Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Butų ūkio valdos“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Armeringa“ 15 529,51 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 15 529,51 Eur nuostolių, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d. iki visiško nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-1237 „Dėl administratoriaus paskyrimo“ buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Ieškovės įgaliojimai administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą iki 2024 m. birželio 30 d. pratęsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr.A1-39 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo termino pratęsimo“. 2015 m. liepos 8 d. vykusio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu namo bendraturčiai priėmė sprendimą dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programoje. 2020 m. balandžio 10 d. ieškovė, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, ir atsakovė UAB „Armeringa“ sudarė rangos darbų be projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 22 d. ieškovė ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (toliau – VIPA) sudarė „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu gautomis piniginėmis lėšomis buvo finansuojamas rangos sutarties vykdymas. Rangos sutartimi tiekėjas įsipareigojo užsakovui pateikus tik techninį projektą parengti darbo projektą (-us) pagal šių paslaugų teikimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą ir patvirtintą techninį darbo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą atlikti rangos darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą rangos sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė taip pat nurodė, kad rangos sutarties 4.1. ir 5.5. punktuose šalys susitarė, kad darbai bus atlikti ir perduoti ieškovei per 12 mėnesių nuo rangos sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 10 d., tačiau tai buvo padaryta pavėluotai, 2021 m. gegužės 31 d. atliktų rangos darbų perdavimo–priėmimo aktu. Vykdydama rangos sutartį, atsakovė neinformavo ieškovės apie sandorio vykdymo kliūtis ir neprašė pratęsti darbų atlikimo termino, nors tokią teisę susiklosčius rangos sutartyje nurodytoms aplinkybėms turėjo pagal 4.1., 4.7. punktus. Atliktų rangos darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovė perdavė ieškovei darbus su defektais, o statybos užbaigimo komisijos narių nustatytus darbų defektus šalino neadekvačiai ilgą laiką ir dėl tokio atsakovės neveikimo, t. y. dėl rangos sutarties 4.1., 4.5., 5.9. punktais prisiimtų rangovo pareigų nevykdymo, ieškovė patyrė nuostolius. Ginčui aktualus statybos užbaigimo aktas buvo išduotas tik 2022 m. rugpjūčio 4 d., kai atsakovė tinkamai pašalino dvi paskutines statybos užbaigimo komisijos nurodytas pastabas ir 2022 m. liepos 14 d. el. laišku informavo apie tai ieškovę. Ieškovė teigė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais nuostoliais, kuriuos ginčo atveju sudaro kreditorės VIPA priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą, t. y. nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkams priskaičiuota preliminari 15 529,51 Eur atidėtų palūkanų suma. Taigi, už laikotarpį nuo perdavimo akto sudarymo iki statybos užbaigimo akto sudarymo ieškovė turės sumokėti VIPA priskaičiuotą 15 529,51 eurų palūkanų sumą, ieškovė minėtą palūkanų sumą laikė savo patirtais tiesioginiais nuostoliais. Civilinė teisinė atsakomybė atsiranda netinkamai vykdžius rangos sutartį, t. y. pažeidus rangos sutarties 4.1., 4.5. ir 5.9. punktuose nustatytas rangovo pareigas bei bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareigą, kurį taip pat saistė rangovą vykdant rangos sandoriu prisiimtus įsipareigojimas. Atsakovė netinkamai atliko darbus ir šalino statybos užbaigimo komisijos nustatytus darbų trūkumus iki 2022 m. liepos 14 d., nors darbų trūkumų neturėjo būti jau 2021 m. gegužės 31 d. atliktų rangos darbų perdavimo–priėmimo akto sudarymo metu. Atsakovei nepagrįstai sumokėtų kredito pinigų finansavimo kaštai, t. y. kreditorei mokėtinos palūkanos, kurias patyrė ieškovė, turi būti laikomi atsidarę ir / ar esantys priežastiniame ryšyje su neteisėtu atsakovės neveikimu, vykdant rangos sutartimi prisiimtas rangovo pareigas.

