Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, nustatyti 200 Eur mėnesio sumą, reikalingą būtiniems poreikiams tenkinti, bankroto administratoriumi paskirti R. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti A. J. pareiškimą.

Teismas nurodė, kad ne visi kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus, jog jis FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą įvykdė tinkamai, nėra pagrindo. Toks reikalavimas iš anksto žinant, jog pareiškėjas jo neįvykdys, iš esmės užvilkintų pareiškimo priėmimo klausimo svarstymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Situacija, kai jau vieną kartą buvo spręstas pareiškimo priėmimo klausimas ir jau buvo nustatinėjamos aplinkybės dėl pareiškimo priėmimo, tačiau nebuvo nustatyti 2016-07-13 nutartyje nurodyti nauji atsisakymo motyvai, yra ydinga, kadangi yra pažeidžiami proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimas bei siekis per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti bylą. Teismas, nagrinėdamas pareiškimo priėmimo klausimą iš karto privalo nustatyti visas aplinkybes, kurioms esant pareiškimas negali būti priimamas.Pareiškėjui nežinant kreditorių gyvenamosios vietos adresų, tačiau žinant, kad skolos išieškojimą kreditorius yra perdavęs vykdyti antstoliui, turėtų būti pripažįstama tinkama kreditoriaus informavimo priemone siunčiant pranešimą vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui.Teismui manant, kad pareiškėjas turėjo informuoti kreditorius, kurių adresai jam nebuvo žinomi, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, kadangi net ir pačioje skundžiamoje nutartyje yra nurodoma, kad pašalinus šį trūkumą, pareiškėjas galės iš naujo kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

6. Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo ( toliau –FABĮ ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Šio pranešimo tikslas, kaip matyti iš įstatymo formuluotės, yra išimtinai informacinio pobūdžio, t. y. informuoti kreditorius apie sau inicijuojamą bankroto bylą ir suteikti jiems galimybę suformuluoti šiuo klausimu savo poziciją. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiamaa kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai ( FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK ) 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, gavęs pareiškimą, prie kurio nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo laikymąsi, teismas turi taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti pareiškėjui terminą pateikti šiuos įrodymus. Tik nepašalinus teismo nurodytų pareiškimo trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

8. Bylos medžiaga nustatyta, kad kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas A. J. pateikė teismui kreditorių sąrašą, nurodydamas jog jis turi 32 kreditorius. 2016-04-19 pranešimu dauguma kreditorių buvo informuoti apie pareiškėjo A. J. negalėjimą vykdyti skolinių įsipareigojimų ir jo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau kreditoriams G. K., R. B., P. V., E. J. ir E. P. apie pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pranešta, nurodžius, kad nežinomi pastarųjų asmenų gyvenamosios vietos adresai. Pirmosios instancijos teismas 2016-07-13 nutartyje pripažino, kad apie pareiškėjo kreipimąsi į teismą buvo informuoti ne visi kreditoriai, tačiau visiškai nepagrįstai atsisakė priimti A. J. pareiškimą, nepritaikęs ieškinio trūkumų šalinimo instituto, motyvuodamas pareiškimo priėmimo vilkinimu. CPK 115 straipsnio 1 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato terminą trūkumams pašalinti. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šia teisės norma nesivadovavo, todėl šiuo aspektu Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį formaliai vertinant yra pagrindo laikyti neteisėta.

9. Konkrečiu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: pranešimus kreditoriams E. P., G. K., P. V., R. B. ir E. J. apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir skolinių įsipareigojimų nevykdymo.

10. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, tai, kad pareiškėjas turi pareigą pranešti apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir skolinių įsipareigojimų nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas juos priima, nes pateikti įrodymai turi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

11. Kaip minėta FABĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinis asmuo apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštu praneša visiems kreditoriams ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos, o ne prieš mėnesį laiko iki bankroto bylos iškėlimo, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų pranešimų kreditoriams matyti, kad šie pranešimai kreditoriams E. P., G. K., P. V., R. B. ir E. J. išsiųsti 2016 m. liepos 15 d., t. y. nesilaikius FABĮ 4 str. 2 dalies nuostatų. Kadangi pranešimai kreditoriams turėjo būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos t. y. iki 2016-04-23, o apeliantas tokių įrodymų nepateikė, kreditorius informavo tik 2016-07-15, todėl laikytina, kad pareiškėjas nevykdė pareigos, numatytos FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. J. pareiškimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad kreditorių informavimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siunčiant pranešimą vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui turėtų būti laikomas tinkama kreditoriaus informavimo priemone. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu išsamiai pasisakė ginčijamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas šiems motyvams pritaria, todėl jų nebekartoja.

13. Atskirojo skundo argumentas apie pirmosios instancijos teismo 2016-07-13 nutartyje nurodytus naujus pareiškimo trūkumus, kurie nebuvo nurodyti 2016-05-30 nutartyje, teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingas, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jo nepasisako.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiama nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui.