- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- 1-18-928/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46014-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nukentėjusysis
- L. Ž.
- Kaltinamasis
- R. E.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Aušra Levinienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – BK) 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 metų. Kaišiadorių rūmų apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 metų 8 mėnesių 13 dienų atleistas, pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. ir 2000 m. balandžio 11 d. įstatymus „Dėl amnestijos“ (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. E., 2019 m. spalio 27 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val., tyrimu nenustatytu tiksliu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio konflikto su nukentėjusiąja L. Ž. metu, jis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai nemažiau vieną smūgį į kairę veido pusę, tuo padarydamas L. Ž. kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinį lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. Ž. sveikatą.
Kaltinamasis R. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad 2019 m. spalio 27 d., po pietų, grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš reiso. Papietavo su žmona D. S., valgė cepelinus, išgėrė 200 g. „fleškutę“, kalbėjo dėl planšetės, kai jo žmona pasiūlė pasikviesti L. Ž.. Apie 21.16 val. L. Ž. skambino D. S. ir pasakė, kad ateis. Jis su žmona gyvena 8 aukšte, o L. Ž. 13 aukšte. L. Ž. atėjo apsirengusi maikutę, chalatą, kelnes, atsinešė 4 blynus bei buvo išgėrusi. Atėjusi chalatą pasikabino ant vonios durų, klausė ar jie neturi išgerti. D. ištraukė 0,7 l talpos brendžio butelį „Torres“. Jie trise sėdėdami virtuvėje prie stalo išgėrė po 100 g. brendžio. Virtuvė yra nedidelė, priekyje yra langas, ten stovi sofa, o kriauklė yra priešingoje pusėje prie durų. Jis nuėjo prie kriauklės nusiplauti rankų, o tuo momentu L. Ž. priėjo prie viryklės, nes norėjo šildyti blynus. Atstumas tarp jų buvo apie gerą žingsnį. Jis jai pasakė, ko čia šeimininkauja, geriau eitų dirbti. Tas pasakymas L. Ž. labai nepatiko, bei stovėdama prie dujinės viryklės, stvėrė brendžio butelį ir jam trenkė į dešinės pusės smilkinį. Sudavimas galėjo būti apie 22.30-22.45 val. Po smūgio jis „apsipylė“ kraujais, bei pasiėmė popierinį rankšluostį kraujui nuvalyti. Tuo metu jo žmona sėdėjo ant sofos, tikrai nemiegojo, o pamačiusi kas įvyko išstūmė L. Ž. lauk, o šios chalatas liko kabėti. Kitu sakiniu nurodė, kad tada L. Ž. pasiėmė butelį, blynus ir išbėgo. Tuo viskas ir baigėsi. Jis nieko L. Ž. nedarė, jokio konflikto nebuvo. Apie 23.00 val. jis su žmona nuėjo miegoti. Apie 01.00 val. nakties prasidėjo skambučiai, t.y. jo žmonai skambino L. Ž. sūnus, nes L. Ž. raktai ir telefonas buvo pas juos. L. Ž. sūnus atėjo apie 01.00 val., jį įsileido D. S., o jis pats tuo metu gulėjo miegamajame. L. Ž. sūnus klausė kas čia įvyko. L. Ž. dar skambino jo žmonos dukrai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) bei sakė, kad jis bandė L. Ž. išprievartauti. Koks L. Ž. motyvas jį kaltinant nežino, tačiau L. Ž. yra nedirbanti, konfliktiška. Tai, kad jis trenkė L. Ž. yra šios išsigalvojimai. Jo žmona jį nufotografavo, po to kai jam buvo suduota L. Ž., kad turėtų įrodymų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 300 straipsniu, byloje atnaujintinas įrodymų tyrimas. Teisiamojo posėdžio metu susipažinus su parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kaltinamasis R. E. papildomai parodė, kad jis tą dieną iš reiso po pietų grįžo, žmona buvo padariusi cepelinų. Nukentėjusioji atėjo vakare apie puse devintos. Jie su žmona, abu, per 5 valandas išgėrė, degtinės 300 g. Tuo momentu buvo prie kriauklės. Prieš einat prie kriauklės, jis sėdėjo prie lango ant sofos, o L. Ž. prie šaldytuvo prie stalo. D. S. sėdėjo šalia jo ant sofos. Jis su L. Ž. sėdėjo vienas priešais kitą. Jie sėdėdami prie stalo kalbėjo apie planšetę. Tada jis pirmas atsistojo, nuėjo prie kriauklės nusiplauti rankų, nes kažką valgė ir buvo išsiriebalavęs. L. Ž. tuo metu sėdėjo. Blynai buvo padėti prie plytelės ant kampo, ji ruošėsi šildyti blynus, atsistojo nuo stalo. Ji buvo prie viryklės, jis iš jos veiksmų suprato, kad ji šildys blynus, sakė gal reikia blynus tuos pašildyti. Kai jis pasakė „ko šeimininkauji, geriau eitum dirbti“, jam beplaunant rankas, su buteliu ji ir trenkė į galvą. Jis plaudamasis rankas to nesitikėjo, jam buvo suduota į dešinę pusę. Butelis buvo ant stalo, jam nukentėjusioji sudavė smūgį su dešine ranka. Kaip L. Ž. paėmė butelį jis nematė. L. Ž. būdama jam už nugaros trenkė. Kai jam sudavė į galvą, jis pradėjo kraują šluostyti, nes jam stipriai pradėjo kraujas bėgti, L. Ž. tada pati išbėgo laukan. Kitu sakiniu nurodo, kad jo žmona L. Ž. išstūmė, nes jam po smūgio pradėjo kraujas bėgti. Išeidama L. Ž. pasiėmė pusę butelio ir blynus nuo stalo, kurie buvo prie viryklės. Tarp jų nebuvo jokios konfliktinės situacijos, pykčių, jis L. Ž. nesudavė nei vieno smūgio. Dėl buteliuko dingusio nieko nežino, jam tik žmona sakė, kad jis dar dingo. Pas juos L. Ž. maikutė nebuvo suplėšyta. L. Ž. sūnus atvyko pas juos, kai jis jau miegojo, apie 02.00 val. Policijos nekvietė, nes galvojo susitaikys iš ryto. Paskui kai naktį pradėjo skambinėti dukrai į (duomenys neskelbtini), jis jau miegojo. Sekančią dieną ja, žmona pasakė apie tai. Neaišku kur buvo nukentėjusioji iki 12.00 val. nakties.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. E. nustatytas randas kaktos dešinėje sugijus žaizdai, kuri galėjo būti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau R. E. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau aptariamų įrodymų visuma.
Nukentėjusioji L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2019 m. spalio 27 d., vakare, (duomenys neskelbtini). Ji jau ruošėsi eiti miegoti, nes buvo su pižama ir chalatu, kai jai, apie 21.00 val. paskambino D. S. ir paprašė, kad ji ateitų trumpam užsakyti prekę – padidinimo stiklą. Ji nebuvo nusiteikusi gerti, pati nieko nebuvo išgėrusi. Nuėjo pas D. S. greitai. Tada buvo apsirengusi pižamines kelnes, bliuskutę, t.y. mėlyną baltais taškiukais pižamą, storą rožinį chalatą. Pas D. S. durys buvo atrakintos ir atidarytos, ji įėjo pati. Jai D. S. parodė degtinės butelį, kurį šios vyras atvežė iš kelto, o jie (D. S. su vyru) prieš tai degtinės išgėrę buvo. Ji nekepė blynų ir jų nevalgo, todėl nieko neatsinešė ateidama pas D. S.. Prie kriauklės mėtėsi tuščias degtinės butelis. Brendžio butelį 0,7 talpos, pirktą iš laivo, pasiūlė pati D. S. ir jį ištraukė iš spintelės. Tuo metu vartojo alkoholį, daug išgėrė. Ji sėdėjo ant kėdės prieš R., o D. S. biški toliau sėdėjo ant sofos, kur taip pat sėdėjo ir R. E.. Jai padavė telefoną ir jie pradėjo aiškintis žodžiais. Ji daug metų pradirbusi (duomenys neskelbtini) kompanijoje, jie ir dėl to dar susiginčijo. Jie norėjo užsisakyti padidinimo stiklą, tačiau ten buvo plėvelė planšetei. Ji tos prekės neužsakė, nes jos niekam nereikėjo. Tuo metu D. miegojo ant sofos, nes buvo gerai išgėrusi, o ji su R. gėrė toliau. Išgėrė tik tą butelį, gal apie 200 g. Ji su R. E. susipyko žodžiais, pradėjo ginčytis dėl interneto prekės, t.y. R. iš pradžių žodžiais pradėjo kabinėtis prie jos, paskui griebė jai už pižamos. Tuo metu, kai R. E. jai griebė, gal ir ji pati jau norėjo išeiti, neatsimena. R. E. tuo metu ne stovėjo, o sėdėjo prie stalo. Jai sėdinčiai R. sugriebęs už maikutės, trenkė, maikutę suplėšė, tada ji dešine ranka paėmė nuo stalo butelį ir trenkė R. E. į galvą ir ji prarado sąmonę, tačiau tiksliai nepamena, eigos, nes praėjo jau daug laiko, gal ji pirma trenkė R. E., pajuto smūgį į veidą ir nugriuvo prie stalo. Atsimena, kad jai griebė, suplėšė jos maikę, nes ji norėjo išsinerti, paskui ji neatsimena. Kai ją griebė už pižamos, ji buvo su chalatu. Ji tik atsimena, kad kai R. griebė, ji iš chalato išsinėrė, su tuo buteliu išbėgo. Nugriuvusi buvo virtuvėje, nes atsimena kaip pasikėlė ir, kad stovi prie namų durų. Atsimena, kai kėlėsi ir išbėgo iš buto, net paliko telefoną, chalatą ir raktus. Kai kėlėsi nuo grindų girdėjo, jog D. S. liepė jai išeiti. Ji pajuto skausmą kairėje veido srityje ir po to, dar jai ant rankos buvo mėlynės. Neatsimena ar butelyje kažkas buvo, nes jį parsinešė jau tuščią. Išėjusi iš buto, vos parėjo iki savo buto, tai matė kaimynės. Ji atsigavo tik prie kaimynės durų, nes neturėjo nei raktų, nieko, buvo tik prisidengusi su pižama, nes ji buvo šoke. Kad sugrįžtų namo jai reikia važiuoti liftu. Iki įvykio jai buvo operuota kairė ranka bei įvykio metu ji buvo apibintuota, siūlai dar nebuvo ištraukti. Ji dešniarankė. Ji namo grįžo tik su buteliu. Įvykio metu neatsimena kiek smūgių buvo jai suduota. Gali būti, kad dėl girtumo neatsimena įvykio aplinkybių. Grįžusi ji verkė, išgėrė „Lexotanil“ ir alkoholio. Kada atsirado priimamajame nežino, nes sūnus ją vežė, kai pamatė, kad ji ištinusi. Jos pižama buvo giliai perplėšta, išdraskyta. Ji kainavo 47 Eur. Suplėšyta pižama buvo pirkta prieš metus laiko, ją naudojo visus metus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ją lauke sumušė nepažįstami asmenys, nes negalvojo, kad žmonės taip pasielgs su ja. Čia taip nurodė priimamajame kai atvyko policija, kad ją sumušė. Kitą dieną ji gavo SMS žinutę su nuotrauka, kad ji bus priduota policijai. Jai žinoma, kad jos sūnus po įvykio buvo į tą butą nuėjės bei paėmė jos daiktus. Ji skambino ir R. E. sutuoktinės dukrai, kuriai sakė, kad apramintų R.. Dėl kaltinimo, kad R. norėjo ją išprievartauti taip nebuvo, gal jai buvo šokas. Jai R. E. sudavė, nes buvo išgėręs. Pas D. S. ir R. E. ji atėjo sveika, o išėjo sumušta. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, važiavo pas neurologą į (duomenys neskelbtini), buvo darytos procedūros, pirko vaistus, kurie buvo išrašyti. Po įvykio jai iki šiol kleba priekinis dantis, prieš įvykį jis neklebėjo. Ją tas įvykis labai paveikė. Ji važinėjo į (duomenys neskelbtini), mokėjo už kurą, už gydymą. Prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos, nes ją labai tai paveikė, „sušlubavo“ sveikata, nerviniu pagrindu paaštrėjo senos ligos, nervinių ligų iki to įvykio neturėjo. Jai atliekama manualinė terapija, tai atpalaidavimas, paguldo ir atpalaiduoja pagal taškus. Jas jai išrašė neurologas. Valanda kainuoja 100 Eur, o ten buvo dvi valandos, todėl nurodyta suma 200 Eur. Vaistai buvo įvairūs. Yra pateikti kvitai, „Zolpiden“ migdomieji, nes nemiegojo. „Pangrol“ uždegiminiai vaistai, nes jai nuo nervų paralyžavo ranką. „Nol plaza“, nuo virškinimo, „Vitovo“, kuriuos išrašė kineziterapeutas. Niekas praeityje nebuvo su ja taip pasielgęs. Konfliktų su kaimynais neturi. Su D. S. jos santykiai buvo idealūs. „Lexotanil“ nevartojo, jai juos buvo išrašiusi šeimos gydytoja dėl miego, bet ji jų nenaudojo, atidavė juos D. S.. Vaistų namuose turi visokių ir receptinių ir ne.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2019 m. spalio 31 d. L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji paaiškino, kad 2019 m. spalio 27 d. vakaro metu ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.00-21.00 val. (registruose yra ištrynusį laiką) jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynė D. S., gyvenanti tame pačiame name, 34 - ajame bute. D. S. ją pasikvietė į svečius, kad padėtų užsakyti prekę internetu. Kadangi tuo metu, būdama namuose jau buvo nusimaudžiusi, vilkėjo chalatą, manė greit nueis ir padės kaimynei, todėl kitais rūbais nebesirengė. Po kaimynės skambučio maždaug už 10 - 15 min. nuėjo pas kaimynę į namus. Įėjusi į butą (durys buvo nerakintos) pastebėjo, kad virtuvėje sėdi kaimynė D. S. ir jos vyras ar sugyventinis R.. Ji pastebėjo, kad D. buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai kalbėjo ji pati jai sakė „aš labai girta“. Taip pat pastebėjo, kad ir R. neblaivus. Virtuvėje trise bendravo, žiūrėjo kaip būtų galima užsakyti prekę internetu per D. ar R. telefoną, tačiau prekės neužsakė, nes prekė (plėvelė nešiojamam kompiuteriui) neatitiko tai, ko R. reikėjo. Tada D. jai pasiūlė prisėsti virtuvėje išgerti alkoholio (brendžio) ji sutiko. Jie virtuvėje sėdėjo už stalo trise. Ji sėdėjo priešais R. ir D.. Jie išgėrė to brendžio beveik visą butelį 0,7 1. Maždaug apie 00.00 val. (tikslaus laiko neprisimena) D. sėdėdama prie R. pradėjo miegoti, knarkė, jau nebekalbėjo. Ji su R. dar bendravo, bet nori pasakyti, kad tol kol vartojo alkoholį R. vis žodžiais prie jos kabinėjosi lyg jam netiktų jos išsakyta nuomonė ar žodžiai. R. atrodė neblaivus, sunkiai kalbėjo. Kadangi pati buvo neblaivi ir jai pradėjo nebepatikti, kad jis vis kabinėjasi prie jos žodžių nusprendė išeiti namo. Ji pasakė, kad jai viskas atsibodo, atsistojo ir jis staiga jai čiupo ranka (kuria neprisimena) už chalato priekinės dalies ir už po apačia buvusios maikutės ar sėdėdamas, ar truputį atsistojęs - neprisimena. R. sugriebęs ranka, jei gerai prisimena, sakė neiti ar dar pasilikti. Ji jam pasakė, kad nelįstų prie jos, jis naudodamas jėgą, o jai bandant ištrūkti suplyšo priekinė apatinės maikutės dalis. Tuo metu kai jis jai buvo sugriebęs už chalato ir apatinės maikutės jai neskaudėjo, bet kadangi nesitikėjo jo tokio elgesio ir nežinojo kokie tolimesni jo ketinimai, buvo labai išsigandusi, staiga bandydama ištrūkti dešine ranka paėmė ant stalo buvusį tą butelį brendžio, kurį buvo beveik išgėrę ir jam trenkė į galvos sritį, o tada jis jai ranka (galbūt rankos kumščiu-neprisimena) smūgiavo į kairės pusės veido sritį ir po šio smūgio ji nugriuvo virtuvėje ant grindų ar griūdama dar kur nors užkliuvo ar atsitrenkė neatsimena. Po šio smūgio jai akyse aptemo ir ji prarado sąmonę, todėl ar buvo daugiau smūgiu neprisimena. Ji tiksliai neprisimena ar įvykio metu D. buvo pabudusi ar ką nors sakė. Ji prisimena tik tą momentą kai jau buvo namuose prisimena, kad visa drebėjo iš baimės, rankoje turėjo tą butelį, su kuriuo gindamasi trenkė R.. Tą butelį padėjo prie šiukšlių dėžės. Prisimena, kad virtuvėje iš spintos pasiėmė butelį alkoholio (brendžio) ir kažkiek jo išgėrė, juto didelį skausmą veido srityje, juto, kad sunku išsižioti. Greitai pribėgo prie šaldiklio ir išsiėmė ledo kurį prisidėjo prie veido. Tiksliai neatsimena kuriuo momentu jos paklausė namuose buvę sūnus A. Ž. kas jai atsitiko. Ji jam viską papasakojo kas atsitiko, jis buvo nuėjęs pas kaimynus pasiaiškinti bei grįžęs pasakė, kad jie ten visi girti ir nėra ten su kuo pasikalbėti. Tą kartą skambino D. dukrai L., kad papasakoti kas jai atsitiko. Ji jai sakė, kad jos (L.) patėvis bandė ją išprievartauti, kad ją sudaužė, o ši atsakė, kad ja netiki, jų pokalbis tuo ir baigėsi. Ji L. taip pasakė norėdama, kad sureaguotų į tai kas atsitiko, nors R. prie jos seksualiai nepriekabiavo. Maždaug po valandos ją sūnus nuvežė į ligoninės priimamąjį, nes jai pradėjo tinti veidas. Ligoninėje pasakė, kad ją sumušė prie jos namų nepažįstamas asmuo. Tuo metu nenorėjo nieko pasakoti, tiesiog buvo šoke nuo to kas atsitiko. Ligoninėje jai nustatė galvos smegenų sutrenkimą, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį bei kitus galvos sričių paviršinius sužalojimus, girtumą, tai pat nebetvirtai laikėsi kairės pusės dantys. Ji į policiją dėl šio įvykio kreiptis neketino, tačiau kai 2019 m. spalio 28 d. gavo žinutę iš D., kurioje ši jai rašė, kad jai dabar taip nesibaigs, kad dabar sužinos kas yra teismai, nusprendė, kad policijoje turi papasakoti kas atsitiko (1 t., b. l. 30-33). Pagarsinus parodymus nukentėjusioji L. Ž. nurodė, kad parodymai teisingi, papildomai nurodė, kad kai jos pareigūnė klausinėjo, taip ir surašė kas arčiau to įvykio. Ji tik norėjo atkreipti dėmesį, bet R. E. tikrai nenorėjo jos išprievartauti, gal taip pasakė dėl savo šoko būsenos.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2019 m. lapkričio 11 d. L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji paaiškino, kad jai buvo suduoti smūgiai laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 23.00 val. Pradžioje ligoninėje pareigūnams nenurodė kas ją sumušė, nes nenorėjo problemos, stresinės situacijos, galvojo, kad draugiškai viskas išsispręs, bet įvyko taip kaip pasakė ankstesnėje apklausoje. Kokiu būdu jos chalatas liko pas įtariamąjį namuose, ji neprisimena, nurodyti negali. Kaip jau sakė, ji išsigandusi R. veiksmų, trenkė buteliu jam į galvą, po ko R. jai trenkė į kairę veido pusę, nuo ko ji nugriuvo ir prarado trumpam sąmonę. Po to, kai atgavo sąmone, ji neprisimena kaip grįžo namo. Kas vyko po to, ji viską nurodė pirminėje apklausoje. Jos sūnus A. Ž. turi išsisaugojęs garso įrašą pokalbio su D. ir R., kai buvo pas abu nuėjęs. Po įvykio ji grįžo namo, jokiame kieme nebuvo (1 t., b. l. 34-36). Pagarsinus parodymus nukentėjusioji L. Ž. nurodė, kad duoti parodymai teisingi. Apatinė maikutės dalis reiškia naktiniai, apatiniai drabužiai. Jai buvo griebta ir suplėšyta viršutinė drabužių dalis. Be raktų išeiti į kiemą galima, o atgal be raktų negali sugrįžti. Dėl ankstesnių ligų, ji niekada nesilankė pas psichiatrus, jai paaštrėjo kitos ligos. Jai žandikaulio, skruostikaulio traumų nėra buvę, vaikystėje buvo lūžusi nosies pertvara.
Vadovaujantis BPK 300 straipsniu, byloje atnaujintinas įrodymų tyrimas. Teisiamojo posėdžio metu susipažinus su parodymų patikrinimo vietoje protokolais nukentėjusioji L. Ž. papildomai parodė, kad ją pakvietė R. E. ir D. S., kad galėtų užsakyti tą daiktą. Ji atėjo po 21.15 val., nusileido liftu be jokių blynų (ji gyvena 13 aukšte, o R. E. 8 aukšte. Durys buvo atrakintos, ji įėjo, prie jos puolė šuo, nes ji vedžiodavo. Ji atėjo su chalatu, kada jis atsirado ant durų pakabintas nežino. Atsisėdo prie stalo, jie (R. E. ir D. S.) valgė, gėrė. Ji kartu gėrė tą butelį, jau likę buvo ant dugno. Atsimena, kad jie pradėjo ginčytis dėl (duomenys neskelbtini). Ar tuo metu D. S. miegojo ji nežino. Per parodymų patikrinimą jai buvo labai negera sugrįžti į tą vietą, ji stengiasi pamiršti. Dėl chalato, jos sūnus sakė, kad atėjus paimti, šis kabėjo ant durų. Ji pati nieko neprisimena. Parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kur buvo pasikabinusi chalatą, nes prokurorė uždavė klausimą ir ji parodė, kaip ant durų kabėjo chalatas. Kaip jis ten atsidūrė neatsimena, nes metai jau praėjo. Dėl žastų sužalojimo, neatsimena nieko. Tik atsimena kaip prieš akis kumštis ateina, daugiau nieko. Paskui atsimena, kaip namuose atsidūrė. Būnant įvykio vietoje pradėjo tam tikras aplinkybes atsiminti, ir prisimena, kad gulėjo ant žemės, nes šuns bliudelis matėsi. Griuvo nuo kaltinamojo smūgio. Po smūgio gal kažkiek neteko sąmonės. Kaip galėjo būti padaryti nubrozdinimai, gal liudininkė kaip sakė, gal ją kaip griebė su nagais, gal jos ten padaryta. Dėl nubrozdinimų negali pasakyti. Neatsimena kada krito, tiesiog atsimena, kad gulėjo ant žemės. Kiek prisimena, tai iš pradžių buvo sugriebta, po to smūgis. Ji neatsimena, kaip ją laikė, bet ji sudavė smūgį turbūt į kairę pusę. Nežino, kaip sudavė į dešinę, neatsimena. Kuriuo metu suduota neatsimena. Jai tikrai sudavė R. E., nes buvo tik du žmonės. Kaip ji sudavė smūgį kaltinamajam iš butelio, neatsimena, nes praėjo daugiau kaip metai, smulkmenų neatsimena. Prieš suduodant smūgį kaltinamajam butelis stovėjo ant stalo. Ant stalo buvo lėkščių, užkandos. Negali pasakyti ar ji jai smūgio sudavimo metu sėdėjo, ar stovėjo. D. S. sėdėdama ant sofos užmigo, atsimena, kad net užknarkė. Buvo suplėšyta jos pižamos priekinė dalis, suplyšo, nes ją sugriebė. Kaip griebė atsimena ir atsimena, kad sudavė, tik eiliškumo neprisimena. Prieš 24.00 val. buvo namuose. Prisimena, kad namo grįžo su buteliu, nes kai sudavė, tai šis ir liko rankoje. Ji tuo metu kairės rankos nevaldė, nes jai buvo randas ir siūlės dar neišimtos. Siūlus iš rankos išėmė tik tada, kai ji gulėjo ligoninėje po smūgių. Dėl išprievartavimo ji pamanė, kad ją norėjo išprievartauti, tai galėjo būti dėl suplėšytų marškinėlių. Ji tuo metu jautėsi girta. Liudytojo M. A. ji nematė. Eidama namo lifte neatsimena nieko. Grįžusi namo jokių nubrozdinimų nematė, jai nieko neskaudėjo. Po kelių valandų pradėjo tinti, todėl nuvyko į ligoninę. Skambino asmenims, sakė, kad ją bandė išprievartauti, nes tada jai taip atrodė. Jos dėvėta pižaminė maikutė buvo ne nauja, gal jau buvo dėvėta pusmetį. Ji buvo trikotažinė, mėlyna su taškiukais. R. E. maikutę paėmė už viršutinės dalies, todėl ji ir suplyšo. Jai būnant ligoninėje, jos sūnus sėdėjo šalia jos. Prie jos priėjo policininkė ir jie pasakė, kad ją sumušė nepažįstami ir, kad nerašys pareiškimo. Jeigu jai nebūtų pradėję skambinėti ir gąsdinti, tai nebūtų rašiusi pareiškimo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinis lūžis, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), šešių smūgių pasekoje, iki patekimo į ligoninę, t. y. iki 2019 m. spalio 28 d., 04.45 val. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. L. Ž. nustatytas kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 105- 106).
Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti 2019 m. spalio 27 d., sekmadienis, gavosi, jog jis negalėjo lapkričio 1 d. išvažiuoti dėl darbo, tai jis tą dieną nuvažiavo į kapines, kur išgėręs, grįžo atgal į miestą ir pratęsė gertuves kieme, prie namo esančios smėlio dėžės kartu su savo draugu A. P., kuris gyvena tame name (duomenys neskelbtini), 10 aukšte, ir dar keletu asmenų. A. P. po kiek laiko pasišalino, o kai jam baigėsi cigaretės jis telefonu susisiekė su A. P. ir paprašė ar gali duoti keletą cigarečių. Su A. P. išsiskyrė maždaug prieš 30 min. prieš jam įlipant į liftą. Jis apie 23.00 val. užėjo į viršų pas A. P. pasiimti cigarečių. Į namą pateko iš lauko, laiptinės durys buvo praviros, nes kitu atveju tik paspaudus mygtuką, gali įteisti kai duris atidaro tas asmuo, pas kurį eini. Tuo metu lauke kitų asmenų nematė. Buvo vėlus vakaras. Namo laiptinėje buvo tylu, ramu. Kartais ten užsidega šviesos. 13 aukšte šviesa degė. Iš įpročio lifte nuspaudė patį viršutinį mygtuką, t. y. į paskutini aukštą. Nuvažiavo ne į 10 aukštą, bet į 13 aukštą. Pamatė, kad skaičiai ne tie, kurie jam turėjo būti. 13 aukšte išlipo iš lifto, norėjo atsidaryti laiptinės duris, bet jos buvo užrakintos. Ieškojo kur paskambinti, ieškojo skambučio ir iš paskos atvažiavo antras liftas. Prasidarė šio lifto durys ir išėjo galimai neblaivi moteris ir ji griuvo teisiai į laiptinę, t.y. tiesiog iškrito iš lifto, griuvo šonu. Moteris vienoje rankoje turėjo butelį, o kitoje rankoje lėkšte ar dubenį su kažkokiais patiekalais. Dubuo gal neiškrito iš rankų, bet nesudužo. Butelis taip pat nesudužo. Jei neklysta butelis buvo dešinėje rankoje. Nepastebėjo, jog moters veidas būtų kruvinas. Moteris pradėjo rėkauti, kad jai skauda, kad ją išprievartavo, sumušė, kažką tokio. Moterį matė nepilnas dvi minutes, jos nepažinojo, buvo lengvai apsirengusi. Ji panaši į nukentėjusiąja L. Ž.. Jis išsigandęs greitai įšoko į liftą ir atgal bei paskambino A. P. ir papasakojo apie tą įvykį. Moterį paliko gulinčią ir rėkiančią. Nenorėjo ne malonumų, todėl pagalbos nekvietė. Jam sunku buvo patikėti, kad ją kažkas sumušė, nes šalia jos nebuvo jokio kito asmens. Po to, kai jis vieną dieną lydėjo draugą namo, namo komendantė D. vedžiojo šunį ir jį užkalbino. Užkalbino jį, o ne draugą, nes matyt šis jau buvo kažką perspėjęs, nes apie įvykusi tą konfliktą žinojo visa laiptinė. Nuo įvykio iki kol jį užkalbino D. galėjo praeiti apie 10 dienų. Jam niekas nieko nesakė nueiti paliudyti į policiją. Jo vėliau paprašė paliudyti teisme, Kaltinamojo nėra matęs. D. keletą kartų yra matęs.
Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2019 m., gal jau po 23.00 val. buvo. Pamena kieme buvo šalta. Tą vakarą apie 22.00 val. vakaro grįžo namo. Laiptinės durys būna atviros paliekamos labai retai. Nepamena kur tiksliai grįžęs pasistatė mašiną, bet pastatė ją kieme. Kieme yra smėlio dėžė, kartais ten žaidžia vaikai. Konteineriai yra netoli smėlio dėžės, taip pat karstyklės yra, bet jos šiek tiek toliau už smėlio dėžės. Prie namo, esančios smėlio dėžės nieko nebuvo. Jei kas kalba ten labai gerai girdisi - aidas. Ta vakarą buvo ramu, kiemas apšviestas. Jo mamos L. Ž. namuose nebuvo, kadangi daiktai buvo namuose, striukė namuose, tai pamanė, kad ji pas kaimynus, bet pas kuriuos nežinojo. Išgirdo skambutį, pagalvojo, kad galėjo ateiti kažkoks kaimynas. Skambinta buvo daugiau kartų. Pasižiūrėjęs pamatė, kad tai buvo jo mama. Pasirodo, ji ne tik jam skambino, bet ir kaimynei G. Mamos veidas buvo sudraskytas, kaip su nagais griebta, braukta per kaktą, žandą, nosį. Ji buvo su suplėšyta maike, visa verkianti, isterijoje bei sakė, kad ją norėjo išprievartauti, kad ją užpuolė. Su savimi mama turėjo tuščią juodos spalvos butelį nuo alkoholio. Mama buvo kažkiek išgėrusi. Paklausus mamos, kas atsitiko, ji pasakė, kad kaimynas R. užpuolė, bandė ją išprievartauti, skauda žandas, nes trenkė R.. Grįžusi į namus mama gėrė vaistus, kad apsiramintų, kažkiek gėrė ir alkoholio. Kokius vaistus gėrė nežino. Po viso įvykio jis buvo nuėjęs pas D.. Skambino du kartus į duris, bet jie atjungė skambutį, tada jis nusileido į apačią, po to, šiaip ne taip prisiprašė, kad jį įleistų, nes jam reikėjo paimti mamos telefoną ir raktus. Tuo metu D. atsiliepusi telefonu sakė, kad ji priimamajame, kad jos nėra namuose. Paskui, gal jau buvo 23.30 val., jis pateko pas D.. Jį įsileido pati D.. Jie tada jau ruošėsi miegoti, R. lovoje gulėjo. R. atrodė išgėręs, bet nieko nesiskundė, jokių sužalojimų jis nematė. Klausė apie įvykį, bet jis R. juoko formoje pasakė, kad nieko čia nebuvo. Jis pasakė, kad atėjo pasiimti mamos L. Ž. daiktų, jam pasakė, kad daiktų nėra, o daiktai – chalatas buvo pakabinti ant vonios durų. Mama anksčiau svečiuodavosi pas juos. Paklausus, kas įvyko, D. pasakė, kad L. puolė jos vyrą ir paskui pabėgo. Jis buvo užėjęs į miegamąjį, atsisėdęs ant lovos krašto R. tamsoje rodė, ir sakė, dėl jo sužalojimų. Jis nėjo žiūrėti iš arčiau, bet kažką jam sakė dėl sužalojimų. Kraujo jų namuose nepastebėjo. Kai nuvyko pas D., visą bendravimą fiksavo, pasidarė garso įrašą. Garso įrašą darė, kad jei jie kažką sakytų, ar pultų. Negali pasakyti, ar mama ką iš maisto buvo nusinešusi. Mama sakė, kad ją pakvietė dėl planšetės stikliuko pirkimo. Mamai iki įvykio yra turėjusi keletą traumų dėl rankų. Jos rankų riešai silpni, keldavo bet minimaliai, operacija buvo daryta, kiek laiko daryta iki įvykio negali pasakyti. Prieš įvykį neturėjo problemų su dantimis. Po įvykio mamai buvo psichologinės problemos, sunkiai valgė maistą. Mama skundėsi skausmu, nes jai visas žandas buvo ištinęs. Sakė, kad žandas buvo sužalotas, kad trenkė R.. Jis mamą nuvežė į ligoninę, kadangi maikė buvo suplėšyta, tai jam klausimų nelabai kilo dėl bandymo išprievartauti. Dėl sužalojimų mamos, tai buvo raudona perdrėksta, kraujas nebėgo. Mamos nevežė į ligoninę iš karto, nes ji to nenorėjo.
Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį, savaitgalio pabaigoje, prieš 24.00 val. nakties išgirdo skambutį į duris. Tuo metu ji buto koridoriuje tvarkė obuolius, todėl pamanė, kad kaimynai atėjo skųstis dėl triukšmo. Kai atidarė duris į vidų įpuolė L. ir nuslinko prie sienos ant žemės, kuri buvo siaubingoje isterijoje, žviegė, rėkė, kad padėkit. L. verkdama taisėsi rūbus, buvo apsirengusi šviesia pižama. Kadangi buvo labai didelis triukšmas tai atėjo L. sūnus ir jie abu nuvedė ją namus. L. gėrė padarytą arbatą, dėl alkoholio vartojimo nematė. Kai parvedė L. Ž. namo, ji pabuvo pas ją apie 15 min. Ji pamatė kraują, t.y. kai L. sūnus L. perbraukė per veidą, tašką pamatė. Sūnus išėjo išsiaiškinti aplinkybių. Kad būtų veidas sudraskytas ji nepastebėjo. L. Ž. tada su savimi turėjo butelį nuo alkoholio, kitų daiktų ji nepastebėjo. L. sūnus išėjo į koridorių, nes paklausė kur jos (L. Ž.) telefonas. Ši pasakė, kad chalate, kuris pas D. ir jis išėjo paimti. L. Ž. sakė, kad lyg sąmonę buvo praradus, dorai negalėjo paaiškinti, kas įvyko, tik sakė, kad ją norėjo išprievartauti D. senis, o ji atėjo pas D. pasikalbėti dėl remonto darbų koridoriaus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinami 2019 m. gruodžio 31 d. G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji paaiškino, kad L. Ž. yra jos kaimynė, gyvena tame pačiame aukšte. Su L. bendrauja tik kaip kaimynės, praeidamos pasisveikina ir tiek. Pamena, kad 2019 m. spalio 27 d. ji buvo atsivežusi į namus tris maišus obuolių ir buvo palikusi savo buto koridoriuje. Jai betvarkant obuolius, vakaro metu, apie 23.00 ar 24.00 val., tikslaus laiko negali pasakyti, ji išgirdo, kad kažkas be perstojo skambina į laiptinės duris. Ji pagalvojo, kad galbūt tai kaimynai iš apačios ateina pas ją priekaištauti dėl jos keliamo triukšmo. Tuomet ji išėjo iš savo buto ir nuėjo prie laiptinės durų ir atrakino. Atrakinusi duris, prie durų pamatė kaimynę L.. L. pasirėmė į sieną ir nuslinkusi siena žemyn, atsisėdo ant žemės. L. isteriškai pradėjo šaukti: „Padėkit, padėkit“. Matė ant L. veido kraujo dėmes. L., kiek pamena, vilkėjo pižamą ir vis dengėsi krūtinę, galėjo būti, kad buvo suplyšę L. naktiniai marškinėliai. Tuomet iš karto iš L. buto išėjo L. sūnus A.. Ji ir A. bandė L. pakelti nuo žemės ir parvedė į butą. Ji su A. klausė L., kas nutiko. L. iš pradžių nieko nesakė, tik šaukė: „Padėkit man, padėkit man“. Su L. buvo sunku susikalbėti, bet L. sakė, kad D. vyras norėjo išprievartauti. L. kalbėjo, kad nuėjo pasikalbėti su kaimyne D. ir bešnekant, kiek ji suprato, visi kažkiek išgėrė. Namuose buvo ir D. vyras. D. vyras pradėjo kabinėtis prie L. žodžių. Po to D. užmigo, D. vyras pradėjo lįsti prie L. ir L. pradėjo gintis. Kiek suprato, D. vyras trenkė L., L. krito ant žemės, ir kaip nurodė pati L., galėjo būti ir praradusi sąmonę. Tuo metu L. buvo didelėje isterijoje ir buvo labai sunku su L. susikalbėti, kalbėjo sakinių nuotrupomis. Kaip L. gynėsi nuo R., ir ar atgal trenkė, negali pasakyti. Tik pamena, kad L. į namus grįžo su tuščiu buteliu rankoje. Tą vakarą ji bandė nuraminti L., pabuvo pas L. ir grįžo į namus. Po kokios valandos ar pusantros jai į duris paskambino L. ir jai atidarius, L. pasakė, kad su sūnumi važiuoja į ligonine. Matė, kad L. veidas buvo stipriai ištinęs. Su kaimyne D. ji tik pasisveikina, kai susitinka, tačiau artimiau nebendrauja, su R. net nesisveikina, tad nieko apie D. ir R. negali papasakoti. Ji pati su abiem jokių konfliktų neturėjo (1 t., b. l. 143-144). Pagarsinus parodymus liudytoja G. A. nurodė, kad parodymai teisingi juos tvirtina. Papildomai nurodė, kad po įvykio teko bendrauti su D., nes vedžiojo šunį, kalbėjosi apie įvykį tik tiek, kad ji gavo šaukimą. Tris metus su L. labai mažai matėsi, tai nieko apie ją negali pasakyti. Norint patekti į vidų pro lauko durtis, reikia suvesti buto numerį. Lauko durys būna kartais ir neuždarytos. Kai po įvykio L. buvo namuose, nematė ar ši gėrė alkoholį. L. Ž. neperrengė, ji buvo visą laiką su ta pižama. L. verkė, buvo išsigandusi dėl tos situacijos. Sakė, kad norėjo ją išprievartauti. Iš veido pastebėjo, kad L. buvo apsvaigusi nuo alkoholio.
Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji 8 metus yra namo pirmininkė ir tame name gyvena 40 metų. L. Ž. pažinojo 3-4 metus, kai L. Ž. padarė avariją ir sudaužė namo sieną. Jos yra kaimynės, bet po tos avarijos pasidarė draugės. Kasdien L. Ž. ateidavo pas ją atsigerti kavos. Tą dieną jos vyras grįžo iš reiso. Buvo sekmadienis, spalio 27 d., iš ryto paskambino L. Ž., kad nori ateiti atsigerti kavos. Pasakė, kad negali, nes ji laukia vyro, verda cepelinus. Tada grižus vyrui jie pietavo, valgė cepelinus, vartojo alkoholį. Išgėrė dviese pusę litro romo butelį. Vakare, apie 21.00 val. gavo skambutį, kad L. Ž. nori ateiti. Apie 21.00 val. atėjo L. Ž., kuri buvo stipriai išgėrusi, jos vyras dar prašė, kad padėtų prekę užsakyti. Kai L. Ž. ateidavo visada chalatą pasikabindavo ant vonios durų, ir tą kartą pasikabino. Taip pat atsinešė blynų, kad ji čia nori išsikepti. Blynai buvo keturi suvynioti lietiniai baltoje lėkštėje. Juos L. Ž. pasidėjo ant stalo. Paklausė, ar ji nieko neįpils, nepavaišins. Ji pasakė, kad turi „Torres“ butelį, bet nenori jo atidaryti. Atnešė ir papilstė „Torres“. Pas juos virtuvėje yra sofkutė ant kurios sėdėjo vyras. L. Ž. pradėjo keptis blynus, šeimininkauti, tačiau nebuvo spėjusi įsijungti dujinės viryklės, o R. E. nuėjo prie kriauklės rankas nusiplauti ir pasakė „ką čia šeimininkauji, eitum geriau dirbti visą gyvenimą nedirbus“. Ir tie žodžiai buvo kaip paskutinis lašas, ir griebusi ant stalo buvusį butelį už „kakliuko“, buteliu L. Ž. trenkė į galvą R. E.. Tuo metu ji buvo ant sofkutės, bet nemiegojo. R. E. buvo trenkta iš dešinės pusės, nes R. E. buvo kairėje L. pusėje. Vyras pasruvo kraujais. Ji L. Ž. pradėjo plėšti nuo vyro, L. Ž. pagriebus iš nugaros už pažastų, kaip griebė ir atplėšus išstūmė pro duris. Kai ji tampė L. Ž., galėjo šios maikė ir plyšti, nes norėjo L. Ž. atplėšti nuo vyro. L. Ž. pabėgo, tada ir chalatą paliko. Išėjo apie 22.00 val. L. Ž. sugebėjo pasiimti „Torres“ butelį, „tupervare“ buteliuką vandeniui gerti, blynus ir išbėgo pro duris. Tada ji pradėjo vyrui valyti žaizdą, nes labai kraujas bėgo. Susitvarkė ir nuėjo miegoti. Atsigulus pradėjo skambinėti L. Ž. sūnus į telefoną, kuris buvo chalate. Jis norėjo ateiti pasiimti chalatą ir telefoną. Atėjęs po valandos ar pusantros visur šniukštinėjo, lindo į miegamąjį, nes L. Ž. pasiuntė pasižiūrėti, kaip atrodo jos vyras. Tą naktį L. Ž. jai skambino antrą valandą ir pasakė, kad ji ligoninėje. Paskui jai skambino L. Ž. sūnus, jam sakė, kad ji namuose, nesakė, kad ligoninėje. Atrodo, L. Ž. kitą dieną nusiuntė vyro nuotrauką, kaip jis atrodo, pasakė, kad atsiprašytų jos vaikų. Kai A. parnešė L. Ž. telefoną, ši pradėjo skambinėti jos dukrai, buvo gal pusę dviejų nakties, sakė, kad R. L. Ž. norėjo išprievartauti. Jos dukra patyrė šoką, tada nusiuntė L. Ž. žinutę, kad taip geruoju nesibaigs. Nei ji, nei jos vyras L. Ž. atžvilgiu smurto nenaudojo. L. Ž. galėjo išsikruvinti nuo jos vyro, nes L. Ž. rankos buvo kruvinos nuo butelio. Rūbai gal ir galėjo išsikruvinti. Po kelių dienų, gal po savaitės vaikščiojo su šuniuku, ir iš 45 buto toks P. visada sėdi prie namo ant suoliukų, kuris visada ją užkalbina kaip namo pirmininkę. Tada sėdėjo kartu ir M., kuris pasakė, ką matė prieš kelias dienas. Pasakė, kad važiavo pas savo draugą P., ne tą paspaudė ir jį užvežė į 13 aukštą. Pamatęs, kad ne čia papuolė, laukė lifto atgal ir išlipo tokia moteris girta su buteliu. Ji M. nepažinojo, tik tiek, kad jie ten sėdėjo ir pradėjo kalbėti. Sakė, išlipo visa kruvinom rankom, griuvo ir rėkė, kad ją prievartauja. Atvažiavus liftui jis išvažiavo. Ji jam pasakė, kad jei reikės, ar jis galėtų paliudyti, ką matė. Ji turi teisminių ginčų su L. Ž. ir šiuo metu vyksta procesas dėl nesumokėtos skolos. Čia nevienintelis atvejis, kai L. Ž. buvo pas ją svečiuose, kai kartu buvo jos sutuoktinis. Neinformavo policijos, kad yra toks liudytojas A., nes nemanė, kad išsirutulios viskas taip. Iki įvykio nebuvo įrengta šviesa ten, buvo tik viena lempa sena, kuri kartais degdavo, kartais ne. Lauko durys ne visada būna uždarytos, nes vaikai užspaudžia knopkute ir ištisai durys atidarytos ir su kojele paremtos. L. Ž., kiek jai žinoma, turėjo problemų su dantimis. Po įvykio, lapkričio 3 d. ji nuėjo pas stomatologę, ir L. Ž. gydytoja sakė, kad jai skambino L. Ž. ir prašė, kad parašytų pažymą, kad D. vyras ją prievartavo ir išmušė dantis. Gydytoja pasakė, kad L. Ž. tokios pažymos nerašys. Dėl ankstesnių sužalojimų ji žinojo, kad L. Ž. buvo šios buvusio vyro sulaužytas žandikaulis ir ta patį patvirtino kaimynės. Tada L. Ž. ir tvarkėsi dantis pas stomatologę. Tai buvo gal prieš 10 metų. Prieš įvykį L. Ž. rankos buvo sužalotos, operuotos ir per ta įvykį, nelabai gerai buvo sugijusios. Kiek žino L. Ž. po to į (duomenys neskelbtini) dar važinėjo.
Ekspertas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra susipažinę su specialisto išvada. Buvo nukentėjusioji atvykusi ir buvo apžiūrėta, nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija ir jų pobūdis. Taip pat buvo pateikta Panevėžio ligoninės ligos istorijos išrašas-epikrizės duomenys. Nustatyti sužalojimai ir pateikta išvada dėl sužalojimų. Smūgių skaičius nustatytas objektyviai pagal nustatytus sužalojimus, pagal jų lokalizaciją, pagal jų išsidėstymą. Apžiūros metu buvo nustatyta dešinio žasto išoriniame paviršiuje 11x5, 6 netvarkingai išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos. Čia buvo jos įvertinta, kad sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Galima sakyti, kad sugriebiant, nes tai labiausiai atitinka pagal kraujosvrūvas. Tai vertinama vienu trauminiu poveikiu (smūgiu). Trauminis poveikis ir smūgis, tai dvi skirtingos sąvokos, nes smūgis gali būti vienas, o trauminiu poveikiu gali būti daugiau. Šiuo atveju vertinama kaip smūgiai, ne kaip trauminiai poveikiai. Jie galėjo būti padaryti vienu smūgiu, ar tai sugriebiant, ar smūgiuojant. Jeigu išskirti, kad trauminiais poveikiais, tai būtų 6. Išvadoje pateikta, kad tai smūgiais, bet jeigu būtų trauminiais poveikiais, tai skaičiuotųsi jų daugiau. Tai reiškia tos 6 kraujosruvos galėjo būti padarytos vienu smūgiu. Tolimesni sužalojimai kairiojo žasto - tai jau antras būtų. Tada dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje trys. Jeigu šį vertinti, kaip atskirai, tai jis pagal lokalizacija ir pobūdį vertinant, kad gali būti padarytas ir nugriuvus, kažkokį paviršių nubraukus alkūnės sritimi. Dėl dilbio, tai būtų ketvirtas. Penktas dešinio žasto. Žandikaulio lūžis, kaip atskiras trauminis smūgis - tai šeštas. Dėl įspaustinio lūžio, jis būdingas koncentruotam trauminiam poveikiui, kas ne būdinga nugriuvimui. Tai buvo padaryta suduodant smūgį (iš rankos, ar kito daikto). Kiek jo paskaičiuota pagal sužalojimą, tai galėjo būti 6 smūgių ir dar papildomai trauminių poveikių pasekoje. Kalbant apie žasto sužalojimus, tai kur yra žastas, skirstomi į trečdalius (viršutinis, vidurinis ir apatinis trečdalis). Tai pagal skirstymą gautųsi išoriniam paviršiuje, ties petimi kažkur buvo sužalojimas. Dilbiai taip pat skirstomi į trečdalius ir sužalojai buvo dilbio užpakaliniame paviršiuje. Vienas nubrozdinimas 2 cm ilgio ir 1 apie cm plotis. Visas šitas dalykas koncentruojasi dešinėje pusėje ties šonu. Smūgį nebūtinai galima įvardinti, kad čia kažkoks konkretus smūgis, tai gali būti suspaudimas, įdrėskimas. Šiuo atveju pagal išvardintus žasto nubrozdinimus, tai prie kiekvieno turėjo būti priartėjusi pašalinė jėga. Išvadoje nurodytame plotyje yra 6 kraujosruvos. Jeigu suduodant 1 smūgį, bet 5 pirštais, tai gali būti 5 trauminiai poveikiai. Specialisto išvadoje paskutinėje pastraipoje dėl žandikaulio nurodyta, kad apatinis nelūžęs žandikaulis, o viršutinis lūžęs. Lūžis matomas tik radiologiškai. Šiuo atveju, jau patinimas galėjo būti ir atslūgęs, nes asmuo buvo apžiūrėtas tik po mėnesio. Jeigu nustatoma, kad tai senas lūžis, ne šviežias, tai būna nurodyta. Šiuo atveju, buvo šviežias lūžis. Ligoninėje spalio 28 d. dar atliktos tomografijos. Tokie sužalojimai netrukdė valgyti, nes tai viršutinis (apatinis tik trukdo). Pagal medicinos dokumentus buvo patinimas, o dėl hematomos nerašoma (jis nematė, tai tikriausia ir nebuvo). Šitas lūžis daugiau būdingas kumščio sudavimui, negu kažkur nukritus atsirastų nubrozdinimas. Kad įvertinti ar tai buvo senas lūžis, reikia paimti visus dokumentus ir įvertinti, pasižiūrėti. Kartais medicinos darbuotojai parašo, kad įtartas kažkas. Būnant kažkokioms abejonėms jie jau atsižvelgia. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Dėl to sužalojimų valgant gali skaudėti. Kalbant dėl įspaustinio žandikaulio lūžio, tai kai būna seni lūžiai, tai rašo ligoninėje ir būna nustatoma. Tas seno lūžio kaulas būna suaugęs ir kitaip matosi tos linijos ir pagal tai vertina. Šiuo atveju parašyta kaip lūžis. Arba parašo, kad įtaria, kad gali būti senas, o dabar kaip matome nėra to. Senas lūžis fiksuojamas praėjus 4-6 savaitėms. Jau po savaitės dviejų matosi, kažkokie tai požymiai. Jeigu nuo skausmo gydytojas išrašo, tai tik skausmui nuimti, paskui po 4-6 viskas sugyja. Būna kad operuoja, bet šiuo atveju neoperavo. Operacinio gydymo nereikėjo.
Ekspertė J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. 9.20 val. buvo atlikta nukentėjusiosios apžiūra, ji pati buvo atvykusi. Buvo apžiūrėta ir nustatyta, poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiname dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žandikaulyje priekinės sienelės lūžimas. Taip pat buvo užsiprašyti medicininiai dokumentai, kuriuose buvo nustatyta Panevėžio ligoninėje kairio ančio priekinės sienelės impresinis lūžis. Tai išnagrinėjus buvo surašyta išvada. Smūgis - tai kai kūnas paveikiamas tam tikra svetima jėga, arba ko pasekoje atsiranda sužalojimų požymiai, nubrozdinimai arba kraujosruvos. Tai gali būti kontaktuota ir su kitu daiktu, nebūtinai su žmogumi, gali atsirasti griūnant arba pastumiant. Trauminis poveikis ir smūgis pas juos yra atskirtas. Dėl sužalojimo dešiniame žaste, tai yra 11x5, 6 netvarkingai išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos. Pobūdis ir lokalizacija nurodo, kad jos galėjo būti padarytos sugriebiant ranka arba pirštais. Būtų sugriebimas vienas smūgis, kadangi pirštai 5, gali būti 5 kraujosruvos iš karto. Nubrozdinimai atsiranda kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi. Dažniausia griūnant yra atsikišusios kūno dalys, (pvz. alkūnės). Kai oda pažeidžiama, susidaro nubrozdinimas, o odos nubrozdinimas alkūnės viršutiniame paviršiuje gali būti padarytas nugriuvus. Tas paviršius gali būti ir lygus ir grublėtas, nes dažniausia lapkričio mėnuo, oda dar kontaktuoja su rūbais. Kartais užtenka ne grublėto paviršiaus, kadangi krentama su rūbais, atsitrenkiama ir susidaro nubrozdinimas. Dėl žandikaulio įspaustino lūžio, tai įspaustinis lūžis pasižymi tuo, kad ne taip kaip kiti kaulai, jis yra išgaubtos formos, tai smūgio metu lūžo tam tikra dalis gavusi didžiausią energijos kiekį. Vadinasi, jisai lūžo, bet lūžo tam tikra jo dalis. Lūžis gali atsirasti smūgio sudavimo metu. Dažniausia, kadangi viršutinis žandikaulis yra veido priekinėje dalyje, tai griūnant dažniausia lūžta arba skruostikaulis, arba nosis. Griūnant sunku būtų padaryti, kad lūžtų žandikaulis. Medicininiuose dokumentuose aprašyta, kad kairė veido pusė patinusi, reiškia kad lūžis šviežias. Kitų medicininių dokumentų nebuvo nurodyta, kad būtų kreipusis ankščiau. Kadangi jie turi veido patinimą ir jį vertina, kad tai buvo po traumos iš karto nuvykta į ligoninę. Radiologai nurodo, kad tai šviežias lūžis. O patinimas laikosi apie pora dienų. Buvo darytas galvos kompiuterinė tomografija, po to peržiūrėta su radiologais. Jeigu būtų iš ankščiau gijimas, tai matytųsi, nes lūžis sugyja per mėnesį visiškai. Radiologai visada parašo, kad įtariamas senas. Kadangi sužalojimai išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, jie negali nustatyti, nes sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo, iš kurios pusės galėjo būti padaryti šie sužalojimai stovint. Dėl dešino dilbio užpakaliniame paviršiuje, tai šiek tiek žemiau alkūnės užpakalinės pusės. Galėjo būti tas nubrozdinimas atsirasti tiek griūnant, tiek smūgio sudavimo metu, arba čiumpant pirštais. Čiumpant nubrozdinimas gali būti padarytas, jeigu yra megztinis, traukiant gali atsirasti nubrozdinsimas. Jeigu nėra megztinio tada reikėtų kieto buko, grublėto paviršiaus ir tada didesnė tikimybė, kad griūnant arba atsiremiant į sieną. Pagal šį sužalojimą, negali atmesti tokios galimybės, kad galėjo būti padaryta ir atsiremiant į sieną. Kuo siena grublėtesnė, tuo didesnis sužalojimas. Atmesti galimybės, negali, kad nubrozdinimai galėjo būti padaryti vienu metu. Ant linoleumo nubrozdinimai, kad galėjo atsirasti, mažai tikėtina, labiau ant šiurkštesnio paviršiaus. Dėl žandikaulio lūžio, yra toks dalykas, kadangi viršutinėje dalyje yra mažai minkštųjų audinių, daugiau oda ir šiek tiek riebalinio audinio. Ten kur yra didesnis poodinis sluoksnis, ten labiausiai ir matosi patinimai. Kadangi traumavo, kitas bukas daiktas, kuris sukėlė tą lūžį, galimai tai buvo kumštis, jis buvo didelio paviršiaus lyginta su viena veido puse ir viršutiniu žandikauliu, dėl ko didžiausioje jėgos vietoje įvyko lūžis, o mažesnėje vietoje, kur buvo mažiau jėgos, ten patinimas, todėl tas lūžio ir patinimo vaizdas pasislenka į apačią. Po smūgio sudavimo žmogus, kadangi smūgis buvo į viršutinį žandikaulį, vadinasi savo visą didžiąją energiją perdavė kaului sulaužyti ir aplinkiniai audiniai, kai patino nuo smilkinio ir kairiojo žandikaulio krašto, negali atmesti, kad nukentėjusiajai po smūgio netrukdo žengti porą žingsnių atgal ir nukristi. Jeigu smūgio sudavimo metu asmuo sėdi, jokio skirtumo, nes vieni nukrenta, kiti ne. Norint išsiaiškinti, ar nukritus nuo smūgio asmeniui, gali būti mėlynių, reikia žiūrėti į svorio kategorijas, į kūno sudėjimą. Jeigu energijos užteko, kad sulaužytas kaulas, vadinasi energija ir smūgis suduotas su didžiule jėga. Be to, tai parodo, kaulų lūžis. Patinimo trukmė priklauso nuo žmogaus poodinio audinio storumo. Kai nukentėjusioji pas mane atėjo apžiūrai, patinimo jau nebebuvo. Gali taip būti, kad nuo smūgio kraujosruvų nebuvo, nes jos matomos kompiuterinės tomografijos metu. Specialisto išvadoje vertino pateiktus medicininius dokumentus. Negali atmesti teiginio, kad nuo tokio smūgio žmogus galėjo nugriūti. Dėl dešinės plaštakos sužalojimų, tai kadangi plaštaka yra mobilus daiktas, negali atmesti galimybės, kad galbūt ir vienoje linijoje galėjo būti sužalojimai. Bet tai jau sunkiau, bet greičiausia, kad negalėjo, nes sužalojimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kur yra paskutinis penktas delno kaulas (kur yra mažas pirštas). Dėl žasto sužalojimų, tai kraujosruvos yra viename paviršiuje ir neatsakingai išsidėsčiusios. Tai taip pat galėjo būti padaryta vienu smūgiu, arba vienas po kito sekančiu smūgiu, nes jos pagal savo spalvinę išraišką vienodos. Viena po kitos, tai gali būti kelis kartus sugriebiant iš eilės, arba kūno dalimi atsitrenkiant į kažkokį atsikišusi daiktą. Jeigu asmuo eis išgėręs ir grius, gali, jei tai bus atsikišę daiktai. Koks girtumas asmens buvo prieš 5 val., tai labai nuo daug kriterijų priklauso, t.y. jeigu asmuo prieš 5 val. baigė gerti tai teoriškai, per vieną valandą galima sudeginti vidutiniškai 0,5 promilės, bet dar daug nuo kitų faktorių priklauso. Jeigu žmogus alkoholio nebevartoja, tai jis palaipsniui krenta.