3. Atsakovė UAB „Armeringa“ prašė pakeisti netinkamą ieškovę UAB „Butų ūkio valdos“ tinkamu ieškovu – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkais, atmesti ieškiniu reiškiamus reikalavimus kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį, 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė atliktų rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2021 m. liepos 19 d. ieškovė, kaip statinio butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo, pasirašė pažymą dėl statinio atitikties statinio projektui, kuria patvirtino, kad statinys yra pastatytas ir rangos darbai atlikti nenukrypstant nuo 2019 m. UAB „Urbanistikos formatas“ parengto statinio projekto sprendinių. Statybos užbaigimo komisija 2022 m. rugpjūčio 4 d. išdavė statybos užbaigimo aktą. Ieškovės reikalavimai nepagrįsti ir negali būti tenkinami dėl to, jog patikslintas ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuris neturi suinteresuotumo civilinės bylos atžvilgiu. Ieškovė yra tik administracinio akto pagrindu veikiantis statinyje esančių butų savininkų atstovas / įgaliotinis, todėl tiek rangos sutartis, tiek paskolos sutartis buvo sudaryta tik tarp statinio butų ir kitų patalpų savininkų ir atsakovės, o ne ieškovės ir atsakovės, ieškovė rangos sutartį sudarė veikdama tik kaip statinio butų ir kitų patalpų savininkų atstovė. Ne ieškovė, o statinio butų ir kitų patalpų savininkai yra pagrindiniai naudos gavėjai tiek rangos sutarties, tiek paskolos sutarties atžvilgiu, žala galėtų kilti ne ieškovei, tačiau statinio butų ir kitų patalpų savininkams, o patikslintas ieškinys reiškiamas apskritai nenukentėjusio, taigi ir suinteresuotumo neturinčio, subjekto. Ieškovė neturi atitinkamų teisių ir pareigų, kylančių tiek iš rangos, tiek iš paskolos sutarties, o šios teisės ir pareigos priklauso tik minėtų sutarčių šaliai – statinio butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovė veikė kaip statinio statybos valdytojas. Ieškovė taip pat nėra paskolos sutarties šalis. Atsakovė taip pat nurodė, jog neegzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų sąlyga, kadangi ieškovės iš atsakovės priimti rangos darbai buvo tinkamai atlikti pagal rangos sutartį ir ieškovės pateiktą statinio techninį projektą. Rangos sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė tik dėl statinio rangos darbų atlikimo pagal ieškovės pateiktą statinio techninį projektą, t. y. nesusitarė dėl projektavimo darbų atlikimo, kaip tai numatyta rangos sutarties 1.1 punkte. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, kuris patvirtina, kad atsakovė perdavė tinkamai atliktus rangos darbus ieškovei pagal ieškovės pateiktą statinio techninį projektą. 2021 m. liepos 19 d. ieškovė, kaip statinio butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo, pasirašė pažymą dėl statinio atitikties statinio techniniam projektui, kuria patvirtino, kad statinys yra pastatytas ir rangos darbai atlikti nenukrypstant nuo 2019 m. UAB „Urbanistikos formatas“ parengto statinio projekto sprendinių. Ieškovė jokių pretenzijų dėl atliktų rangos darbų neatitikimo statinio techniniam projektui ar netinkamo rangos darbų atlikimo nebuvo pareiškusi atsakovei nei iki perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, nei perdavimo–priėmimo akto pasirašymo metu. Pažymoje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad perduoti rangos darbai tinkamai atlikti ir atitinka ieškovės statinio techninį projektą. Ieškovė, veikdama kaip statinio statybos valdytojas, turėjo pareigą ir buvo išimtinai atsakinga už statinio statybos užbaigimo procedūrų tinkamą ir savalaikį organizavimo įgyvendinimą, kada atsakovė jau buvo perdavusi tinkamai atlikus rangos darbus ieškovei, o ieškovei priėmė tinkamai atliktus rangos darbus iš atsakovės. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už išimtinai ieškovės aplaidų ir neatsakingą elgesį, kiek tai susiję su ieškovės pareiga organizuoti statinio statybos užbaigimo procedūras, pareigą gauti statybos užbaigimo aktą turėjo išimtinai ieškovė, o ne atsakovė, tačiau ieškovė, nepateikdama jokių įrodymų dėl to, kada ieškovė kreipėsi dėl statybos užbaigimo akto gavimo ir kada ieškovė paprašė atsakovės pašalinti statybos užbaigimo komisijos nustatytus trūkumus, nepaiso ieškovei tenkančios įrodinėjimo naštos. Už statybos užbaigimo komisijos nustatytus defektus atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl to, kad defektai yra darbai dėl kurių atlikimo rangos sutarties šalys nesitarė, nors atsakovė ir siūlė atlikti papildomus darbus, tačiau statinio butų savininkai atsisakė apmokėti už papildomus darbus. Rangos sutartimi šalys susitarė tik dėl rangos darbų atlikimo pagal ieškovės pateiktą statinio techninį projektą, už kurio atitiktį teisės aktams atsakingas statinio techninio projekto rangovas, o ne atsakovė, t. y. atsakovė nėra atsakinga už statinio techninio projekto atitiktį teisės aktams. Atsakovė negali būti atsakinga už statybų komisijos nustatytus trūkumus bei tai, kad laiku nebuvo gautas statybos užbaigimo aktas, atsižvelgiant į tai, kad už statinio užbaigimo procedūrų užbaigimo organizavimą išimtinai atsakinga ieškovė, ko savo aplaidžiu elgesiu ieškovė nesugebėjo tinkamai įgyvendinti. Ieškovės teiginys dėl to, kad atsakovė neva nepašalino statybos užbaigimo komisijos nustatytų trūkumų per protingą terminą yra deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Ieškovė, nebūdama paskolos sutarties šalimi, o tik paskolos gavėjų atstovu, neturi pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanų pagal paskolos sutarties 5.4. punktą, todėl ieškovė objektyviai negali ir negalėtų patirti nuostolių (žalos) dėl paskolos davėjui mokėtinų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. neegzistuoja žalos sąlyga. Ieškovė nėra patyrusi jokių nuostolių (žalos), kadangi išimtinai vienintelė priežastis lėmusi statinio butų ir kitų patalpų savininkų (net ne ieškovės, kuri tik atstovas) pareigą mokėti 15 529,51 Eur sumos mokėjimo (pelno) palūkanas buvo ir yra paskolos sutartimi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, kurių vykdymas nepriklauso nuo atsakovės neva neteisėtų veiksmų. Statinio butų ir kitų patalpų savininkai (ne ieškovė) privalo mokėti 15 529,51 Eur sumos mokėjimo (pelno) palūkanas paskolos davėjui tik dėl vienintelės priežasties, t. y. dėl įsipareigojimo pagal paskolos sutarties 5.4. punktą mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurio vykdymas, kaip jau minėta, nepriklauso nuo atsakovės neva neteisėtų veiksmų. Atsakovė neturi pareigos ieškovei atlyginti tokio pobūdžio nuostolių, kurių atlyginimo reikalauja ieškovė, kadangi rangos sutartimi buvo susitarta tik dėl tik dėl netesybų, kaip sutartinės civilinės atsakomybės formos, taikymo.

