- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 1-1769-993/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2016-10-17, apie 20.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą galva trenkė savo sutuoktinei E. A. G. į kairę veido pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei – nukentėjusiajai E. A. G..
Be to, jis tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo dukrai M. G. į pilvą, tuo savo šeimos narei – nukentėjusiajai M. G. sukeldamas fizinį skausmą.
Be to, jis 2017-04-27 00.37 val., neblaivus vairavo automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Kaune, sustabdžius Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliui L. D. bei R. P., jam alkotesteriu nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. 4144/2017(01) jo kraujyje nustatyta 1,90 promilių mažiausia alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. G. teismo posėdyje kaltu prisipažino, paaiškino, jog kaip ir nurodyta kaltinime, 2016-10-17 tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, nes jis paprašė padaryti jam valgyti, o ji į prašymą nereagavo, pareiškė norą skirtis. Tada jis pasiūlė pasikalbėti, norėjo, kad jie išeitų į lauką, kad dukra barnio negirdėtų. Žmona nenorėjo, tada jis ją timptelėjo link verandos. Tada besistumdant, jis su galva atsitrenkė į žmonos veidą. Pripažįsta, kad tai galėjo sukelti skausmą ir sužalojimą. Kai jis su žmona stumdėsi, kartu buvo ir dukra, ji stojo tarp jų, todėl galėjo ją pastumti pilvo srityje. Dukra iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio jis labai galisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jos jam atleido ir jie susitaikė. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, nes jis 2017-04-27 vairavo neblaivus. Tą vakarą jis buvo su draugu bare, išgėrė gal tris bokalus alaus. Vėliau prie jų pristojo nepažįstami asmenys, pradėjo grasinti, šoko prie jo su peiliu. Jis nenorėjo veltis į konfliktą, todėl skubiai nubėgo link savo mašinos ir išvažiavo. Supranta, kad tokiu poelgiu rizikavo. Kaip dabar supranta, kažkas pranešė policijai ir jį netrukus sustabdė. Savo poelgį vertina labai blogai. Automobilis priklauso jam, bet lėšas skyrė mama, jo vertė apie 2500 Eur. Automobilis jam reikalingas, nes reikia padėti mamai, ji prastai mato, reikia vežti pas gydytojus.
Liudytoja R. A. G. teismo posėdžio metu parodė, jog automobilis, kurį jos sūnus vairavo, pirktas už jos lėšas, šiek tiek ir sūnus prisidėjo. Automobilis buvo labiau jai reikalingas, nes ji prieš dvejus metus beveik apako, pati negali daug ko pasidaryti, jai reikalinga sūnaus pagalba. Vyras serga onkologine liga, todėl tik sūnus ir gali jai padėti. Sūnus ją nuveža apsipirkti, tiek ją, tiek tėvą veža pas gydytojus, kito asmens, kuris galėtų jiems padėti, nėra.
Nukentėjusioji E. A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. G. ir jų abiejų dukra M. G.. Veda bendrą ūkį. Paskutiniu metu A. G. piktnaudžiauja alkoholiu. 2016 m. spalio 17 d., apie 20.00 val., būdama namuose, virtuvėje, kartu su dukra M. gaminosi vakarienę. Netrukus į virtuvę atėjo A. G., kuris suvalgė sriubos ir jos paprašė, kad ji jam iškeptų bulvių. Ji A. G. atsakė, kad bulves iškeps netrukus, pasiūlė, kad jis nueitų atsigulti į kitą kambarį. Tuo metu ji pastebėjo, kad A. G. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, jis svirduliavo į šonus. Po maždaug po 10 min. į virtuvę vėl atėjo A. G., kuris pradėjo priekaištauti dėl neiškeptų bulvių, o po to pradėjo jai ir dukrai sakyti, kad jas abi išmes iš namų. Po šių žodžių, jai ir dukrai M. būnant šalia viena kitos, jis prie jų priėjo, kaire ranka sugriebė jai už megztinio, o kita ranka sugriebė už dukros marškinių ir ėmė jas abi tempti link išėjimo į lauko terasą. Tada jos pradėjo gintis, t. y. bandė iš jo išsilaisvinti, muistėsi ir bandė rankomis nustumti jį nuo savęs. Ji sakė A. G., kad jis paleistų dukrą, tačiau A. jos nepaleido, toliau jas tempė link išėjimo į lauko terasą. Susistumdymo metu, ji nematė, kad sutuoktinis būtų trenkęs dukrai M. į pilvą. Viskas vyko labai greitai, ji buvo susijaudinusi. Dukra neužilgo išsilaisvino ir nubėgo į savo kambarį, o ji su A. toliau stumdėsi, jis ją vis tempė link lauko terasos, jie atsidūrė tarpduryje tarp virtuvės ir lauko terasos. Jai norint patekti atgal į namo vidų, jam bandant uždaryti lauko terasos duris, ji stengėsi rankomis jas sulaikyti, o A. G. tuo metu jai vieną kartą galva trenkė į kairią veido pusę, ties antakiu, nuo ko ji pajuto skausmą, antakis iš karto patino, paraudonavo. Po smūgio A. G. atsitraukė. Tuo metu į virtuvę sugrįžo dukra M., kuri pasakė, kad iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė A. G.. Pareigūnams dukra skundėsi, kad tėvas įvykusio konflikto metu, jai trenkė į pilvą, sakė, kad jaučia skausmą. Greitosios medicinos pagalbos joms neprireikė. Ant sumuštos vietos uždėjo šaldytą produktą, kuris buvo įvyniotas į rankšluostį. Kitą dieną, t. y. 2016-10-18 ji nuvažiavo pas teismo medicinos ekspertus. Dėl padarytos žalos civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 33-35).
Nukentėjusioji M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su mama E. A. G. ir tėvu A. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutinius penkerius metus tėvas stipriai piktnaudžiauja alkoholiu. Su tėvu bendrauja gan retai. Jis dažnai būna išgėręs, dėl to neranda bendros kalbos. 2016 m. spalio mėn. 17 d., apie 20.30 val., virtuvėje kartu su mama gaminosi vakarienę. Tėvas tuo metu buvo svetainėje, žiūrėjo televizorių. Tėvas buvo išgėręs, nes jis geria kiekvieną dieną. Neilgai trukus, tėvas sušuko, paliepdamas joms iškepti bulvių. Mama atsakė, kad tuoj iškeps. Neužilgo tėvas atėjo pas jas į virtuvę, ir atidaręs duris į lauko terasą, pasakė: „Lauk iš mano namų“. Jos tuo metu su mama virtuvėje buvo šalia viena kitos. Tuomet prie jų priėjęs tėvas, savo dešine ranka sugriebė jai už marškinių, o kita ranka, sugriebė mamai už megztinio ir pradėjo jas abi stumti iš virtuvės į lauką. Jos su mama priešinosi, t. y. rankomis bandė jį nuo savęs nustumti. Tėvas jai vieną kartą kumščiu sudavė į pilvo sritį. Kuria ranka sudavė, nepamena. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, nors smūgis nebuvo labai stiprus. Skausmą jautė pilvo srityje, sukniubus nebuvo. Ji suprato, kad reikia išsikviesti pagalbą, todėl iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, išsikvietė policiją. Kviesdama policiją buvo išėjusi iš virtuvės patalpos, todėl nematė kuomet tėvas sudavė mamai. Sugrįžus į virtuvę, tėvo joje nebebuvo. Buvo tik mama, kuri atrodė labai išsigandusi. Mama nuėjo iki šaldytuvo, iš šaldymo kameros paėmė šaldytą produktą, kurį įvyniojusi į rankšluostį, prisidėjo prie kairės akies voko. Tuomet ji pamatė, kad virš mamos kairės akies, tiksliau visas kairys vokas buvo paraudęs. Maždaug už penkiolikos minučių atvykę policijos pareigūnai, išsivežė tėvą. Greitosios medicinos pagalbos jai su mama neprireikė. Mama kitą dieną važiavo pas ekspertus apžiūrai dėl tėvo padaryto sužalojimo, o jai jokių išorinių sužalojimų nepadaryta, į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nesikreips. Dėl įvykusio konflikto civilinio ieškinio nereiškia (1., b. l. 43-45).
2016-10-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-10-17 20.20 val. Kauno apskrities VPK PR gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girtas tėvas konfliktuoja ir muša pranešėją M. G. ir jos mamą (1 t., b. l. 23-24).
2016-10-17 E. A. G. pareiškime nurodyta, kad 2016-10-17 apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sutuoktinis A. G. dėl buitinių priežasčių sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu ją ir jų dukrą M. G. vijo iš namų, sugriebęs rankomis už drabužių jas stūmė per duris į lauko terasą, jai priešinantis, sudavė galva vieną smūgį į veidą, ties kairiu antakiu, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, suduoto smūgio vietoje susiformavo kraujosruva (1 t., b. l. 25-26).
2016-10-17 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 27-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2728/2016(02) konstatuota, kad E. A. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu dviejų parų bėgyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 40).
Iš pristatytoje asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2016-10-17 21:10:16 A. G. nustatytas 1,31 promilių girtumas (1 t., b. l. 50).
2016-12-23 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės T. L. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiosiomis (1 t., b. l. 59-60).
Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017-04-27 apie 00.30 val., patruliuojant kartu su kolega L. D., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog nuo (duomenys neskelbtini), pajudėjo automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus. Nurodytą automobilį pastebėjo ties (duomenys neskelbtini) sankryža, sustabdė ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Automobilį vairavo vyriškis, kuris pateikė dokumentus, pagal kuriuos buvo nustatyta, jog automobilį vairuoja A. G.. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus A. G. girtumą alkotesteriu, nustatytas 1,80 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 84).
Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas R. P. (1 t., b. l. 86).
2017-04-27 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-04-27 00.37 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliai L. D. ir R. P. sustabdė automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus A. G.. A. G. alkotesteriu nustatytas 1,80 promilių girtumas (1 t., b. l. 70).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune ir automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 71-76).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017-04-27 00:37:47 A. G. nustatytas 1,80 promilių girtumas (1 t., b. l. 80).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos taksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4144/2017(01) nurodoma, kad A. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 91).
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad transporto priemonės SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. G. (1 t., b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo ir kaltės
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. G. pasitvirtino.
Kaltinamasis savo kaltę dėl smurto panaudojimo savo šeimos narių atžvilgiu pripažino, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis, konflikto su žmona E. A. G. metu, vieną kartą galva trenkė jai į kairę veido pusę, sukeldamas specialisto išvadoje nurodytą sužalojimą, bei vieną kartą kumščiu sudavė savo dukrai M. G. į pilvą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų E. A. G. ir M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. E. A. G. nurodė, jog konflikto ir susistumdymo metu kaltinamasis savo galva trenkė jai į kairiąją veido pusę, pataikė ties antakiu, kuris patino, ji jautė skausmą, kreipėsi į ekspertus ir jai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. G. nurodė, jog tėvas ir prieš ją smurtavo, trenkė kumščiu jai į pilvą, dėl ko ji pajuto skausmą. A. G. kaltę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad E. A. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke ir sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Taigi, byloje nustatyta, kad A. G. vieną kartą galva trenkdamas savo sutuoktinei E. A. G. į kairę veido pusę, padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu sukėlė nežymų E. A. G., kuri pagal BK 248 straipsnio nuostatas prilyginama šeimos nariui, sveikatos sutrikdymą, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, nustatyta, kad A. G. kumščiu trenkdamas dukrai M. G. į pilvą, sukėlė M. G., kuri pagal BK 248 straipsnio nuostatas taip pat prilyginama šeimos nariui, fizinį skausmą, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis savo kaltę dėl vairavimo, esant neblaiviam, taip pat pripažino, teisme jis nurodė, kad įvykio vakarą jis su draugu bare išgėrė tris bokalus alaus, tačiau sėdo už vairo, nes norėjo išvengti bare kilusio konflikto, dabar supranta, kad rizikavo. Kaltinamojo kaltę patvirtina policijos pareigūnų R. P. ir L. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Minėti liudytojai analogiškai nurodė, jog A. G. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o patikrinus jo girtumą alkotesteriu, nustatytas 1,80 promilių neblaivumas. A. G. kaltę patvirtina ir rašytiniai įrodymai: tyrėjo tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. G. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. padarė tris nesunkias nusikalstamas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į nusikalstamų veikų (BK 140 str. 2 d.) pasekmes (sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinis skausmas). A. G. ankščiau neteistas (1 t., b. l. 122). Už smurto panaudojimą šeimos narių atžvilgiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, tačiau vienerių metų bėgyje padarė naują nusikaltimą ir tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį. A. G. baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 123-124).