Iš tyrėjos S. G. 2019 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo matyti, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 03.00 val. į VšĮ „Respublikinę Panevėžio ligoninę“ kreipėsi L. Ž., kuriai nustatytas dešinės alkūnės sumušimas ir kairio ančio priekinės sienelės lūžimas. Paguldyta į traumatologijos skyrių. Pirminiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 27 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo laiptine, nepažįstamas asmuo, L. Ž., sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir pasišalino. Įtariamojo požymių L. Ž. neįsidėmėjo (1 t., b. l. 7).
Iš 2019 m. lapkričio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog L. Ž. pateikė 2019 m. spalio 28 d. per programą VIBER atsiųsto pranešimo nuotrauką ir 2019 m. spalio 28 d. SMS pranešimą Jų turinys D. SMS atsiuntė: „Kam vakar priskambinai iš mano vaikų atsiprašyk kad per klaida priskambinai atsiprašyk!!!!!!!”, “Šiandien R. nustatė smegenų sutrenkimą ar tu nori taikytis???“. Telefonu atsiųsta fotonuotrauka bei prie jos žinutė – „Dabar taip nesibaigs. Nabage 2 nakties apskambinai vaikams apsipazorinai. Sudauzei galva ir apsisaukei kad tave isprievartavo.kas tave p?????? Tai kur as buvau??? Va dabar suzinosi ka reiskia teismai.viska papasakosiu.ko jie bar nezknojo??? (1 t., b. l. 53-57).
Iš 2019 m. gruodžio 31 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, jog L. Ž. pateikė suplėšytus mėlynos spalvos su baltais taškiukais maikutę, trumpomis rankovėmis, kurią vilkėjo 2019 m. spalio 27 d. įvykio metu, apžiūrėti apžiūros metu, bei protokole fiksuota, kad marškinėliai trumpomis rankovėmis, aplink apykaklę pilki nėriniai, priekinėje apykaklės pusėje, per vidurį yra baltas kaspinėlis. Priekinė marškinėlių dalis nuo apykaklės viršaus ir apie 17 cm nuo apačios yra perplėšta (1 t., b. l. 58-59, 60-64).
Iš 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. Ž. pateikė tuščią brendžio „Torres“ butelį, kuris apžiūrėtas kaip turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros protokole fiksuota, kad tai žalio stiklo, 0.7 l talpos butelis. Ant butelio priekio geltonos spalvos etiketės su užrašu „TORRES 10 GRAN RESERVA“ ir kitais užrašais. Kitoje butelio pusėje geltonai balta etiketė su užrašais, nurodytu gėrimo stiprumu (38%) nurodyta butelio talpa (0,7 l). Butelyje skysčio nėra. Butelis be užsukimo, švarus, jokių dėmių nėra (1 t., b. l. 68-70, 71-75).
Iš 2019 m. spalio 28 d. 02.52 val. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad Anamnezės dalyje nurodyta, kad L. Ž. nurodė, jog ją apie 21.00 val. sumušė nepažystamas vyras prie namų kieme. Buvo praradusi sąmonę. Vartojusi alkoholio ir Lexatonil. Skundžiasi galvos svaigimu; k. veido pusės patinimu ir skausmu, sunku išsižioti. D. alkūnės sumušimu. Nustatytas 1,53 promilės girtumas (1 t., b. l. 96-97).
Iš 2020 m. vasario 5 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos su D. S. metu L. Ž. parodė, kad 2019 m. spalio 27 d., apie 21.00-21.30 val. vakare, jai paskambino ponia S. ir pasikvietė pas save. D. vyras norėjo užsakyti kažkokią prekę, bet jam ta prekė netiko ir jie ginčijosi. Ji pas D. nuėjo blaivi, o D. su vyru jau buvo išgėrę. D. dar parodė butelį degtinės, pirktą laive, kurį jie jau buvo išgėrę. D. ištraukė iš spintelės „TORRES“ butelį, pasiūlė išgerti ir ji kartu su jais išgėrė. Kada kilo ginčas, kiek atsimena, R. pagriebė jai už marškinėlių, o ji jam trenkė buteliu „Torres“ per galvą. Tada R. trenkė jai kumščiu į veido kairę pusę. Kas vyko daugiau neprisimena, nes prarado sąmonę. Kaip atsigavo neprisimena, pamena jau kaip buvo savo aukšte, prie savo laiptinės durų. Ją įleido kaimynė, o tada atėjo sūnus. Vėliau ją sūnus nuvežė į ligoninę. Akistatos metu su tokiais L. Ž. parodymais D. S. nesutiko ir paaiškino, kad sekmadienį 2019 m. spalio 27 d., apie 14.00 val. jos vyras grįžo iš reiso, abu išgėrė po 100 gr. degtinės, kurią jis parsivežė. Tada buvo toks reikalas, kad jos vyras norėjo užsisakyti internetu padidinimo stiklą, todėl ji paskambino L. ir paprašė ateiti padėti, tai buvo apie 21.30 val. Atėjusi L. Ž. jau buvo išgėrusi, paklausė ar neduosim išgerti, todėl ji atidarė butelį „TORRES“, papilstė visiems. Atėjusi L. pasikabino chalatą ir pradėjo šeimininkauti, o jos vyras paklausė: „kas čia tavęs prašė gaspadinauti, eitum geriau dirbti“. Tada L. pasiėmė nuo stalo „Tores“ butelį ir trenkė jos vyrui į galvą. Jis visas apsipylė krauju. Tada ji L. čiupo už pažastų ir pasakė jai, kad dingtų ir L. išvarė. Buvo apie 23.00 val. Ji išeidama išsinešė „Torres“ butelį. Chalatą paliko pakabintą. Į tokius D. S. parodymus L. Ž. atsakė, kad ta ponia meluoja. L. Ž. paklausė: „Kodėl sakai, kad aš chalatą pasikabinau ant durų, kada aš iš jo išsinėriau, kada R. mane griebė?“ D. S. atsakė: „nes aš pati mačiau, kaip ji tai padarė.“ Klausimas L. Ž.: kur tuo metu, kada prasidėjo ginčas ir jus sumušė R., buvo D.? Atsakymas: D. miegojo, sėdėdama ant sofos virtuvėje. Taip pat noriu pasakyti, kad „Torres“ butelį ji ištraukė iš spintelės ir jis jau buvo nugertas. Klausimas D. S.: savo apklausoje sakėte, kad L. jums skambino, o dabar sakote, kad jūs jai skambinote. Atsakymas: aš dabar jau neprisimenu, o telefone pažiūrėjus matosi, kad ji man skambino 21.19 val., kad aš jai skambinau nesimato. L. Ž. klausimas D. S.: kur jūs buvote tuo metu kai viskas įvyko? Atsakymas: kai viskas buvo aš sėdėjau ant sofos virtuvėje, nemiegojau. Klausimas L. Ž.: kieno parodymus tvirtinate? Atsakymas: savo. Klausimas D. S.: kieno pardymus tvirtinate? Atsakymas: savo (1 t., b. l. 49-52).
Iš 2019 m. gruodžio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. Ž. pateikė garso įrašą, kuris 2019 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolubuvo apžiūrėtas ir užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 11 d. liudytojo A. Ž. pateiktas garso įrašas, įrašytas į skaitmeninę CD laikmeną. Atidarius CD laikmeną, ten yra vienas failas, pavadinimu „N. R.“. Įjungus įrašą, iki 45 s girdisi triukšmas, pašaliniai garsai, po to pasigirsta pokalbis.
Girdisi jaunuolio balsas (galimai A. Ž.) – O, D..
57 s girdisi galimai atidaromų durų garsas ir moteriškas balsas (galimai D. S.) – nėra tos mamos telefono.
A. Ž. – tai gerai, chalatas turi būti vis tiek. Chalatą paliko.
D. S. – o jinai chalatą turėjo?
A. Ž. – taip. (Girdisi triukšmas, galimai daromų durų garsas).
D. S. – o ką jinai sakė? Kad R. norėjo ją išprievartaut? Ką?
A. Ž. – kažką jo. Dėl to aš ir nesuprantu, kas čia vyksta.
(Fone girdisi triukšmas ir pašaliniai garsai, moteris kažką pasako, tačiau nesigirdi, ką tiksliai).
D. S. – nu jo, chalatas jos yra. Gal ir telefonas.
A. Ž. – yra ir telefonas. Viskas yra. Sakau, turi būt. Nu kaip R. tavo? Kas čia dabar?
D. S. – Žėk, R., sako, kad tu norėjai išprievartaut (girdisi, kaip moteris nusijuokia) - Ką?
Pasigirsta dar vienas vyriškas balsas (galimai R. E.) – pasiėmiau ir išprievartavau, ane? Tai įjunk šviesą, D..
A. Ž. – tai kas buvo?
D. S. – ką?
A. Ž. – kas buvo? Aš nebelabai suprantu.
D. S. – jinai atėjo žinok, sudaužė R. nosį.
A. Ž. – už nieką?
D. S. – už nieką. Jinai atėjo…
A. Ž. – blaivi dar buvo?
R. E. – ne nosį, ne nosį sudaužė.
D. S. – ka? ką sudaužė?
R. E. – tai va, galvą, su buteliu „b..t“ gavau į galvą. Pažėk, pačiupinėk, pačiupinėk.
A. Ž. – matau, nu.
R. E. – kai piso, „b..t“.
D. S. – jam kraujas pradėjo varyti, sakau, L., pizdink tik tu iš čia. Tu pats žinai savo mamą. Ir supranti, jis apsipylė kraujais visais ir jinai išėjo. Nu ką aš žinau, kur jinai išėjo.
R. E. – niekas nepriėjo ir nelindo niekuomet. Jinai durna, jinai…
D. S. – jisai sako, nu aš nepriduosiu L.. Sako, bet kad daugiau L. mūsų namuose…
R. E. – daugiau jos čia aš, kad nematyčiau.
D. S. – nu, ir viskas.
R. E. – S.?
D. S. – ne S. jisai.
R. E. – A..
D. S. – jo, A.. Jis apsipylė kraujais, visą ką…
R. E. – aš tiktai grįžau iš reiso.
D. S. – šiandien tik grįžo iš reiso.
A. Ž. – nėr ko gert iš tikrųjų.
R. E. – palauk.
A. Ž. – patys žinot. Patys žinot labai puikiai.
D. S. – mes negėrėm, mes negėrėm.
R. E. – tai jinai glušė yra paskutinė.
D. S. – jinai atėjo, jinai girta buvo.
A. Ž. – klausyk, nešnekėk apie mamą taip, gerai?
R. E. – ką?
A. Ž. - nešnekėk apie motiną taip.
R. E. – apie tavo motiną?
A. Ž. – taip.
R. E. – tai „b..t“ tegul jinai gydosi, „b..t“. Supratai, „b..t“?
D. S. – mes negeriam. A., mes negeriam.
A. Ž. – ar girdi? Ką tu čia šneki nesąmones?
D. S. – tavo mama tikrai geria. Jai reikia gydytis.
A. Ž. – o tu, kaip? Normaliai kalbi ar kas yra?
D. S. – R., baik tu.
R. E. – manęs? Aš normaliai šneku. (Girdisi, kaip moteris nusijuokia)
A. Ž. – ko tu čia įžeidinėji dar, ką?
R. E. – prie manęs prikibsi, kad kabini? Gerai, kviečiam tada, gerai, teismą darom.
D. S. – davai, kviečiam, davai kviečiam tada.
R. E. – jeigu tu nori taip.
D. S. – A..
A. Ž. – aš nenoriu. Aš noriu, kad tu mandagiai šnekėtum, o ne nesąmones kažkokias.
R. E. – aš mandagiai šneku. Jeigu man… ateik, pažiūrėk.
A. Ž. – aš matau.
R. E. – su buteliu kaip piso man į galvą, „b..t“. Įsivaizduoji?
D. S. – nori parodysiu?
A. Ž. – tokiam vyrui.
D. S. – nu.
A. Ž. – eik tu sau.
D. S. – jo.
A. Ž. – tokiam vyrui.
D. S. – jo, A..
A. Ž. - tokia šluba moteris. Ne? Kaip galėjo? Nu kas čia dabar…
D. S. – tu labai klysti, žinok. Jinai va, iš to butelio pisė R. į galvą.
A. Ž. – kad jinai su kitu grįžo.
D. S. – ką?
A. Ž. – su kitu grįžo.
D. S. – su kuom, kitu?
A. Ž. – su kitu buteliu grįžo. Su kokiu jin davė tada? Tai ką, jin dar buteli kitą pasiėmė. Kas čia per nesąmonės?
D. S. – A., su kokiu jin buteliu grįžo?
A. Ž. – su kitu grįžo.
D. S. – kad mes su kitu buteliu ją sudaužėm?
A. Ž. – nieks nesakė, kad sudaužėt. Su kitu buteliu buvo.
(Moteris kažką atsako, tačiau dėl prastos garso kokybės, negalima suprast, ką).
