. T. L. taip pat matė, kaip E. B. ištraukė iš R. J. piniginės pinigus ir banko korteles, o paimtus pinigus išleido abu su E. B. (t. 2, b. l. 105–106, 110–112).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant T. L. kaip įtariamąjį, dalyvavo jo gynėjas advokatas V. J., todėl nuteistojo T. L. apeliacinio skundo argumentais, jog ikiteisminio tyrimo metu iš jo parodymai buvo išgauti pavartojant fizinį bei psichologinį smurtą, visiškai neįtikinami. Tokie nuteistojo T. L. argumentai vertinami kaip jo gynybos taktika, siekiant sušvelninti savo padėtį.

Nukentėjusysis D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. L. paprašė jo telefono, o kai jis telefoną jam padavė, T. L. jam jo negrąžino. Konfliktas kilo dėl telefono. D. L. abu nuteistieji išsivedė į lauką, pradėjo mušti. Kai D. L. bandė pabėgti, abu nuteistieji jį pasivijo, parsivedė į pirtį ir mušė toliau. Kažkuris sudavė per galvą buteliu. Laikrodį nusegė dar prieš pradėdami mušti (t. 3, b. l. 79–80).

Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu, nukentėjusysis D. L. iš veido bruožų, šukuosenos, akių, nosies formos atpažino nuotraukoje T. L. kaip asmenį, kuris jį sumušė ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 38–39).

Apylinkės teismui išnaudojus visas galimybes iškviesti nukentėjusįjį R. J. ir liudytoją G. K. į teisiamąjį posėdį, nustačius, jog minėti asmenys išvykę gyventi ir dirbti į užsienį, pripažinus, kad nukentėjusysis R. J. ir liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti tyrėjai duoti nukentėjusiojo R. J. ir liudytojos G. K. parodymai (BPK 276 str. 4 d.).

Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog būnant pirtyje, vienas iš nuteistųjų visą vakarą bandė prie jo prikibti, stengėsi sukelti konfliktą. R. J. parodė, kad jį mušė abu nuteistieji, kai jam užlaužė rankas, kažkuris iš vaikinų iš kišenės ištraukė piniginę. Nukentėjusysis apibūdino jų išvaizdą, tvirtino, kad šiuos asmenis gali atpažinti (t. 1, b. l. 12–13, 14–15).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu nukentėjusysis R. J. iš veido bruožų, plaukų, akių formos atpažino T. L. kaip asmenį, kuris sumušė jį ir D. L.. R. J. parodė, kad šį asmenį įsidėmėjo gerai.

Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nuteistieji T. L. ir E. B. mušė pirtyje buvusius vaikinus (t. 3, b. l. 80).

Liudytojas M. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad matė nukentėjusiuosius kruvinus ir sumuštus (t. 3, b. l. 144).

G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. J. ir D. L. atvykę į pirtelę turėjo mobiliojo ryšio telefoną, matė ant D. L. rankos sidabrinės spalvos laikrodį, kažkuris iš nukentėjusiųjų turėjo juodos spalvos striukę su kailiuku, tačiau kas paėmė nukentėjusiųjų daiktus, ji nematė (t. 1, b. l. 80, 81–82, 83–84).

Specialisto išvados Nr. G 205/10 (03), G 205/10 (03) patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiųjų R. J. ir D. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 29–30, 52–53).

Abejoti, jog nukentėjusįjį R. J. mušė ne tik E. B., bet ir T. L., nėra pagrindo. Kad sumušė nukentėjusįjį D. L., T. L. prisipažino. Nukentėjusieji R. J. ir D. L. apie įvykio aplinkybes davė nuoseklius parodymus, apibūdino juos sumušusius asmenis, atpažino T. L. kaip juos sumušusį asmenį. Iš R. J. parodymų matyti, kad vienas iš nuteistųjų ieškojo preteksto prikibti. T. L. parodymai, jog jau sėdint prie stalo, E. B. tyliai jam pasiūlė atimti iš D. L. telefoną, nepaneigia nukentėjusiojo R. J. parodymų, kad nuteistieji, norėdami atimti telefoną, galėjo priekabiauti. Nuteistieji ieškojo preteksto nukentėjusiuosius apiplėšti bei veikdami bendrai sumušė nukentėjusiuosius ir juos apiplėšė. Nors nuteistojo T. L. teigimu, jis pats pagrobė tik mobiliojo ryšio telefoną, o nuteistasis E. B. pagrobė visus kitus daiktus. Apeliantas matė, kaip E. B. pagrobė kitus daiktus ir tam neprieštaravo, pagrobtus pinigus išleido abu kartu. T. L. nepaneigė, kad sugadino D. L. rūbus, kad žadėjo D. L. ištrinti galvą šepečiu.

Nuteistojo T. L. parodymų patikrinimas vietoje nebuvo atliktas, todėl T. L. apeliaciniame skunde pareikštas priekaištas, jog apylinkės teismas nesirėmė jo „įvykio vietoje duotais parodymais“, yra visiškai nepagrįstas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje T. L. kaltę grindė ne pavieniais įrodymais, o jų visuma. Vertindamas įrodymų visumą, apylinkės teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimų laikėsi, jų nepažeidė.

Remiantis aptartų įrodymų visuma, T. L. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir 155 str. 1 d., yra įrodyta, jo kaltė abejonių nekelia.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę T. L., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus prie nesunkių ir apysunkių (BK 11 str. 3 d., 4 d.), ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). T. L. anksčiau teistas du kartus, iš kurių už analogiškų nusikaltimų padarymą bei kitus nusikaltimus nuosavybei (t. 3, b. l. 1–2), niekur nedirba, žalos neatlygino.

Nuteistasis T. L. nors yra jauno amžiaus, tačiau nusikalstamas veikas daro nuolat, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, savo poreikius tenkina pagrobtu svetimu turtu. Nuteistasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo keisti net nebandė. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu jis buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą pagal BK 180 str. 1 d. Nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-05-13. Šios aplinkybės parodo, jog nuteistasis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo vienu iš pragyvenimo šaltinių.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegijos nuomone, švelnesnės negu teismo paskirtos bausmės rūšys ir jų dydžiai BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti T. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.

Teismas nuteistajam T. L. bausmių rūšis, jų dydžius parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d., BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršija. Paskirtos arešto bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 187 str. 3 d., 155 str. 1 d. yra artimos arešto bausmės vidurkiui (BK 49 str. 3 d.). Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Paskyręs bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 187 str. 3 d., 155 str. 1 d., tas bausmes subendrinęs ir paskyręs subendrintą trejų (3) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, o šią bausmę vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-09 nuosprendžiu pakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas paskyrė galutinę subendrintą ketverių (4) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nors nuoroda į bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis yra teisinga, pats bausmių subendrinimo procesas nurodytas neteisingai, nes bausmių subendrinimas suformuluotas taip, kaip tai nurodyta BK 64 straipsnio 3 dalyje, bet ne BK 63 straipsnio 9 dalyje. Paskirtos subendrintos galutinės bausmės dydis nėra aiškiai per didelis, todėl nekeistinas, bet, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, į galutinės subendrintos bausmės laiką turėjo būti įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-09 nuosprendžiu pakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendį. Apie tokį įskaitymą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepaminėta, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

Nuteistasis T. L. baigiamųjų kalbų metu paprašė sumažinti civilinį ieškinį.

Šis prašymas atmestinas, nes apylinkės teismas klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo išsprendė tinkamai. Nuteistasis T. L. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe su nuteistuoju E. B., todėl teismas iš abiejų nuteistųjų solidariai priteisė nukentėjusiesiems atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstai (CK 6.279 str.). Nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, jos dydžio nustatymo abejonių nekelia. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi CK 6.250 str. numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Priteista žala nėra aiškiai per didelė, todėl nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti.

Į galutinę subendrintą ketverių (4) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmę

įskaityti bausmę, T. L. atliktą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-09 nuosprendžiu pakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.