Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-22 · Civilinė byla Nr. e2S-160-253/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
e2S-160-253/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-160-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00457-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.3.3; 3.4.2.3.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus bankroto administratorės E. G. skundą dėl 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 1.2 panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta E. G.. Teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios A. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano (toliau – planas) projektas.

2. Byloje 2018 m. birželio 11 d. gautas bankroto administratorės skundas. Juo prašoma panaikinti 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 1.2 ir leisti perviršius skirstyti kreditoriams pagal A. S. prašymą (iki plano 1 262,11 Eur, plano metu 123,65 Eur), iš viso už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. paskirstant kreditoriams 1 385,67 Eur papildomai sukauptų lėšų.

3. Bankroto administratorės skunde nurodoma, kad bankrutuojanti A. S. išreiškė nesutikimą su perviršių skaičiavimu pagal kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktas pastabas, kadangi gerokai padidėja mokėtina kreditoriams suma, ji pareiškėjai yra nepakeliama ir neatitinka kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, naudinga išskirtinai kreditoriams. Bankrutuojantis asmuo sutinka, kad papildomai gautos pajamos privalo būti grąžinamos kreditoriams, išskyrus aplinkybę, kad, kai kuriais mėnesiais negaunant pakankamai pajamų būtinosioms išlaidoms ir mokėjimams padengti, šios būtinosios išlaidos, numatytos plane, gali būti kompensuojamos kitą mėnesį, kai vėl gaunamos didesnės pajamos. Kadangi A. S. atlyginimas skiriasi kiekvieną mėnesį, taip pat atostoginiai išmokami prieš atostogas ar gruodžio mėn. atlyginimas išmokamas gruodžio mėn., o ne sausio mėn., susidaro situacija, kad kitą mėnesį pajamų neužtenka pagal planą patvirtintiems mokėjimams. Nurodoma, kad teisinga būtų skaičiuoti bendrą pajamų perviršį nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo iki plano vykdymo pradžios – 1 662,09 Eur, iš šios sumos atimant 400 Eur administravimo išlaidas, kurias padengė A. S., ir kreditoriams turėtų būti paskirstyta 1 262,11 Eur suma, susidariusi iki plano vykdymo. Įvertinus pajamas ir išlaidas plano vykdymo metu yra akivaizdu, kad pajamos kas mėnesį buvo netolygios, tai lėmė tiek perviršius, tiek ir nepriemokas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nutarta bankroto administratorės skundą tenkinti – panaikinti 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 1.2 ir leisti perviršius skirstyti pagal A. S. prašymą (iki plano 1 262,11 Eur, plano metu 123,65 Eur).

5. Teismas nustatė, kad skaičiuojant perviršį bankroto administratorės nurodytu būdu (nurodytais laikotarpiais sudedant per kelis mėnesius bankrutuojančio asmens gautas pajamas, būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas sumas, administravimo išlaidas, įmokas kreditorinių reikalavimams tenkinti) atsiranda galimybė tam tikrą mėnesį gautą mažesnę pajamų sumą, nei reikalinga plane numatytiems mokėjimams (būtinosioms išlaidoms, administravimo išlaidoms, įmokai kreditoriams), kompensuoti tam tikra kitą mėnesį gauta didesne pajamų suma. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ perviršį skaičiavo analizuodama kiekvieną mėnesį atskirai, o susidariusio trūkumo nedengė kito mėnesio perviršio sąskaita. Teismas pripažino, kad gali susidaryti situacija, kad ne dėl nuo bankrutuojančio asmens priklausančių aplinkybių sumos, kurios turėtų būti skirtos tam tikro mėnesio išlaidoms padengti, faktiškai gaunamos tik kitą mėnesį. Teismas bankroto administratorės pateiktą perviršio skaičiavimo tvarką pripažino logiška, pagrįsta, nepažeidžiančia kreditorių ir skolininkės teisingos interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti 2018 m. liepos 19 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymą tenkinti iš dalies, t. y. 1 499,43 Eur suma sumažinti 68,58 Eur lėšų dalimi iki 1 430,85 Eur, o nutarimo dalį dėl 382 Eur perviršio apskaičiavimo palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratorės ir bankrutuojančio asmens argumentai prieštaravo faktinėms aplinkybėms. Teismas nevertino, kiek iš viso bankrutuojantis asmuo gavo pajamų ir jo patirtų išlaidų dydžio bei paskirstymo.

6.2. Laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo bankrutuojantis asmuo panaudojo beveik dvigubai daugiau lėšų nei teismo patvirtinta suma. Kreditorius dar kartą perskaičiavo bankrutuojančio asmens gautas pajamas ir patirtas išlaidas iki plano patvirtinimo ir sutinka, kad 2017 m. gauta 1 816,42 Eur dalis pajamų turėjo būti skiriama ir 2017 m. rugsėjo mėn. pragyvenimo išlaidoms. Apeliantės teigimu, pajamų perviršis sudarytų 1 430,85 Eur.

6.3. Apeliantės nuomone, bankroto administratorės apskaičiavimai laikotarpiu nuo plano patvirtinimo iki 2018 m. kovo mėn. netinkami, nes 2017 m. spalio–lapkričio mėn. ir 2018 m. sausio mėn. išlaidos dengiamos 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. vasario–kovo mėn. pajamomis. Kreditorė savo apskaičiavimus grindžia tuo, kad gali būti kompensuotas tik praėjusio ar būsimo mėnesio pajamų ir išlaidų skirtumas. Pajamų–išlaidų apskaita turi vykti kas mėnesį ir tik esant atostogų, ligos ar pan. atvejais gali būti daromos išimtys, kurios galėtų būti kompensuojamos prieš tai ėjusio ar kito mėnesio būtinųjų poreikių tenkinimui skirta suma. Lėšų trūkumas, fiksuojamas bankroto administratorės ataskaitoje, bankroto procese iš viso negalimas, tokiam atvejui įstatymas numato plano tikslinimo galimybę.

6.4. Bankrutuojantis asmuo privalo vykdyti teismo nutartis, kuriomis patvirtintos išlaidų sumos. Bankrutuojantis asmuo nemažina lėšų savo poreikiams tenkinti tais mėnesiais, kai neužtenka pajamų būtiniesiems poreikiams, administravimo išlaidoms ir kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Teismas neįvertino bankrutuojančio asmens nesąžiningumo, nes, apeliantės nuomone, nebuvo poreikio lėšas, reikalingas būtiniesiems poreikiams tenkinti, kompensuoti kito prieš tai ėjusio mėnesio ar sekančio mėnesio sąskaita.

6.5. Teismas netyrė aplinkybių, kurios parodo, kaip bankrutuojantis asmuo skirstė gautas lėšas plane numatytiems mokėjimams, jų eiliškumo. Taip pat neįvertintos aplinkybės, kad kreditorius, skaičiuodamas perviršių sumą, atsižvelgė į 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. bankrutuojančio asmens gautas pajamas (atostoginius) bei neįtraukė 343 Eur perviršio sumos į savo 382 Eur sumą, apskaičiuotą tik už 2018 m. vasario ir kovo mėn. Bankrutuojantis asmuo didesnę dalį aptariamo laikotarpio naudojo daugiau lėšų savo poreikiams tenkinti, nei buvo nutarta ir pritarta teismo / kreditorių.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu bankroto administratorė E. G. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

7.1. Nesutiktina, kad A. S. elgiasi nesąžiningai ar stengiasi išvengti prievolių vykdymo. Kreditorių reikalavimai per pirmo pusmečio mokėjimą tenkinti daugiau nei dvigubai didesne suma. Nesutiktina dėl 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn. UAB „Būsto paskolų draudimas“ perviršių apskaičiavimo tvarkos, kadangi į 2017 m. liepos mėn. bendras pajamas įtrauktos draudimo išmokos dėl traumos A. S., jos panaudotos potrauminiam gydymui, o 2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „Būsto paskolų draudimas“ papildomai antrą kartą apskaitė ir 15 Eur, kuriuos išsigryninusi pareiškėja įsinešė atgal į savo sąskaitą. Patvirtintame plane nėra sąvokos, kad visi perviršiai bus įnešami į sąskaitą kas mėnesį, priešingai, tvirtinant planą buvo diskutuojama ir laikomasi nuostatos, kad perviršiai bus skaičiuojami per visą ataskaitinį laikotarpį.

7.2. Kadangi išlaidos apskaičiuojamos kiekvienam mėnesiui, tačiau sezoniniai drabužiai, avalynė gali būti perkami tik kartą ar kelis per ataskaitinį laikotarpį, praktiškai neįmanoma kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui išleisti tiksliai tokią sumą, kuri numatyta plane. Todėl susidaro situacija, kad kai kuriais mėnesiais panaudojamos lėšos kitų mėnesių sąskaita, tačiau ataskaitinio laikotarpio vidurkis nenukrypo nuo leistinos išleisti 789 Eur sumos.