A. Ž. – nesvarbu, išsiaiškinsim, kada išblaivėsit visi.
Girdisi triukšmas, moteris kažką pasako, tačiau dėl prastos garso kokybės, negalima suprasti, ką. Toliau girdisi triukšmas, galimai daromų durų garsas. 5 min 14 s. garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 133-135, 137-140).
Iš 2020 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktos skambučių išklotinės analizės matyti, kad atlikus SIM kortelės, abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (L. Ž.), gautą įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinės analizę nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 27 d. iki 2019 m. spalio 28 d. L. Ž. 2019 m. spalio 27 d. 10.20.16 val.; 21.20.08 val. skambino D. S. ((duomenys neskelbtini)). Mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. spalio 27 d. L. Ž. 14.45.22 val. skambino savo sūnui A. Ž.. 2019 m. spalio 27 d., 23.54.10 val., 23.57.26 val., 23.58.40 val., 23.59.40 val., fiksuoti praleisti skambučiai iš mobiliojo ryšio numerio priklausančio A. Ž.. Tuo metu L. Ž. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto adresu (duomenys neskelbtini). Prie minėto bokšto telefonas jungėsi laikotarpyje nuo 23.53.41 val. iki 23.59.41 val. (esant dideliam bokšto apkrovimui telefono jungimasis nukreipiamas į artimiausią ryšio bokštą). 2019 m. spalio 28 d. 00.57.15 val., 01.08.18 val. fiksuoti praleisti išeinantys skambučiai į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (L. Š.). 00.58.56 val., 01.02.39 val., 01.08.00 val., 01.09.30 val. fiksuoti praleisti išeinantys skambučiai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (K. Š.). 01.09.38 val. praleistas išeinantis skambutis D. S.. 01.10.12 val., 01.18.15 val. išeinantis skambutis L. Š.. 02.00.37 val. išeinantis skambutis D. S.. Vėliau bendrauta su sūnumi A. Ž. bei 13.55.46 val. įeinantis SMS pranešimas iš D. S.. 19.34.19 val. praleistas įeinantis skambutis iš D. S.. 19.38.39 val. įeinantis SMS pranešimas iš D. S. numerio (1 t., b. l. 168).
2020 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant patikrinti liudytojos D. S. apklausos metu nurodytas aplinkybes, telefonu buvo susisiekta su UAB (duomenys neskelbtini) (odontologija) vadove J. M., kuri informavo, kad L. Ž. dėl pažymos išdavimo į ją kreipėsi prieš penkis metus. Taip pat J. M. informavo, kad jos žiniomis L. Ž. 2019 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje su prašymu išduoti pažymą kreipėsi į „Savanorių aikštės odontologijos kliniką“ (1 t., b. l. 153).
2020 m. vasario 6 d. rašte dėl informacijos pateikimo, ar 2019 m. laikotarpyje nuo spalio 27 d. iki lapkričio 5 d. kreipėsi L. Ž., „Savanorių aikštės odontologijos klinikos“ direktorė S. R. nurodė, kad į jos vadovaujamą kliniką kartą tikrai kreipėsi moteris dėl dantų apžiūros, bet datos neatsimena. Atsimena, kad klausė kodėl reikalinga apžiūra. Moteris atsakė, kad reikia kažkam pateikti pažymą, kam konkrečiai neatsimena. Moteris rodė kažkokius dokumentus, kurių turinio neatsimena. Moteris minėjo, kad lankosi kitoje odontologijos klinikoje. Tuomet ji ir pasiūlė dėl dantų apžiūros ir pažymos kreiptis į tą kliniką, kurioje įprastai lankosi. Moteris lyg ir sakė, kad neis į tą kliniką ar jau buvo, tiksliai neatsimena. Tada ji pasakė, kad jos nuomone, tinkamiausia moteriai būtų kreiptis į savo šeimos kliniką ir paprašyti siuntimo į odontologijos kliniką, su kuria šeimos klinika turi sudariusi sutartį. Kiek atsimena, moteris sakė taip ir padarys (1 t., b. l. 157).
Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad L. Ž. atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Parodė vietą ant vonios durų kur (duomenys neskelbtini) bute, ant kurių ji 2019 m. spalio 27 d. buvo pasikabinusi savo chalatą. Parodė vietą ant sofos, kurioje įvykio metu sėdėjo R. E.. Parodė vietą ant sofos, kurioje įvykio metu sėdėjo ir kaip miegojo sėdėdama D. S.. Parodė vietą, kur įvykio metu ji sėdėjo prie stalo. Parodė spintelę, iš kurios 2019 m. spalio 27 d. D. S. paėmė „Torres“ butelį, kurį ji kartu su R. E. ir D. S. gėrė. Parodė vietą ant stalo, kur įvykio metu stovėjo „Torres“ butelis. Parodė kaip ji 2019 m. spalio 27 d. įvykio metu paėmusi nuo stalo brendžio „Torres“ butelį, kuriuo trenkė R. E. į galvos sritį, o kaire ranka parodo, kaip R. E. buvo sugriebęs. Parodė vietą prie šaldytuvo kur 2019 m. spalio 27 d. įvykio metu ji gulėjo ant grindų, o taip pat parodė vietą kur gulėdama ant grindų matė šuns maisto dubenėlį (2 t., b. l. 120-121, 122-125).
Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje miesto dalyje, 13 aukštų (duomenys neskelbtini) blokiniame name. Įėjimas iš šiaurinės namo pusės, durys buvo atidarytos, 34 butas 8 aukšte, į butą pakylama liftu. Į bendrą koridorių patenkama pro atskiras duris. 34 butas yra prieš liftą. Butas 2 kambarių. Įėjus matyti stalas, priekyje, priekyje svetainė. Koridoriumi pasukus į kairę, į rytų pusę, priekyje miegamasis, koridoriaus šiaurinėje pusėje atskira tualeto patalpa, šalia vonios kambarys atidarytomis durimis. Priešais vonią koridoriaus pietinėje pusėje virtuvė. Iš pradžių R. E. parodė kur įvykio metu 2019 m. spalio 27 d. sėdėjo jis ant sofos, šalia jo sėdėjo žmona D. S., o už stalo priešais jį sėdėjo L. Ž.. Po to, R. E. parodė vietą kur L. Ž. atsistojo prie dujinės viryklės, kairėje ant spintelės pasidėjo atsineštus blynus ir ruošėsi juos šildyti keptuvėje, kuri buvo ant dujinės (tiksliai nežino kur buvo keptuvė). R. E. parodė kad tuo metu jis stovėjo prie kriauklės ir plovėsi rankas. Pamatuota, jog pagal R. E. parodymus nuo jo iki L. Ž. buvo 1,2 m atstumas. R. E. paaiškino, kad beplaunant rankas papriekaištavo L. Ž., kad geriau eitų dirbti, viskas vyko sekundžių laikotarpyje, jis pajuto stiprų smūgį į dešinį smilkinį. Jis tik po to suprato, kad L. Ž. jam trenkė virtuvėje ant stalo stovėjusiu „Torres“ buteliu. R. E. paaiškino, kad po smūgio iš sutrenktos vietos bėgo kraujas. Jis popieriniu rankšluosčiu valėsi kraują, o tuo metu jo žmona iš už nugaros išstūmė L. Ž.. Parodė, kad po įvykio virtuvėje nebebuvo „Torres“ butelio, todėl suprato, kad jį išsinešė L. Ž.. Dar parodė vietą ant vonios durų kur kabėjo L. Ž. chalatas (2 t., b. l. 126-127, 128-132).
Įrodymų vertinimas.
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Minėtame BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis R. E. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ikiteisminio tyrimo atliktų jo apklausų metu ir duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu nepripažino bei parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios L. Ž. atžvilgiu neatliko. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi pozicijos bei nurodė, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje, t. y. 2019 m. spalio 27 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje nukentėjusiajai priėjus prie dujinės viryklės, ši norėjo paruošti (pašildyti) jos pačios atsineštus blynus, o tai pamatęs kaltinamasis jai papriekaištavo pasakydamas žodžius „ko čia šeimininkauji, geriau eitum dirbti“. Pasak kaltinamojo, po šių jo išsakytų žodžių nukentėjusioji pasiėmė toje pačioje virtuvėje ant stalo stovėjusį brendžio „Torres“ butelį ir trenkė juo jam į galvą, t. y. dešinės galvos pusės smilkinį, o tai pamačiusi jo žmona D. S. išstūmė nukentėjusiąją iš buto. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiajai jis kumščiu tikrai nesudavė, o priešingai nurodydama nukentėjusioji duoda melagingus parodymus. Šią kaltinamojo pateikiamą įvykio versiją iš esmės patvirtino ir jo žmona D. S., kuri įvykio metu buvo tame pačiame bute bei jame esančioje virtuvėje. Matyti, jog tarp byloje apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos D. S., kurie kaltinime nurodytu metu ir vietoje buvo toje pačioje virtuvėje ir tiesiogiai matė ar turėjo matyti nagrinėjamą įvykį ir visas jo aplinkybes, duotų parodymų yra eilė neatitikimų. Matyti, kad nukentėjusioji L. Ž. nurodė, jog būtent kaltinamasis jai kumščiu sudavė nemažiau kaip vieną smūgį į kairę veido pusę, o tuo tarpu pats kaltinamasis bei liudytoja D. S. nurodė, jog kaltinamasis jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Šioje dalyje svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kaltinamojo pateikiamą įvykio versiją, duodama parodymus, iš esmės patvirtino tik liudytoja D. S., kuri, be kita ko, yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl nagrinėjamu atveju negali būti atmetama galimybė, jog ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Tokiu būdų, teismas priimdamas sprendimą byloje visapusiškai įvertina visų byloje liudytojais apklausų asmenų duotus parodymus, tame tarpe ir liudytojos D. S. duotus parodymus, visų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų visumoje, nesuteikiant nė vienam iš surinktų įrodymų didesnės įrodomosios reikšmės.
Nors kaip jau buvo minėta, jog tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios duotų parodymų apie nagrinėjamą įvykį yra matoma keletas netikslumų, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusioji 2019 m. spalio 27 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, brendžio buteliu „Torres“ sudavė kaltinamajam į dešinįjį smilkinį. Šios aplinkybės neginčijo ne tik kaltinamasis bei liudytoja D. S., tačiau ir pati nukentėjusioji, nurodydama, jog taip pasielgė, nes gynėsi nuo kaltinamojo. Nukentėjusioji nurodė, jog įvykio metu pradėjo ginčytis su kaltinamuoju, po ko šis jai ranka griebė už jos vilkėtos pižamos, o ji trenkė kaltinamajam dešine ranka pagriebusi ant stalo stovėjusį brendžio „Torres“ butelį. Pasak nukentėjusiosios būtent po to kaltinamasis rankos kumščiu trenkė jai į veidą ir ši, praradusi sąmonę, nukrito virtuvėje ant žemės. Būtent dalyje dėl kokių priežasčių nukentėjusioji brendžio buteliu „Torres“ trenkė kaltinamajam į dešinįjį smilkinį ir pastebimi netikslumai bei neatitikimai tarp byloje apklaustų asmenų duotų parodymų.
