Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2021-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-350/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-01-22Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-04-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
1A-72-350/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46014-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
R. E.
Nukentėjusysis
L. Ž.
Advokatai
Anatolij Šichovcov, Aušra Levinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-350/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46014-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,nuteistajam R. E.,gynėjams advokatui Anatolijui Šichovcovui, advokato padėjėjai Aušrai Levinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. E. (toliau – ir apeliantas, ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. Ž. padarytą turtinę žalą, t. y. 722,54 Eur,

iš R. E. priteista: 136,16 Eur Panevėžio teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, L. Ž. – 722,54 Eur turtinės ir 2 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. E. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 27 d., laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val., tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto su nukentėjusiąja L. Ž. metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip vieną smūgį į kairę veido pusę, tuo padarydamas L. Ž. kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinį lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. Ž. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

2.1. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji daugybę kartų keitė savo parodymus, jos nurodomos įvykio aplinkybės prieštarauja nustatytiems sužalojimams. Jei būtų atkurta įvykio situacija, taptų akivaizdu, kad nukentėjusiajai sužalojimus padarė ne jis (apeliantas), juo labiau, kad nukentėjusioji 2 valandoms buvo išėjusi iš jo buto ir neaišku, ką tuo metu veikė.

2.2. Pažymi, kad specialisto išvada yra padaryta neturint bylos medžiagos, todėl specialistas nežinojo įvykio sekos. Ekspertė teismo posėdyje nurodė, kad „nukentėjusioji po smūgio galėjo atsidurti už 2 m, nes po smūgio žengė kelis žingsnius atgal“, tačiau nukentėjusioji tvirtina, kad ji sėdėjo kėdėje. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji parodė, kad sėdėjo prie stalo, dešinę ranką pasidėjusi ant stalo. Taigi, po smūgio ji turėjo kristi ant kairiojo šono ir dešinės alkūnės susižaloti negalėjo, arba turėjo kristi ant nugaros ir geležine kėdės atrama susižaloti nugarą, arba pakaušiu atsitrenkti į grindis, tačiau tokie sužalojimai nefiksuoti.

2.3. R. E. cituoja ekspertės paaiškinimus, kad poodinės kraujosruvos dešiniame žąste nukentėjusiajai galėjo atsirasti griebiant ranka arba pirštais, ir teigia, kad šie paaiškinimai sutampa su jo ir sutuoktinės D. S. parodymais, jog D. S. po to, kai nukentėjusioji jam (R. E.) sudavė buteliu per galvą, sugriebė ją už žąstų bei nugaros ir išstūmė ją pro duris, tuo padarydama nustatytus sužalojimus. Ekspertė nurodė, kad šios kraujosruvos galėjo atsirasti arba kelis kartus iš eilės sugriebiant žąstą, arba atsitrenkiant į atsikišusį daiktą, tačiau įvykio vietoje nėra jokių atsikišusių daiktų, o prokurorės versija, kad toks daiktas yra šaldytuvo rankena, nepagrįsta, nes šaldytuvas yra su įleista rankena. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad jis ją griebė už chalato (vėliau tvirtino, kad už marškinėlių), o ne už žąstų. Ekspertė nurodė, kad odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje L. Ž. galėjo atsirasti kontaktuojant su šiukščiu paviršiumi, o odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje užpakaliniame paviršiuje galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek smūgio sudavimo metu arba čiumpant pirštais ir mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti krentant ant linoleumo. Apeliantas pabrėžia, kad įvykio vietoje yra minkštas linoleumas, todėl tokie sužalojimai negalėjo atsirasti, be to, nukentėjusioji dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis, o ekspertė nurodė, kad čiumpant nubrozdinimas gali atsirasti, jeigu asmuo dėvi megztinį.

2.4. Ginčydamas nukentėjusiajai nustatytą viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaudinį lūžį, apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiosios dantys klebėjo jau seniau, po buvusio eismo įvykio, be to, jos sugyventinis buvo sulaužęs jai žandikaulį. Atkreipia dėmesį, kad nei nukentėjusiosios burnos viduje, nei išorėje jokių sužalojimų nėra. Vadovaujantis ekspertės parodymais, nukentėjusiajai turėjo būti sužaloti aplinkiniai audiniai. Be to, nukentėjusiosios sūnus nurodė, kad po matė sudraskytą motinos veidą, tačiau tokie sužalojimai medicininiuose dokumentuose ar nukentėjusiosios parodymuose nefiksuoti.

2.5. Jis (apeliantas) ir nukentėjusioji yra panašaus ūgio ir nežymaus svorio skirtumo, jis yra 63 m. amžiaus, įvykio metu buvo grįžęs iš tolimojo reiso, pervargęs, vartojęs alkoholio, todėl jo smūgis negalėjo būti toks stiprus, kad nukentėjusioji atsirastų už 2 m.

2.6. Pabrėžia, kad nukentėjusioji iš jo buto išėjo apie 22 val., o namo grįžo tik 24 val., todėl nėra aišku, kur ji visą tą laiką buvo ir ką veikė. Praėjus 4-5 val. po įvykio, nukentėjusiajai nustatytas 1,53 prom. girtumas, todėl įvykio metu jos girtumas galėjo būti apie 3 prom. Be to, pati nukentėjusioji nurodė, kad vartoja „Lexatonil“ ir kitus vaistus. Liudytoja G. A. patvirtino, kad apie 24 val. nukentėjusioji susmuko koridoriuje ant grindų. Nukentėjusioji dėl savo būsenos galėjo ne kartą susmukti ant šiukščių paviršių, be to, ligoninėje ji nurodė, kad ją sumušė nepažįstamas asmuo. Tik vėliau, iš D. S. gavusi žinutę, kad jis (apeliantas) kreipsis į teismą dėl jam padaryto sužalojimo ir kad jos (L. Ž.) niekas nesiruošė prievartauti, ji pakeitė parodymus.

2.7. Nukentėjusiosios parodymai yra visiškai nelogiški, prieštaringi, pastoviai keičiami, o galop baigiant nagrinėti bylą ji iš viso atsisakė juos duoti, pareiškusi, kad nieko neprisimena, todėl tokiais parodymais remtis negalima. Pati prokurorė teismo posėdyje pasakė, kad „nukentėjusioji prisimena tik tai, kas jai naudinga“.

2.8. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios sveikata yra prasta po anksčiau patirto eismo įvykio, ji vartoja raminančius (psichotropinius) vaistus, gydosi privačioje klinikoje Vilniuje. Jei dėl įvykio ji iš tikrųjų būtų patyrusi kokių nors sveikatos negalavimų, ji būtų sutikusi pateikti savo sveikatos duomenis, tačiau tą padaryti ji kategoriškai atsisakė. Todėl laikytina, kad nebuvo pagrįstas civilinio ieškinio pagrindas ir dalykas. Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusioji įvykio metu pasakojo, jog kitą dieną turi dalyvauti posėdyje dėl telefoninio sukčiavimo, į kurį bijojo eiti ir jai grėsė atvesdinimas, todėl neaišku, dėl kurios bylos ji patyrė išgyvenimus. Gynybos atžvilgiu ji elgėsi agresyviai, kas reiškia, kad baimės ji nejaučia.

2.9. Apibendrindamas apeliantas teigia, jog buvo neatskleistas nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas, nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, todėl teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Nors byloje teismo posėdyje buvo tenkintas gynybos prašymas ir atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tačiau nukentėjusioji ir jis įvykio aplinkybes parodė nematydami vienas kito, todėl gauti duomenys yra klaidinantys, juos būtina iš esmės išanalizuoti ir padaryti eksperimentą, t. y. įvykio dalyviams susėsti į nurodytas vietas ir pagal kiekvieno parodymus atlikti veiksmus.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliaciniame skunde ginčijamas R. E. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Didžioji dalis šiame skunde pateikiamų argumentų skirti pirmosios instancijos teismo atliktam atskirų bylos įrodymų ir jų visumos vertinimui ginčyti, reiškiamos abejonės dėl nukentėjusiosios L. Ž. parodymų patikimumo, be to, kvestionuojamos teismo padarytos išvados dėl aplinkybių, kuriomis buvo remtasi priimant nuosprendį, nustatymo (padarytų sužalojimų kilmės, jų pobūdžio ir kt.). Taip pat apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistu žalos atlyginimo dydžiu. Taigi, nuteistasis R. E. kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimus, prašo jį išteisinti. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, R. E. kaltę grindė nukentėjusiosios L. Ž., liudytojų A. Ž., G. A. parodymais, specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais teismo posėdyje, medicininiuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, daiktų apžiūros protokolais. Skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo aptarti nuteistojo R. E., liudytojos D. S. parodymai bei pasisakyta apie šių asmenų nurodytų versijų neįtikinamumą, atmesti liudytojo M. A. parodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą, nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui.

9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. spalio 27 d. nuteistasis, nukentėjusioji ir liudytoja D. S. buvo susirinkę R. E. ir D. S. bute, kur vartojo alkoholį. Šių asmenų vienodais parodymais neginčytinai nustatyta, kad tarp R. E. ir L. Ž. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji brendžio buteliu smogė nuteistajam į galvą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 252/2020 (05) apie R. E. nustatytą randą kaktos dešinėje pusėje sugijus žaizdai (t. 2, b. l. 52-53).

10. Taip pat byloje yra neginčijami įrodymai apie L. Ž. sveikatos sutrikdymą – iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 90-102) ir specialisto išvados Nr. G 1277/2019 (05) (t. 1, b. l. 105-106) matyti, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinis lūžis, padaryti neužilgo iki jos patekimo į ligoninę, t. y. iki 2019 m. spalio 28 d., 4 val. 45 min.

11. R. E. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad minėto konflikto metu tyčia sudavė L. Ž. kumščiu į kairę veido pusę, tuo padarydamas kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinį lūžį (kiti L. Ž. nustatyti sužalojimai apeliantui neinkriminuoti). Kadangi konfliktas tarp R. E. ir nukentėjusiosios vyko privačioje vietoje – nuteistojo ir D. S. bute, nesant kitų tiesioginių įvykio liudytojų, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, yra svarbu itin kruopščiai ir atsakingai išanalizuoti įvykio vietoje buvusių asmenų parodymus, kadangi šie parodymai yra iš esmės vienintelis įrodymų šaltinis apie įvykio aplinkybes.

12. Nuteistasis R. E. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino ir nuosekliai teigė, kad, atėjus nukentėjusiajai, jis, L. Ž. ir D. S. apie valandą laiko sėdėjo virtuvėje, bendravo, vaišinosi brendžiu, kuomet, jam nuėjus prie kriauklės nusiplauti rankų bei pasakius nukentėjusiajai pastabą dėl jos gyvenimo būdo, L. Ž. nuo stalo paimtu brendžio buteliu sudavė jam į galvą, po ko D. S. išvijo L. Ž. iš buto. Tokie R. E. parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su liudytojos D. S. parodymais, kurie viso proceso metu taip pat buvo nuoseklūs. Ši liudytoja parodė, kad sėdint virtuvėje ir bendraujant, R. E. nuėjo prie kriauklės nusiplauti rankų, o L. Ž. tuo metu šeimininkavo prie spintelės. R. E. pasakius pastabą, kad geriau L. Ž. eitų dirbti, nukentėjusioji nuo stalo pagriebė brendžio butelį ir juo sudavė nuteistajam per galvą, po ko D. S. ją išvarė iš namų. Taigi, tiek R. E., tiek D. S. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad R. E. L. Ž. nesudavė nei vieno smūgio, o vienintelis fizinis kontaktas su nukentėjusiąja įvyko tik tada, kai D. S. išstūmė L. Ž. iš buto po šios suduoto smūgio R. E. buteliu į galvą.

13. Tuo tarpu L. Ž. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir nuolat kito jai pasakojant esmines įvykio aplinkybes. Visų pirma, 2019 m. spalio 28 d., apie 4 val. 06 min., pristatyta į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, nukentėjusioji medikams bei atvykusiai policijos pareigūnei nurodė, kad 2019 m. spalio 27 d., apie 21 val., prie laiptinės ją užpuolė nepažįstamas vyriškis, kuris trenkė į veidą, nuo ko ji prarado sąmonę (t. 1, b. l. 14), ir tik 2019 m. spalio 31 d. vykusios apklausos metu nukentėjusioji jau nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad sėdint R. E. ir D. S. buto virtuvėje bei vaišinantis brendžiu, apie 00 val. 00 min., D. S. užmigo, po ko nukentėjusioji, supykusi dėl nuteistojo kabinėjimosi prie jos žodžių, nusprendė eiti namo, tačiau apeliantas čiupo ranka už jos chalato ir palaidinės. Bandant ištrūkti, suplyšo palaidinės priekinė dalis, po ko gindamasi griebė brendžio butelį ir juo sudavė R. E. į galvą, o jis ranka smūgiavo jai į veido kairę pusę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, prarado sąmonę, kurią atgavo tik namuose (t. 1, b. l. 30-31). Analizuojant vėlesnius L. Ž. parodymus, matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. vykusios apklausos metu ji teigė, kad smūgiai buvo suduoti laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val., nurodė nepamenanti, kaip chalatas liko įvykio vietoje, tvirtino, kad po smūgio sąmonę buvo praradusi tik trumpam, neprisimena, kaip grįžo namo (t. 1, b. l. 34). 2020 m. vasario 5 d. vykusios akistatos su D. S. metu nukentėjusioji nurodė, kad nepamena, kada kilo ginčas, tačiau prisimena, kad R. E. griebė jai už marškinėlių, o iš chalato ji išsinėrė, neprisimena, kada po nuteistojo suduoto smūgio atgavo sąmonę, tačiau pamena, kad buvo savo aukšte, prie laiptinės durų (t. 1, b. l. 49-50). Teismo posėdyje apylinkės teisme L. Ž. davė parodymus, kad kai R. E. griebė jai už marškinėlių, ji buvo su chalatu, iš kurio išsinėrė. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis jai trenkė, po ko trenkė ji ir tada prarado sąmonę. Posėdžio eigoje ji ėmė tvirtinti, kad po to, kai R. E. suplėšė jos marškinėlius, ji nieko neprisimena, vėliau vėl pakeitė savo parodymus, paaiškindama, jog buvo nugriuvusi virtuvėje, atsikėlė ir išbėgo, girdėjo, kaip D. S. jai liepė eiti namo (t. 2, b. l. 73-74). 2020 m. rugpjūčio 26 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu L. Ž. parodė, kad atėjusi į įvykio vietą, ant vonios durų pasikabino savo chalatą, taip pat ji parodė vietą, kurioje, gulėdama ant grindų, matė šuns maisto indus (t. 2, b. l. 120-125). Sekančio teismo posėdžio metu L. Ž. nurodė nežinanti, ar jos chalatas kabėjo ant vonios durų, atsimena tik kumštį prieš akis (t. 2, b. l. 139-140).

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. paaiškino, jog parodymus keitė tikėdamasi susidariusią situaciją išspręsti draugiškai (t. 1, b. l. 34), tačiau, vertindama jos parodymų keitimo priežastį, teisėjų kolegija pažymi, kad dar 2018 m. spalio 28 d. D. S. nukentėjusiajai parašė SMS žinutes, kuriomis pagrasino, jog L. Ž. „sužinos ką reiškia teismai“, kadangi D. S. sužinojo, jog naktį L. Ž. skambino D. S. vaikams ir pasakojo, jog R. E. ją išžagino (ką patvirtina ir nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinės, iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 28 d. naktį fiksuoti išeinantys skambučiai D. S. dukrai ir anūkui (t. 1, b l. 168). Be to, kaip matyti iš D. S. nukentėjusiajai tą pačią dieną siųstų žinučių turinio, L. Ž. liudytoja nurodė, kad R. E. dėl suduoto smūgio buteliu buvo nustatytas smegenų sutrenkimas (t. 1, b. l. 56, 57).

15. Taigi, L. Ž. parodymus, kad ją sužalojo būtent R. E., davė po to, kai D. S. SMS žinutėmis pagrasino L. Ž. kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl pastarosios padaryto sužalojimo R. E. bei paskleistos žinomai melagingos informacijos D. S. giminaičiams, kad R. E. neva kėsinosi ją išprievartauti, todėl neatmestina, kad tokius parodymus ji davė būtent siekdama išvengti jai pačiai gresiančios atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į visiškai nelogišką L. Ž. elgesį, jeigu R. E. iš tikrųjų ją būtų sužalojęs jos nurodomomis aplinkybėmis, t. y. kad po įvykio ji skambino ne policijai ar greitajai medicinos pagalbai, o D. S. dukrai ir šiai papasakojo apie tai, kad R. E. neva kėsinosi ją išžaginti, tačiau ne kad ją sužalojo, kas šiame kontekste vertinama kaip galimas siekis pateisinti savo pačios smurtinius veiksmus R. E. atžvilgiu, kaip pretekstą tam visiškai su nagrinėjamu įvykiu nesusijusiam asmeniui nurodant aiškiai išgalvotą motyvą.

16. Kiti byloje esantys ir pirmos instancijos teismo įvertinti duomenys, tiek juos vertinant atskirai, tiek kartu (visumoje), taip pat neįrodo R. E. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

17. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytų išvadų, susijusių su kitais L. Ž. nustatytais sužalojimais. Minėta, kad siekdama išvyti nukentėjusiąją iš buto, D. S. ją išstūmė, todėl natūralu, kad ji galėjo padaryti L. Ž. tam tikrus sužalojimus. Tam neprieštarauja nei specialisto išvada, nei ekspertų parodymai, duoti teismo posėdyje. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi objektyvius bylos duomenis – nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono skambučių ir SMS žinučių išklotines (t. 1, b. l. 168) – daro išvadą, kad L. Ž. į nuteistojo ir jo sutuoktinės butą atėjo apie 21 val. 30 min. Apeliantas ir D. S. patvirtino, kad jų bute nukentėjusioji išbuvo maždaug iki valandos, taigi, maždaug iki 22 val. 30 min. Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad motina į namus grįžo 23 val. – 23 val. 30 min. (t. 1, b. l. 129-130). Tą, kad L. Ž. apie 23-24 val. skambino į laiptinės duris, patvirtino ir liudytoja G. A. (t. 1, b. l. 143-144). Iš to akivaizdu, kad neturėdama namų raktų (juos kartu su chalatu iš R. E. ir jo sutuoktinės buto vėliau paėmė A. Ž.) nukentėjusioji maždaug valandą laiką praleido nenustatytoje vietoje, į ką pagrįstai atkreiptas dėmesys ir apeliaciniame skunde. Būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių vaistų, L. Ž., išėjusi iš R. E. ir D. S. buto, galėjo susižaloti ar būti sužalota visiškai kitomis nei ji nurodo, aplinkybėmis, o nustatyti sužalojimai (išskyrus kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinį lūžį) galėjo atsirasti L. Ž. pačiai griūnant ar nelaikant pusiausvyros bei atsitrenkiant į įvairius paviršius, ką iš dalies patvirtina liudytojų G. A., M. A. parodymai apie tai, kad L. Ž. sunkiai pastovėjo ant kojų. Todėl ir dėl šios priežasties nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai (tiek inkriminuoti kaltinamajame akte, tiek kiti) padaryti būtent R. E..

18. Nors pirmosios instancijos teismas R. E. kaltę sužalojus L. Ž. grindė liudytojų A. Ž. ir G. A. parodymais, tačiau, kolegijos vertinimu, pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad šie parodymai kaip nors pagrindžia R. E. kaltę, nėra, kadangi šių asmenų parodymai iš esmės paremti tik nukentėjusiosios pasakojimu, o ne tiesiogiai matytomis įvykio aplinkybėmis.

19. Atsižvelgtina ir į tai, kad liudytoja G. A. ant nukentėjusiosios veido nematė jokių smurto požymių (išskyrus kraujo lašą, kuris, pagal įvykio aplinkybės, labiausiai tikėtina, atsirado po to, kai L. Ž. sudavė buteliu R. E. į galvą). Šie parodymai visiškai nesutampa su liudytojo A. Ž. parodymais, kad jis matė apdraskytą motinos veidą, be to, tokios aplinkybės nėra užfiksuotos ir medicininiuose dokumentuose. Tai rodo, jog A. Ž. davė parodymus, kurie yra labiausiai palankūs jo motinai, tačiau neatmetama reali tikimybė, kad tam tikras aplinkybes jis galėjo sąmoningai nutylėti arba jas iškreipti L. Ž. naudinga linkme. Svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto garso įrašo, A. Ž. pas D. S. ir R. E. ėjo atsiimti motinos chalato ir telefono, o pokalbio su jais metu apskritai neminėjo, kad jo mama yra kaip nors sužalota (t. 1, b. l. 137-139).

20. Apibendrinant pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti teisėtas ir pagrįstas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, L. Ž. parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes ir ją sužalojusį asmenį, nors ir itin prieštaringus tarpusavyje bei nepagrįstus jokiais kitais įrodymais, įvertino kaip teisingus, tuo tarpu apelianto ir liudytojos D. S. priešingus L. Ž. parodymams parodymus, kurių jokie kiti įrodymai nepaneigia, nepagrįstai atmetė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad R. E. kaltė dėl L. Ž. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta.

22. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą ir konstatuoja, kad neįrodyta, jog R. E. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl pirmos instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

23. Šiuo pagrindu priėmus R. E. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai atmetami (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), taip pat iš R. E. neišieškotinos ir proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. E. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti R. E. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios L. Ž. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Nukentėjusiosios L. Ž. prašymo dėl jos turėtų atstovavimo išlaidų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. E. netenkinti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisValdas Petras Meidus