A. G. Kauno apskrities priklausomybių ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 130), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose nesigydė (1 t., b. l. 126-127), yra nedirbantis, prižiūri ir padeda didelių specialiųjų poreikių turinčiai motinai ir onkologine liga sergančiam tėvui (1 t. b. l. 135-136, 2 t., b. l. 11, 23).
Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos nenustatyta (BK 60 str.).
Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pateiktus duomenis, kurie iš tikrųjų gana teigiamai charakterizuoja jį, kaip visuomenišką asmenį. Jis vadovavo VšĮ Kauno Dainavos darbo rinkos centrui, charakterizuojamas itin teigiamai, už pagalbą organizuojant studentų praktiką, bendradarbiavimą su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, dalyvavimą įgyvendinant suaugusiųjų profesinio mokymo sistemos profesijos mokytojų kompetencijos tobulinimo projekte gavo padėkas, už kovą su nusikalstamumu gavo Kauno apskrities VPK komisaro padėką ir buvo apdovanotas „Gerumo plyta“ (2 t., b. l. 13-19).
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, A. G. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimas, kurio terminas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes nustatomas artimas bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
A. G. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, skirtina švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nustatomas ženkliai mažesnis, nei bausmės vidurkis. Paskirta bausmė bendrinama ją visiškai pridedant prie bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2016-10-17 20.30 val. iki 2016-10-19 16.50 val. (BK 66 str.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, kelių eismo taisykles pažeidžia ne pirmą kartą, dar 2010 metais buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, tačiau jis išvadų nepadarė, vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus, todėl siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui – 3 metams.
BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. G. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės savininkas yra pats kaltinamasis (1 t., b. l. 97). A. G. neblaivus vairuoja ne pirmą kartą, išvadų nepadarė, šioje byloje yra teisiamas už tris nusikalstamas veikas ir visas jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Šios aplinkybės suponuoja pareigą vis dėl to konfiskuoti automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Nors teisiamojo posėdžio metu tiek liudytoja apklausta R. A. G., tiek pats kaltinamasis nurodė, jog automobilis labai reikalingas, siekiant padėti sunkiai sergantiems tėvams, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad automobilio konfiskavimas būtų perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė kaltinamajam dėl jo padaryto teisės pažeidimo. Anaiptol, nekonfiskavus automobilio, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Beje, kaltinamasis už padarytą nusikaltimą turi prisiimti visą atsakomybę ir atlyginti mamai lėšas, kurias ji investavo automobilio įsigijimui.
A. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė savo šeimos narių – sutuoktinės ir dukters atžvilgiu, todėl kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str., 75 str. 2 d.).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rasos N. K. 2017-05-03 nutarimu trijų mėnesių laikotarpiui laikinai apribotos A. G. nuosavybės teisės į transporto priemonę – automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Kauno apylinkės teismo 2017-08-01 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas nuo 2017-08-03 iki 2017-11-03. Kadangi turtas konfiskuotas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinamas, suteikiant galimybę turto savininkui pasiimti iš automobilio asmeninius daiktus (BPK 151 str. 8 d.).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. F647432, konfiskuoti ir perduoti institucijai, vykdančiai automobilio konfiskavimą.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika E.A. G. atžvilgiu), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika M. G. atžvilgiu), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) baudą
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtas bausmės subendrinti, bausmės, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, iš dalies sudėti ir prie šios bausmės pridėti visą bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, dalį ir skirti A. G. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo ir 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo ir 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-17 20.30 val. iki 2016-10-19 16.50 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo ir 36 MGL (1355,76 Eur) bauda.
Išaiškinti A. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
BK 72² straipsnio pagrindu A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.
Transporto priemonę – automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. G. bei automobilio „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. F647432, konfiskuoti ir perduoti institucijai, vykdančiai automobilio konfiskavimą, suteikiant galimybę automobilio savininkui iš automobilio pasiimti asmeninius daiktus.
Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. YS3FD45DX31031135.
Kardomosios priemonės kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.