Pirmiausia, kaltinamasis bei liudytoja D. S. nurodė, jog nukentėjusioji ateidama pas juos į butą atsinešė indą su keturiais blynais, tačiau nukentėjusioji šią aplinkybę kategoriškai neigė, nurodydama, jog ji blynų išvis nevalgo. Liudytoja D. S. taip pat nurodė, jog išeidama iš buto nukentėjusioji su savimi pasiėmė ne tik brendžio „Torres“ butelį, tačiau ir buteliuką vandeniui gerti bei atsineštą indą su blynais. Ši aplinkybė itin svarbi nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes, nes pasak kaltinamojo, būtent nukentėjusiajai nusprendus minėtus blynus pasišildyti jų (kaltinamojo bei D. S.) virtuvėje, kaltinamasis papriekaištavo nukentėjusiajai, kad „ko čia šeimininkauja, geriau eitų dirbti“, ko pasekoje ši galimai įsižeidė bei trenkė kaltinamajam brendžio „Torres“ buteliu. Be to, pasak kaltinamojo bei liudytojos D. S. išeidama iš jų buto nukentėjusioji savo atsineštą indą su blynais bei brendžio „Torres“ butelį išsinešė su savimi. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino liudytojas M. A., kuris parodė, jog įvykio dieną, t. y. 2019 m. spalio 27 d., apie 23.00 val., buvo (duomenys neskelbtini) esančiame name bei kilo jame įrengtu liftu į 13 namo aukštą. Pasak liudytojo, supratęs, jog liftu pakilo ne į tą namo aukštą, jis nusprendė leistis žemyn ir tuo metu atvažiavo antras name įrengtas liftas, iš kurio, kaip pasakė liudytojas, „iškrito“ neblaivi moteris. M. A. parodė, jog ši moteris su savimi vienoje rankoje laikė butelį, o kitoje laikė lėkštę su kažkokiais patiekalais bei rėkė, jog jai skauda ir kad ją išprievartavo ar sumušė. Be to, M. A. teismo posėdžio metu parodė, jog jo lifte matyta moteris galimai yra salėje teisiamojo posėdžio metu buvusi nukentėjusioji L. Ž.. Iš tiesų, šio liudytojo duoti parodymai iš esmės patvirtintų ne nukentėjusiosios, tačiau kaltinamojo pateikiamą įvykio versiją, atsižvelgiant į tai, jog pasak liudytojo, nukentėjusioji su savimi turėjo ne tik brendžio butelį, tačiau ir indą su patiekalais, t. y. galimai kaltinamojo bei liudytojos D. S. nurodomais blynais. Be to, liudytojas M. A. nurodė, matęs nukentėjusiąją 13 namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte, t. y. tame aukšte, kuriame gyvena nukentėjusioji, kas patvirtintų, jog nukentėjusioji liftu važiavo, nes norėjo grįžti į savo butą. Pažymėtina, jog liudytojas M. A. buvo apklaustas tik teisiamojo posėdžio metu, o be to, jis buvo apklaustas ir apie šį liudytoją teisiamojo posėdžio metu buvo pranešta bei duomenų, jog šis asmuo gali duoti parodymus, galimai turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kaltinamojo gynėjos advokato padėjėjos A. L. iniciatyva. Tokiu būdu, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo duotų parodymų nuoširdumo, atsižvelgiant dar ir į tai, jog apie jį nei kaltinamasis, nei liudytoja D. S., kuri pasak jos pačios ir paprašė minėto liudytojo duoti parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu nepranešė. Matyti, jog apie liudytoją M. A. teismui tapo žinoma jau byloje apklausus nukentėjusiąją ir kaltinamąjį bei kaltinamajam ir jo gynėjai susipažinus su bylos medžiaga. Tokiu būdu, teismas negali suabsoliutinti liudytojo M. A. duotų parodymų kaip vienareikšmiškai kaltinamojo R. E. kaltę paneigiančių įrodymų ir vertina juos visų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumoje. Šioje dalyje pažymėtina, jog byloje liudytoja apklausta G. A. tiesiogiai bendravo su nukentėjusiąja jau po įvykio. Liudytoja nurodė, jog 2019 m. spalio 27 d., apie 23.00 ar 24.00 val., buto koridoriuje tvarkė obuolius, kai išgirdo, kad kažkas be perstojo skambina į laiptinės duris. Atidariusi duris liudytoja išvydo nukentėjusiąją, kuri buvo isterijoje, rėkė, sakė, kad ją norėjo išprievartauti. Svarbu tai, jog liudytoja G. A. nurodė, jog nukentėjusioji su savimi turėjo brendžio „Torres“ butelį, ką apklausų metu nurodė ne tik kaltinamasis, bet ir pati nukentėjusioji. Liudytoja taip pat nurodė, jog nukentėjusioji buvo paraudusiu veidu, ant jo matėsi kraujo žymė, o be to, galėjo būti, kad buvo suplyšę nukentėjusiosios naktiniai marškinėliai, nes vis dengėsi krūtinę. Aplinkybė, jog liudytoja G. A. pastebėjo ant nukentėjusiosios veido kraujo žymę, galimai suplyšusius drabužius, nes vis dengėsi krūtinę, iš esmės patvirtina nukentėjusiosios pateiktą įvykio versiją, nes pasak jos (nukentėjusiosios) būtent kaltinamasis griebdamas ranka jai už drabužių galėjo suplėšyti jos vilkėtą pižamą, o be to, tai, kad ant nukentėjusiosios veido buvo matomos kraujo žymė patvirtina, jog kaltinamasis sudavė jai kumščiu į veidą. Svarbu pažymėti ir tai, jog liudytoja G. A. nurodė nemačiusi, jog nukentėjusioji su savimi būtų turėjusi kokių nors kitų daiktų, išskyrus brendžio butelį, kas iš esmės prieštarautų liudytojo M. A. nurodomai aplinkybei, jog nukentėjusioji išeidama iš lifto dar turėjo su savimi indą su patiekalais.
Šioje dalyje liudytojos G. A. parodymai taip pat yra svarbūs, nes ji nurodė, kad bendraudama su nukentėjusiąją ši jai sakė, kad ją (nukentėjusiąją) norėjo išprievartauti D. S. vyras, t. y. kaltinamasis R. E.. Liudytoja G. A. nurodė, kad nukentėjusioji jai papasakojo, jog buvo nuėjusi pasikalbėti su kaimyne D. S., o kartu buvo ir D. S. vyras, kuris pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiosios žodžių bei pradėjo prie jos (nukentėjusiosios) lysti. Pastebėtina, jog liudytojai G. A. iš karto po įvykio nukentėjusioji L. Ž., iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė ir pati nukentėjusioji, jog būdama bute pas kaltinamąjį bei jo žmoną visi vartojo alkoholinius gėrimus, D. S. užmigus, nukentėjusioji nusprendė eiti namo, tačiau kaltinamasis pradėjo lįsti prie jos, čiupo ranka už jos vilkėtų drabužių, ši ginėsi, bei kaip suprato iš L. Ž. D. S. vyras trenkė jai ir ši krito ant grindų. Liudytoja taip pat patvirtino, jog matė, kad L. Ž. veidas smarkiai ištinęs. Nors pačios nukentėjusiosios duoti parodymai teismo posėdžio metu buvo iš dalies nenuoseklūs, ji negalėjo tiksliai atsiminti tam tikrų įvykio aplinkybių, tačiau pažymėtina, jog ji liudytojai G. A. iškart po įvykio nurodė, jog ją bandė išprievartauti kaltinamasis R. E.. Nors nukentėjusioji pradėjus ikiteisminį tyrimą nurodė, jog jos kaltinamasis nebandė jos išprievartauti, o taip kitiems asmenims nurodė turbūt todėl, kad tuo metu buvo neblaivi bei išsigandusi, nes norėjo atkreipti į save dėmesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo pat pradžių nukentėjusioji nurodė, jog ją buvo užpuolęs vienas asmuo. Pavyzdžiui, iš byloje esančio 2019 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo matyti, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 03.00 val. Į VšĮ „Respublikinę Panevėžio ligoninę“ kreipėsi L. Ž., kuriai nustatytas dešinės alkūnės sumušimas ir kairio ančio priekinės sienelės lūžimas, o pirminiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 27 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo laiptine, nepažįstamas asmuo, L. Ž., sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir pasišalino (1 t., b. l. 7). Kaip nurodė nukentėjusioji, ji nuo pat pradžių nenorėjo įvardinti konkretaus asmens, kuris ją užpuolė, nes norėjo išvengti konflikto su kaimynais, t. y. kaltinamuoju bei jo sutuoktine D. S., tačiau sulaukusi iš jų trumposios SMS žinutės, kurioje jai buvo atsiųsta sužaloto kaltinamojo nuotrauka ir pranešta, jog „Dabar taip nesibaigs <...> Va dabar suzinosi ka reiskia teismai <...>“ (1 t., b. l. 57), nukentėjusioji nusprendė pasakyti tiesą dėl nagrinėjamo įvykio. Matyti, jog aplinkybę, kad ji nepažįsta asmens, kuris jai sudavė smūgį kumščiu į veidą, nurodė tik kreipdamasi į gydymo įstaigą, tačiau kitiems asmenims, t. y. liudytojai G. A. bei D. S. dukrai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), telefonu pranešė, jog ją išprievartauti bandė būtent kaltinamasis R. E.. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji melagingai nurodė, kad ją norėjo išprievartauti, nes norėjo atkreipti į save dėmesį ir nors toks jos elgesys yra nepriimtinas tačiau, iš to matyti, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi pozicijos, jog prieš ją smurtinio pobūdžio veiksmus atliko vienas asmuo, o būtent kaltinamasis R. E..
Be to, šią aplinkybę patvirtina dar ir tai, jog nukentėjusiosios L. Ž. sūnus A. Ž., kuris būdamas savo bute ir išgirdęs koridoriuje triukšmą pamatė savo motiną su suplėšytais marškinėliais, veidu apdraskytu, sutinusiu žandu, verkiančią, isterijoje bei paklausęs jos kas jai atsitiko, gavo atsakymą, kad jo motiną užsipuolė bei bandė išprievartauti R. E., nuėjus į kaltinamojo bei D. S. butą. Pastebėtina, jog liudytojas A. Ž., atėjęs į kaltinamojo bei D. S. butą norėjo pasiimti jo mamos ten paliktus daiktus, t. y. chalatą ir telefoną, o be to, norėjo išsiaiškinti kas nutiko jo mamai. Visa tai patvirtina ne tik paties liudytojo pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip jis bendrauja su kaltinamuoju bei D. S., tačiau ir pats kaltinamasis bei D. S. neneigė to, jog iš jų buto išėjus L. Ž. po kiek laiko jos daiktų pasiimti atėjo šios sūnus A. Ž.. Matyti, kad liudytojas A. Ž. atėjo į kaltinamojo bei D. S. butą, nes jam nukentėjusioji iškart pasakė, kad prieš ją smurtavo R. E.. Be to, A. Ž. patvirtino matęs savo motiną su suplėšytais marškinėliais, kas taipogi neprieštarauja nukentėjusiosios pateiktai versijai, jog kaltinamasis buvo sugriebęs jai už vilkėtų drabužių, t. y. naktinių marškinėlių bei šiuos tokiu būdu suplėšė. Tai patvirtina ir byloje esantis savanoriško daiktų pateikimo protokolas bei apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad L. Ž. pateikė mėlynus su baltais taškiukais marškinėlius, kurie trumpomis rankovėmis, aplink apykaklę pilki nėriniai, priekinėje apykaklės pusėje, per vidurį yra baltas kaspinėlis. Priekinė marškinėlių dalis nuo apykaklės viršaus ir apie 17 cm nuo apačios yra perplėšta (1 t., b. l. 58-63). Pastebėtina, jog pasak kaltinamojo jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nenaudojo, o nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės, jog jis jai trenkė kumščiu į veidą, o tuo pačiu ir tai, jog jis buvo sugriebęs ranka už jos vilkėtų naktinių marškinėlių yra tik jos išsigalvojimai. Tačiau, minėtas apžiūros protokolas, liudytojų G. A. bei A. Ž. duoti parodymai, t.y. G. A. nurodė, jog matė kaip nukentėjusioji laikė susiėmusi už naktinių marškinėlių ties krūtine, A. Ž. matė nukentėjusiąją vilkint suplyšusius naktinius marškinėlius, iš esmės įrodo buvus priešingai.
Galiausiai, R. E. pareikštame kaltinime nurodoma, jog jis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai nemažiau vieną smūgį į kairę veido pusę, tuo padarydamas L. Ž. kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinį lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. Ž. sveikatą. Nors kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad L. Ž., kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinis lūžis, padarytas iki patekimo į ligoninę, t. y. iki 2019 m. spalio 28 d., 04.45 val. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Teisiamojo posėdžio metu apklausus ekspertus R. Ž. ir J. Ž. abu papildomai nurodė, jog nukentėjusiajai nustatytas žandikaulio priekinės sienelės įspaustinis lūžis buvo šviežias, t. y. jis nebuvo ankstesnių nukentėjusiosios sužalojimų pasekmė. Be to, ekspertė J. Ž. patvirtino dar ir tai, jog nukentėjusiajai nustatytas žandikaulio įspaustinis lūžis negalėjo atsirasti nukentėjusiajai parkritus, kadangi pargriuvus dažniausia lūžta arba skruostikaulis, arba nosis, nes žmogaus žandikaulis yra išgaubtos formos. Ekspertai R. Ž. ir J. Ž. taip pat nurodė, jog nukentėjusiajai nustatytas žandikaulio įspaustinis lūžis daugiau būdingas kumščio sudavimui, negu kažkur nukritus. Visa tai iš esmės pagrindžia nukentėjusiosios nurodomą versiją, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje kaltinamasis trenkė jai kumščiu į kairę veido pusę, nes nukentėjusioji kreipėsi medicininės pagalbos būtent tada, kai pasak jos, jai pradėjo tinti veidas. Be to, jau minėti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajai buvo nustatyti kai ši 2019 m. spalio 28 d., apie 03.00 val., kreipėsi į VšĮ „Respublikinę Panevėžio ligoninę“, kur jai nustatytas kairio ančio priekinės sienelės lūžimas.
Pažymėtina, jog jau minėtoje specialisto išvadoje nukentėjusiajai, be kita ko, nustatyta ir eilė kitų sužalojimų, o būtent: poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje. Nors šių nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padarymas kaltinamajam nėra inkriminuojamas, ką baigiamųjų kalbų metu papildomai pažymėjo ir prokurorė, tačiau šie nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai iš esmės turi reikšmės tikrosioms įvykio aplinkybėms nustatyti. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po jai kaltinamojo suduoto smūgio kumščiu į veidą ši parkrito ant žemės. Šioje dalyje vėlgi svarbūs ekspertės J. Ž. duoti paaiškinimai, jog nukentėjusiajai nustatyti nubrozdinimai galėjo atsirasti tiek šiai griūnant, tiek smūgio sudavimo metu arba čiumpant pirštais. Iš to seka, jog nukentėjusioji galėjo įvykio metu nugriūti kaltinamojo bei jo sutuoktinės bute esančioje virtuvėje ant žemės. Šią aplinkybę patvirtina dar ir tai, jog byloje atnaujinus įrodymų tyrimą ir atlikus R. E. bei L. Ž. parodymų patikrinimus įvykio vietoje, nukentėjusioji prisiminė, jog tuo metu kai buvo parkritusi virtuvėje ant grindų matė dubenėlį šuns maistui. Pažymėtina, jog iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusioji šią aplinkybę atsiminė, nors parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu, dubenėlio šuns maistui virtuvėje ant grindų net nebuvo, tačiau iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje su kaltinamuoju protokolo ir fotonuotraukų matyti, jog minėtas dubenėlis šuns maistui yra pastatytas virtuvėje ant grindų šalia šaldytuvo, netoli už kėdės, ant kurios įvykio metu sėdėjo nukentėjusioji. Pažymėtina ir tai, jog remiantis nukentėjusiosios duotais parodymais, ši po kaltinamojo suduoto smūgio galėjo nukristi ant grindų ir nors nukentėjusioji neatsimena ar tuo metu prieš prarasdama sąmonę ir nukrisdama ji stovėjo ar sėdėjo, tačiau atsižvelgiant į byloje esančias įvykio vietos fotonuotraukas, neabejotina, kad nukentėjusioji galėjo nukritusi virtuvėje ant grindų prie virtuvėje esančio šaldytuvo, t. y. būtent taip, kaip nukentėjusioji parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu.
Atsižvelgiant į visą tai darytina išvada, jog kaltinamojo pateikiama įvykio versija, jog jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko ir jog jis nebuvo suėmęs ranka nukentėjusiajai už jos vilkėtų naktinių marškinėlių neatitinka byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumos. Liudytojai G. A. ir A. Ž. patvirtino iškart po įvykio matę nukentėjusiąją su suplėšytais naktiniais marškiniais ir sužalojimais veido srityje (kraujo žymę), o byloje esanti specialisto išvada bei ekspertų teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai neginčytinai patvirtina nukentėjusiajai nustatyto kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinio lūžio susidarymo mechanizmą, t. y. jog šis sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas tiesioginio smūgio kietu buku daiktu pasekoje – smūgio sudavimo metu. Tokiu būdu teismas taipogi negali remtis ir kaltinamojo bei liudytojų D. S. ir M. A. duotais parodymais dalyje, jog nukentėjusioji įvykio metu su savimi buvo pasiėmusi lėkštę blynų, dėl kurių, pasak kaltinamojo šiam papriekaištavus nukentėjusiajai, ji trenkė brendžio „Torres“ buteliu jam į dešinįjį smilkinį. Remiantis byloje surinkta medžiaga matyti, jog tikroji nukentėjusiosios veiksmų, pasireiškusių sudavimu kaltinamajam į dešinįjį smilkinį brendžio „Torres“ buteliu priežastis, kaip apklausų metu nurodė pati nukentėjusioji, buvo tai, kad kaltinamasis griebė nukentėjusiajai už jos vilkėtų drabužių, ko pasekoje suplyšo jos vilkėti naktiniai marškinėliai. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina kaltinamojo pateikiamą įvykio versiją kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sprendžia, jog kaltinamasis R. E., kaltinime nurodytu metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. Ž. nemažiau vieną smūgį į kairę veido pusę, tuo padarydamas L. Ž. kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinį lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. Ž. sveikatą. Neabejotina, jog kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajai smūgį nukentėjusiajai į veidą suvokė, jog tokiu būdu sužalos nukentėjusiąją ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį įrodo byloje esanti specialisto išvada, kurioje, be kita ko, nurodoma, jog L. Ž. nustatytas kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu, teismas sprendžia, jog R. E. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai.
Dėl bausmės.
Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam R. E. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis R. E. padarė vieną tyčinį, smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo R. E. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis praeityje buvo teistas 1 kartą, tačiau naujos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas jo atžvilgiu jau buvo išnykęs (1 t., 169-171), vienerių metų laikotarpyje nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 172), dirba individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo registraciją psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto registruose byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios skirtinos bausmės terminą nustatant artimą, tačiau mažesnį už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamajam kartu su bausme skiriami ir atitinkami įpareigojimai.
Kaltinamajam R. E. 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 198-200) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis R. E. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Dėl civilinių ieškinių.
Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš kaltinamojo asmens. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 136,16 Eur žalą (1 t., b. l. 108-110).
Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodyta, jog civilinis ieškovas iš PSDF biudžeto sumokėjo už nukentėjusiajai L. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 136,16 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o R. E. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiosios L. Ž. sveikatą kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymo išlaidomis. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugas ir jų įkainius (1 t., b. l. 111-112), todėl laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl jis tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo 2020 m. vasario 7 d. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir padarytos žalos atlyginimas, susijęs su nukentėjusiosios L. Ž. gydymo išlaidomis, priteistinas iš kaltinamojo R. E..
Nukentėjusioji L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 749,02 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašė iš kaltinamojo R. E. išieškoti jai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl panaudoto smurto nukentėjusioji L. Ž. nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 30 d. gydėsi VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ Neurologijos skyriuje. Jai nustatyta diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Nukentėjusioji tęsė gydymąsi ambulatoriškai, pirkosi vaistus, ir šiuo metu dar privačiai lankosi pas neurologą, jai teikiama psichologinė pagalba. L. Ž. lankosi pas neurologą (duomenys neskelbtini) VšĮ „A. Z. klinika“, gydymo išlaidos - 550 Eur; kelionės į (duomenys neskelbtini) ir atgal bei (duomenys neskelbtini) miesto transportu - 55 Eur (5x10 Eur + 5 Eur), kuras 41,01 Eur; ir išlaidos vaistams: 6,30 Eur, 12,76 Eur, 5,28 Eur, 4,23 Eur, 6,21 Eur, 4,14 Eur, 12,42 Eur (viso - 51,34 Eur). Įvykio metu nukentėjusiajai buvo suplėšytą pižama (moteriški naktiniai marškiniai), kuri nukentėjusiajai buvo kainavusi - 47,17 Eur. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė pažyma - 4,50 Eur. Be to nukentėjusiajai buvo išmuštas (posėdžio metu nurodė, kad juda priekinis dantis, patamsėjęs) vienas viršutinio žandikaulio dantis (priekinis), kitas pažeistas. Dėl dantų sutvarkymo yra kreiptasi į odontologą, tačiau gydymas dar nėra baigtas dėl buvusio karantino dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos. Todėl turtinės žalos dydis iki galo nėra žinomas. Dėl patirto smurto nukentėjusioji išgyveno fizinį skausmą ir psichinę prievartą, pažeminimą, dvasinį išgyvenimą ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą(2 t., b. l. 80-94).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Ž. Rutkauskas palaikė bei patikslino civilinį ieškinį dalyje dėl reikalavimo dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog galutinė prašoma atlyginti nukentėjusiajai padaryta turtinė žala – 776,59 Eur (2 t., b.l. 95-96).
Nors civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos dydis siekia – 776,59 Eur, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus kvitus, įrodančius nukentėjusiosios turėtas išlaidas, priežastiniu ryšiu susijusias su R. E. nusikalstama veika, sprendžia, jog prašomas priteisti 776,59 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir nepagrįstas.
Kartu su civiliniu ieškiniu byloje pateikti kvitai pagrindžia nukentėjusiosios turėtas išlaidas, susijusias su kelionėmis į (duomenys neskelbtini), bei iš jo, o taip pat ir kelionėmis viešuoju transportu (duomenys neskelbtini) mieste, jos nėra aiškiai per didelės ir yra pagrįstos kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais kvitais (2 t., b. l. 90). Kaip ir nurodė nukentėjusioji, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jai dėl pablogėjusios sveikatos būklės kelis kartus teko vykti į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo atliekamos įvairios procedūros (gydytojo neurologo konsultacijos, manualinė terapija, kineziterapija). Tai patvirtina ir byloje esantys kvitai bei VĮ „A. Z. klinika“ 2020 m. spalio 12 d. raštas, jog L. Ž. kreipėsi į kliniką dėl pablogėjusios sveikatos būsenos ir jai buvo atliktos įvairios procedūros sveikatos būklei pagerinti ar atstatyti. Nurodoma, jog nukentėjusioji lankėsi minėtoje klinikoje 2019 m. gruodžio 6 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. gegužės 13 d., 2020 m. gegužės 19 d. (2 t., b. l. 118). Tokiu būdu, prašomas priteisti 550 Eur gydymo išlaidos taipogi yra pagrįstos.
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 47,17 Eur už įvykio metu suplėšytą nukentėjusiosios vilkėtą pižamą (moteriškus naktinius marškinėlius). Tačiau, teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, kuomet buvo suplėšyti L. Ž. vilkėti naktiniai marškinėliai, šie jau buvo nusidėvėję, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji, jog juos nešioja apie metus laiko, be to, iš pateikto kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nauji moteriški naktiniai marškiniai nukentėjusiajai kainavo ne 47,17 Eur, kaip nurodoma civiliniame ieškinyje, tačiau tokia kaina pateiktame kvite yra nurodoma dviejų moteriškų naktinių marškinėlių, t.y. 19,25 Eur (27,50 Eur – 8,25 Eur (nuolaida) ir 27,92 Eur (34,90 Eur - 6,98 Eur (nuolaida)). Kadangi teismas neturi galimybės nustatyti, suplėšytų marškinėlių tikslią kainą, tokiu būdu, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiosios vilkėti naktiniai marškiniai buvo susidėvėję, bei įvertinęs abiejų naujų marškinėlių kainą nurodytas kvite su nuolaida, teismas mažina prašomos priteisti turtinės žalos dydį iki 10 Eur.
Taip pat, teismas atitinkamai mažina ir prašomos priteisti turtinės žalos dydį, susijusį su nukentėjusiosios pirktais vaistais bei kitais medikamentais. Iš pateiktų kvitų matyti, jog dalis nukentėjusiosios pirktų vaistų bei medikamentų nėra susiję su R. E. nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ar kitų pasekmių gydymu.
Patikslinus civilinį ieškinį prašomos priteisti išlaidos, susijusios su medikamentų „Medrul“ pipirinio pleistro (0,79 Eur) įsigijimu, „Pyralgina termo hot“ pleistro (1,67 Eur) įsigijimu, „Nimesil gran. for. oral. susp. (0,83 Eur) įsigijimu, Gelio raumenims ir sąnariams „Perskindol active“ (13,58 Eur) įsigijimu nėra pagrįstos. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio 2020 m. rugpjūčio 20 d. metu nurodė, jog jai pradeda skaudėti koją, kai nervinasi, kas suponuoja tai, jog minėti medikamentai yra skirti būtent raumenų skausmui malšinti, o ne nusikalstama veika padarytų sužalojimų gydymu. Pažymėtina ir tai, jog šios nukentėjusiosios turėtos išlaidos kilo praėjus daugiau nei pusmečiui nuo nusikalstamos veikos padarymo (2020 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 18 d.), o be to, byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryto sužalojimo, t. y. žandikaulio priekinės sienelės įspaustinio lūžio, būtų kilę ilgalaikių pasekmių, ko pasekoje būtų reikalingi nukentėjusiosios įsigyti medikamentai. Taip pat, nukentėjusioji nepateikė ir jokių duomenų, jog dėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kilusių padarinių, jai kilo žandikaulio uždegimas ar liko kitų liekamųjų reiškinių, kurių gydymui būtų reikalingi minėti medikamentai. Tokiu būdu, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies ir prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra mažinamas iki 722,54 Eur (12,76+4,14+6,30+12,42+5,28+4,23+6,21+41,01+55,00+10,00+4,23+6,46+4,50+550=722,54 Eur).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 3000 Eur dydžio neturtinė žala yra grindžiama tuo, kad dėl patirto smurto nukentėjusioji išgyveno fizinį skausmą ir psichinę prievartą, pažeminimą, dvasinį išgyvenimą ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teisiamojo posėdžio metu baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Ž. Rutkauskas papildomai nurodė, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas, o gavus smūgį į veido sritį patiriamas ne tik fizinis skausmas, bet ir pažeminimas. Po įvykio sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo galimybės, pasunkėjo valgymas, sukeltas pakankamai didelis diskomfortas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji bei jos atstovas pareikštą civilinį ieškinį palaikė. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo R. E. veika tiesioginiame priežastiniame ryšyje neabejotinai yra susijusi su nukentėjusiajai L. Ž. padarytu sveikatos sutrikdymu, kuris specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuotas kaip nesunkus (1 t., b. l. 105-106). Dėl patirto smurto nukentėjusioji neabejotinai juto fizinį skausmą, patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 30 d. gydėsi VšĮ Respublikinės ligoninės Neurologijos skyriuje, buvo konsultuota neurologo, taikyta manualinė terapija, kineziterapija, turėjo vykti pas gydytojus, pirkti ir vartoti įvairius vaistus ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, jog prašoma priteisti 3000 Eur dydžio pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams, tiesiogiai susijusiais su nagrinėjamu įvykiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios L. Ž. patirtų sužalojimų atkūrimo procesas būtų buvęs išskirtinis ar itin sudėtingas, jog jai sukelti ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Nors ir teismui pateiktas nukentėjusiosios L. Ž. neįgaliojo pažymėjimo kopija iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai 2020 m. rugpjūčio 25 d. nustatytas darbingumo lygis 50 procentų, tačiau teismui nepateiktą įrodymų, kad tas nustatytas neįgalumas yra susijęs dėl šio įvykio dėl kurio yra kaltinamas R. E., t.y. dėl smurto naudojimo. Baigiamųjų kalbų metu su prašomos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dydžio mažinimu sutiko ir prokurorė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 2250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai L. Ž. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl jos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kompaktinis diskas su garso įrašu pateiktu liudytojo A. Ž. (1 t., b. l. 136), kompaktinis diskas su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (L. Ž.) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotine (1 t., b. l. 167), kurie saugomi kartu su byla, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktini saugoti kartu su byla; 2) L. Ž. pateikti moteriški marškinėliai, kurie priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67), L. Ž. pateiktas butelis „TORRES“, kuris priduotas saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Proceso išlaidos.
Nukentėjusioji L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo iš kaltinamojo R. E. išieškoti jai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur, susijusias su atstovo advokato Žygimanto Rutkausko, dalyvavusio bylos nagrinėjime, rengusio procesinius dokumentus pagalbą. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Žygimantas Rutkauskas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantis dokumentas, t. y. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas byloje, kartu su civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 82). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiosios atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti nukentėjusiosios turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jos priteistinos iš kaltinamojo R. E., kaip nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos (BPK 106 straipsnis).
Kiti bylos klausimai.
Byloje gauta 2020 m. gruodžio 7 d. Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai turi būti priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su suteikta antrine teisine pagalba kaltinamajam R. E., suma – 268 Eur (2 t., b. l. 168, 169-174). Tačiau, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. gruodžio 9 d. buvo gautas pranešimas, jog minėta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išrašyta per klaidą, todėl ją prašoma anuliuoti. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo klausimu daugiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigoti R. E. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. Ž. padarytą turtinę žalą, t.y. 722,54 (BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).
Kaltinamajam R. E. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. E. 136,16 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 16 ct) išlaidų, nukentėjusiosios L. Ž. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.
Nukentėjusiosios L. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo R. E. 722,54 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus 54 ct) turtinei žalai ir 2250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinius diskus, kurie saugomi kartu su byla, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti kartu su byla;
- L. Ž. pateiktus moteriškus marškinėlius, kurie priduoti saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž. pateiktą butelį „TORRES“, kuris priduotas saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo R. E. nukentėjusiajai L. Ž. 500 Eur (penkis šimtus eurų) jos turėtų išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).