7.3. Pareiškėjos pajamos kas mėnesį buvo netolygios, tai lėmė tiek perviršius, tiek ir nepriemokas, nors nuo nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo iki plano vykdymo gaunamas 1 262,11 Eur perviršis, o plano vykdymo laikotarpiu iki 2018 m. kovo mėn. imtinai – 123,6 Eur pajamų perviršis. Tokios sumos nelaikytinos neproporcingomis ar nesąžiningomis prieš kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

9. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui; kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos.

10. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjai A. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta E. G.. Minėta teismo nutartimi laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos patvirtinta 400 Eur lėšų suma bankroto administratorei bankroto procedūroms atlikti ir 600 Eur dydžio lėšų suma kiekvieną mėnesį pareiškėjos A. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2017 m. birželio 1 d. nutartį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios A. S. 2017 m. spalio 23 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas. Plane pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatyta 789 Eur suma, atlyginimas bankroto administratorei – 40 Eur už kalendorinį mėnesį ir 133 Eur suma kreditorių reikalavimams tenkinti. Plane numatyta, kad A. S. neatlygintinai iš motinos sutuoktinio gaus po 70 Eur (iš jų 30 Eur kreditorių reikalavimams, 40 Eur bankroto administravimo išlaidoms). Plane taip pat nustatyta, kad visos kitos gautos 892 Eur sumą viršijančios fizinio asmens pajamos bankroto procese (laimėjimai, papildomos pajamos, darbo užmokesčio dalis, pinigai po turto realizavimo ir kt.) bus įneštos į A. S. bankroto bylai administruoti atidarytą depozitinę sąskaitą, šios valdytoja – bankroto administratorė.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. bankrutuojančios A. S. kreditorių susirinkime dalyvavo trys kreditoriai, jame svarstytas klausimas dėl perviršių paskirstymo (1-asis darbotvarkės klausimas). Iš 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 duomenų nustatyta, kad dėl minėto klausimo priimtas sprendimas Nr. 1.1 – neleisti skirstyti perviršių pagal A. S. prašymą (iki plano 1 262,11 Eur, plano metu 123,65 Eur); taip pat priimtas sprendimas Nr. 1.2 – perviršiai skaičiuojami pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas (iki plano 1 499,43 Eur, plano metu – 382 Eur), papildomai pažymėta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ prie balsavimo biuletenio pridėjo pastabas. Bankroto administratorė E. G. pateikė teismui skundą ir juo prašė panaikinti 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 1.2 ir leisti perviršius skirstyti kreditoriams pagal A. S. prašymą (iki plano 1 262,11 Eur, plano metu 123,65 Eur).

12. Pabrėžtina, kad šioje konkrečioje byloje ginčo objektą sudaro 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo išspręstas klausimas dėl perviršių paskirstymo, pagrįstumo įvertinimas. Taigi pareiškėjos veiksmai vykdant planą ir kiti bylos duomenys vertinami atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo objektą.

13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bankroto administratorės ir bankrutuojančio asmens argumentai prieštaravo faktinėms aplinkybėms, nevertino, kiek iš viso bankrutuojantis asmuo gavo pajamų, ir patirtų išlaidų dydžio bei paskirstymo. Apeliantė nurodo, kad bankrutuojantis asmuo savo poreikiams tenkinti kai kuriais mėnesiais naudoja didesnę sumą, nei nustatyta teismo nutartyje, tiek iki plano patvirtinimo, tiek patvirtintame plane. Apeliantės nuomone, teismas neišlaikė fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros.

14. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki plano patvirtinimo (2017 m. birželio – rugsėjo mėn.) pareiškėja faktiškai panaudojo dvigubai didesnę sumą (pagal apeliantės apskaičiavimą 4 393,48 Eur), nei suma, kuri buvo patvirtinta pareiškėjos būtiniesiems poreikiams (600 Eur/mėn. x 4 = 2 400 Eur). Nustatyta, kad pareiškėja A. S., 2018 m. liepos 12 d. teismo posėdyje duodama paaiškinimus dėl didesnių išlaidų 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, nurodė, jog ji privalėjo išsikelti iš kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš varžytynių parduoto buto ir skubiai turėjo nuomotis būstą, turėjo sumokėti depozitą ir nuomą į priekį, tam buvo atidėtos lėšos. Taigi pareiškėja didesnes išlaidas nurodytu laikotarpiu grindžia išlaidomis gyvenamajam būstui užsitikrinti. Bankroto administratorės 2018 m. balandžio 3 d. plano vykdymo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. nurodyta, kad pareiškėja A. S. 2017 m. birželio mėn. patyrė kojos traumą.