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Butų ūkio valdos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1.2. Ieškovė labai aiškiai nurodė šioje byloje ginanti galimai pažeistas administruojamojo turto savininkų teises, ir veikianti remdamasi CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 4.240 straipsniu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 7.9. punktu bei 2023 m. gegužės 23 d. protokolo Nr.V23-0195402 darbotvarkės 4.3. punktu kuriame „nuspręsta kreiptis į teismą su ieškiniais dėl rangovo (atsakovės) padarytos žalos / nuostolių atlyginimo. Tai, kad ieškinio motyvuojamojoje dalyje buvo rašoma, jog ieškovas patyrė nuostolius, jog dėl atsakovės kaltės ieškovė turės sumokėti atidėtas palūkanas, yra tik rašymo stilius.

1.3. Ieškovė, vykdant tiek paskolos sutartį, tiek ir su atsakove sudarytą rangos sutartį, veikė ir tebeveikia ne kaip šių sandorių šalis, bet kaip sandorių šalies atstovas, t. y., kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių atstovas – administratorius. Kas liečia teisinius pagrindus remiantis, kuriais ieškovė turi būti laikoma teisėta namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių atstovu, tai yra CK 4.84 straipsnio 1 dalies, 5 dalis, 4.236 straipsnio, 4.239 straipsnio, 4.240 straipsnio nuostatos. Ir visa tai neturi absoliučiai jokio ryšio su šio ieškinio pareiškimo teise atsakovei, reikalaujant padarytų nuostolių atlyginimo, kadangi ieškinį atsakovei ieškovė reiškia kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.242 straipsnio 4 dalis), o ne kaip namo bendrojo naudojimo bendraturčių atstovas, t. y. bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdant rangos ir / ar paskolos sutartį.

1.4. Ieškovės, kaip namo bendrojo naudojimo objekto administratoriaus, teisės bei pareigos nustatytos CK 4.236-4.252 straipsniuose ir Nuostatuose. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ji, kaip teisėta namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, tame tarpe ir Rangos sutarties objektu esančių rangos darbų bei priešpriešinių rangovo ir užsakovo teisių ir pareigų subjekto atstovė, turi teisę teikti ieškinį teismui esamoje situacijoje. Jau nebekalbant apie tai, kad administratoriaus teisė pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius yra nustatyta CK 4.242 straipsnio 4 dalyje. Kadangi rangos sutarties objektas buvo tiesiogiai susijęs su namo bendro naudojimo objekto, t. y. bendro naudojimo konstrukcijų renovacija, ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, pareikšti ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo.

1.5. Ieškovė šiuo konkrečiu atveju netgi neturėjo teisės spręsti dėl nagrinėjamojo ieškinio pateikimo / nepateikimo teismui, nes buvo įpareigota tai padaryti. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkams 2023 m. gegužės 23 d. vykusio susirinkimo metu svarsčius klausimą: „Gyventojai prašo kreiptis į teismą su ieškiniais dėl rangovo UAB „Armeringa“ padarytos žalos / nuostolių atlyginimo“, ir nusprendus: „Nuspręsta kreiptis į teismą su ieškiniais dėl rangovo UAB „Armeringa“ padarytos žalos / nuotolių atlyginimo“, ieškovė besąlygiškai privalo vykdyti tokį administruojamojo turto savininko / savininkų CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismui dar buvo neaišku, kieno teises bei teisėtus interesus ir kokiu teisiniu pagrindu ieškiniu gina ieškovė, tai vėliau, po dubliko ir kitų į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų byloje gavimo, teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų, jokių abejonių nebeturėjo kilti.

1.6. Ieškovės pozicija apie tai, kieno teises bandoma ginti ieškinio reikalavimais, buvo labai aiški ir nuosekli. Ji net keliuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kokiais teisiniais pagrindais reiškia ieškinį atsakovės asmeniui. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog ieškovei pareiškus ieškinį ne naudos gavėjų (trečiųjų asmenų) interesais, tačiau reikalavimo teisę kildinant CK 4.242 straipsnio 4 dalies pagrindu, ieškovė pripažintina netinkama ieškove, kuri pati asmeniškai neturi materialaus reikalavimo teisės į atsakovei, yra nepagrįsta ir dėl to neteisėta.

1.7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai atskaitos tašku teisingam ginčo situacijos vertinimui turėjo laikyti ne nuostolių faktą, bet atsakovės veiksmų vykdant rangos sutartį teisėtumą, t. y. analizuoti, ar dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant rangos sutartį užsakovai patyrė finansinių nuostolių, ar ne. Teismas vertino, nuo kieno valios priklausė paskolos išmokėjimo faktas, ar rangos darbus pirkę asmenys galėjo išvengti nuostolių, ar galėjo grąžinti pasiimtą paskolą anksčiau laiko, ir tai nėra teisinga. Tinkamai vykdant rangos sutartį, užsakovai rangovui pinigus turėjo sumokėti tik gavę tinkamai atliktus darbus. Dėl ko laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., t. y. nuo 2021 m. gegužės 31 d. perdavimo–priėmimo akto sudarymo iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. statybos užbaigimo akto išdavimo, atsakovės iš ieškovės atstovaujamų turto savininkų gautais pinigais disponavo neteisėtai, ir dėl to bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai už šiuos pinigus palūkanas kreditoriui sumokės nepagrįstai, nes neturėjo teisinės pareigos mokėti rangovui. Taigi, už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 31 d. perdavimo–priėmimo akto sudarymo iki momento kai vykdydama rangos sutarties 5.9. punkte nustatytą rangovo pareigą, atsakovė pašalino komisijos narių nurodytus trūkumus, bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų mokėtas palūkanas už paskolą turėti kompensuoti atsakovė.

1.8. Ieškovės nurodyta palūkanų suma ieškinio pateikimo teismui dienai (2023 m. gegužės 25 d.) buvo tiek pagrįsta, kiek tuo metu galėjo būti. Kita vertus, jeigu atsakovė nesutiko su nurodyta pinigu suma bei VIPA 2022 m. lapkričio 23 d. dokumentu Nr.2022/2-, ji galėjo įrodinėti priešingas aplinkybes. Tai, kad rangos darbų pirkėjai turės susimokėti palūkanas už gautą bei atsakovei perduotą paskolos sumą, yra neginčytinas faktas. Ieškovė laikosi pozicijos, jog nuostolių dydis ginčo byloje buvo įrodytas.