15. Apeliantė, apskaičiuodama lėšų perviršį laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki plano patvirtinimo, vadovaujasi teismo patvirtinta 600 Eur išlaidų suma ir iš apeliantės apskaičiuotos pajamų sumos atima būtent sumą, kuri buvo patvirtinta pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti (t. y. 600 Eur x 4 mėn. = 2 400 Eur). Vertinant anksčiau paminėtus apeliantės atskirojo skundo motyvus dėl pareiškėjos išlaidų dydžio reikšminga tai, kad ir bankroto administratorė, apskaičiuodama 1 262,11 Eur lėšų perviršį, rėmėsi ta pačia lėšų fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti suma – 2 400 Eur. Taip apskaičiuojamas didesnis pareiškėjos pajamų ir išlaidų skirtumas, t. y. nustatomas didesnis lėšų perviršis. Dėl to apeliantės argumentai dėl nurodytu laikotarpiu panaudotos didesnės sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti nepripažinti turinčiais esminę reikšmę sprendžiamam klausimui.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pačios kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pozicija dėl 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo Nr. 1.2 turinio, nors neženkliai, tačiau pasikeitė. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2018 m. gegužės 25 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenyje nurodė tokius šios kreditorės apskaičiuotus perviršius: iki plano 1 499,43 Eur, plano metu 382 Eur. Atskirajame skunde UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo dar kartą perskaičiavo bankrutuojančio asmens gautas pajamas ir patirtas išlaidas iki plano patvirtinimo. Apeliantė, atsižvelgusi į tai, kad 2017 m. rugsėjo mėn. gauta mažiau pajamų, perskaičiuoja perviršį ir nurodo, kad jis laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo sudaro 1 430,85 Eur. Iš to matyti, kad kreditorė pripažįsta, jog pradinis jos perviršio apskaičiavimas laikotarpiu iki plano patvirtinimo nebuvo tikslus.

17. Pareiškėjos gautos pajamos laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki plano patvirtinimo buvo didesnės už teismo patvirtintą išlaidų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą. Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir bankroto administratorės nurodomas lėšų perviršis už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki plano patvirtinimo nėra itin ženklus (atitinkamai 1 430,85 Eur ir 1 262,11 Eur). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, kai tiek apeliantė, tiek ir bankroto administratorė vadovavosi teismo patvirtintu išlaidų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti sumos dydžiu, be to, pareiškėjai motyvavus nurodytu laikotarpiu patirtas didesnes išlaidas, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad už nurodytą laikotarpį lėšų perviršis bankroto administratorės nurodomu būdu iš esmės apskaičiuotas netinkamai ar iš esmės pažeidžia apeliantės, kaip kreditorės, interesus.

18. Apeliantė teigia, kad bankroto administratorės apskaičiavimai laikotarpiu nuo plano patvirtinimo iki 2018 m. kovo mėn. netinkami, nes 2017 m. spalio–lapkričio mėn. ir 2018 m. sausio mėn. išlaidos dengiamos 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. vasario–kovo mėn. pajamomis. Apeliantės nuomone, gali būti kompensuotas tik praėjusio ar būsimo mėnesio pajamų ir išlaidų skirtumas. Apeliantė laikosi pozicijos, kad visų gautų pajamų ir išlaidų apskaičiavimas turi vykti kas mėnesį.

19. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad plane turi būti nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos. Pažymėtina, kad bankroto administratorius nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą; šioje ataskaitoje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės; kreditorių prašymu bankroto administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia šiame punkte nurodytoje ataskaitoje pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus. Svarbu pažymėti, kad kasdienės išlaidos gali kisti, todėl informacija apie bankrutuojančio asmens išlaidas būtiniesiems poreikiams patenkinti, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos plane, turi atsispindėti mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje, t. y. už jos gavimą iš fizinių asmenų (FABĮ 12 straipsnio 4 dalis) ir pateikimą kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) yra atsakingas bankroto administratorius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl objektyvių, ne dėl nuo bankrutuojančio asmens priklausančių aplinkybių, gali susidaryti situacija, kai sumos, kurios turėtų būti skirtos tam tikro mėnesio išlaidoms padengti, faktiškai gaunamos kitą mėnesį (pvz., atostoginių išmokėjimas, ligos išmoka ir pan.) ir gali tekti padengti (kompensuoti) objektyviai trūkstamas pragyvenimo išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, dėl objektyvių priežasčių gali kisti ir gal būt susidariusio į depozitinę sąskaitą pervestino perviršio sumos apskaičiavimas. Tokie duomenys apie pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonių vykdymą turi būti aptariami plano vykdymo ataskaitoje (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktas). Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime patvirtintas kreditorių susipažinimas su A. S. plano vykdymo ataskaita.

21. Rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos A. S. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos pajamos nėra fiksuotos ir kas mėnesį gaunama suma skiriasi ir susidaro mėnesių, kai gaunamos mažesnės pajamos (pvz., dėl atostogų, ligos). Plano duomenimis, buvo planuojama, jog A. S. neatlygintinai iš motinos sutuoktinio gaus po 70 Eur. Bylos duomenimis, plano vykdymo metu pareiškėjai šių lėšų nebuvo skirta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati apeliantė į nurodytas aplinkybes atsižvelgia ir, skaičiuodama perviršį, sutinka su aplinkybe, jog bankrutuojanti pareiškėja 2017 m. gruodžio mėn. gavo daugiau pajamų, o 2018 m. sausio mėn. gavo mažiau pajamų.

22. Iš bankroto administratorės 2018 m. balandžio 3 d. plano vykdymo ataskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. duomenų matyti, kad pareiškėjos pajamų ne visais mėnesiais užteko atlikti plane nustatytus mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad esant sistemingam pajamų ir lėšų atlikti plane nustatytus mokėjimus neatitikimui, svarstytina galimybė pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Tačiau iš nurodytų plano vykdymo ataskaitos duomenų taip pat matyti, kad iš esmės pareiškėja per visą ataskaitinį laikotarpį iš viso gavo daugiau pajamų, nei plane nustatyti mokėjimai ir numatytos būtinosios išlaidos.

23. Apeliantė akcentuoja, kad pareiškėjos išlaidos būtiniesiems poreikiams kelis mėnesius viršijo plane numatytas išlaidas. Tačiau iš apeliantės apskaičiavimų matyti, kad kitais mėnesiais tokios išlaidos buvo mažesnės, nei numatytos plane. Duomenų, kad bankrutuojančios pareiškėjos išlaidos panaudotos ne būtiniesiems poreikiams tenkinti nepateikta. Apeliantės apskaičiuotos pareiškėjos faktinės išlaidos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. (t. y. iš viso 4 686,34 Eur) nuo bankroto administratorės nurodytos plane numatytos būtinųjų išlaidų sumos (t. y. iš viso 4 734 Eur) skiriasi itin nedaug. Apeliantės apskaičiuotų pareiškėjos faktinių išlaidų vidurkis nurodytu laikotarpiu neviršija nustatytos būtiniesiems poreikiams patenkinti nustatytos sumos per mėnesį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja ataskaitiniu laikotarpiu panaudojo daugiau lėšų savo poreikiams tenkinti, nei numatyta plane. Nustatyta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2018 m. balandžio 16 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenyje pastabų dėl bankrutuojančios pareiškėjos būtinųjų išlaidų nepareiškė. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą ir duomenis apie pareiškėjos pajamų kas mėnesį netolygumą, darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl pareiškėjos išlaidų ataskaitiniu laikotarpiu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje bankroto administratorės perviršio apskaičiavimo tvarka yra iš esmės nepagrįsta. Įvertinus duomenis, kad per ataskaitinį laikotarpį sukaupta didesnė suma kreditorių reikalavimams patenkinti, nei numatyta plane, nenustatyta pagrindo konstatuoti pareiškėjos vengimą tinkamai įgyvendinti planą.

24. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, detaliai išanalizavęs bankroto administratorės 2018 m. balandžio 3 d. plano vykdymo ataskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. duomenis, rašytinius įrodymus apie pareiškėjos pajamas ir išlaidas, apeliantės atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei pateiktus pajamų ir išlaidų apskaičiavimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto administratorės pateiktą perviršio apskaičiavimo tvarką pripažino logiška, pagrįsta ir iš esmės nepažeidžiančia kreditorių ir bankrutuojančio asmens teisingos interesų pusiausvyros. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė