- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e1-1032-1072/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- S. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25027-20, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, teista: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant registruotis darbo biržoje ar pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, turinti neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. K. sukėlė fizinį skausmą savo mažametei dukrai, o būtent:
ji, 2020 m. birželio 25 d., apie 15 val. 20 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, nemažiau kaip tris kartus delnu sudavė savo mažametei dukrai E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) į sėdmenis ir šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. birželio 25 d., ji dienos metu išėjo į parduotuvę apsipirkti bei nuvažiavo socialinio maisto davinio pasiimti. Vaikus paliko namuose prižiūrėti savo mamai S. K.. Apsipirkusi grįžo į namus, kiek tuo metu buvo valandų nežino, bet buvo dienos metas. Į namus grįžo su pirkinių krepšiais. Ji yra 4 mėnesį nėščia, todėl į namus grįžo pavargusi. Grįžus į namus tarp jos ir mamos įvyko žodinis konfliktas. Ji, t. y. S. K., kambaryje pastebėjo netvarką, t. y. kambaryje buvo išmėtyti žaislai, jos kosmetika. Pamačiusi netvarką ji savo dukros Emos paprašė paduoti išmėtytą kosmetiką. Tuo metu dukra E. K. pradėjo iš visų kampų nešti kosmetiką. Tuo metu buvo susinervinusi, todėl ant dukros pradėjo šaukti. Kai dukra jai pradėjo nešti kosmetiką iš visų kampų, pastebėjo, kad jos kosmetika yra apvalgyta, plaukų purškiklis galimai buvo nugertas ar išpiltas. Ji barė dukrą, kodėl ji taip pasielgė. Dukra ne jos išsigando, o išsigando to, kad blogai pasielgė. E. K. prasidėjo isterijos priepuolis, ji pradėjo rėkti, todėl ji nesusitvardžiusi, gali būti, kad tris kartus delnu pliaukštelėjo dukrai E. K. per sėdmenis. Dukros sužaloti ar sukelti jai fizinio skausmo nesiekė, norėjo ją tik sudrausminti, kad ji suprastų, kad taip elgtis nevalia. Gali būti, kad ji tokiu būdu sukėlė savo dukrai E. K. fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi. Mama iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 61-64, 73-75).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios S. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena su dukra S. K. ir jos dviem mažamečiais vaikais: E. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. T., gimusiu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 25 d., apie 10 val. 00 min. S. K. išėjo iš namų pasiimti maisto davinio. Ji, t. y. S. K., liko namuose su jos vaikais. S. K. grįžo apie 15 val. 00 min. Ji grįžusi pamatė, kad E. K. lindo prie jos kosmetikos. Tada S. K. pradėjo šaukti ant jos, kad ji neprižiūri jos vaikų. Tada S. K. pradėjo šaukti ant E. K., kad kiek kartų jai buvo sakyta nelįsti prie mamos daiktų ir pan. Tada S. K. ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė E. K. į sėdmenis. Ji tada puolė ginti E. K., bet S. K. ją nustūmė. Kai S. K. ją nustūmė, ji tada jau ir iškvietė policiją. Po to, kai S. K. sudavė E. K., ši labai verkė, drebėjo, neprisileido mamos. Būna kartais, kad S. K. neištveria ir šaukia ant E. K., kad ji ne viską daro pagal ją. E. K. yra autistė, todėl kartais netenka kantrybės, bet nėra taip, kad ji visad muštų E. K.. S. K. savo sūnaus Arto niekad nemuša. S. K. šiuo meta laukiasi trečio vaiko jau ketvirtą mėnesį. E. K. tėtis S. K. gyvena Molėtuose. Jis rūpinasi E. K., atsiunčia pinigų, kur nors nusiveža E. K., apiperka (b. l. 34-36).
Akistatos tarp liudytojos S. K. ir kaltinamosios S. K. metu, S. K. patvirtino savo ankstesnius parodymus, papildė, kad grįžus namo dukrai ji su anūku A. T. buvo lauke šalia miegamojo kambario, kuriame buvo anūkė E. K. ir dukra S. K. lango ir girdėjo šaukiant S. K. ant anūkės E. K.. Nubėgusi pažiūrėti, kas vyksta, stovėdama tarpduryje matė, kaip S. K. palinkusi link prie spintos stovinčios E. K. jai delnu tris kartus sudavė į sėdmenis. Kaltinamoji S. K. prisipažino nusikaltusi. Ji parodė, kad įvykio dieną buvo pavargusi, suplukusi ir supykusi. Ji norėjo savo mažametę dukrą E. K. paauklėti, kad ji daugiau taip nesielgtų ir nelįstų prie jos kosmetikos. Dukra tuo metu ne verkė, o žviegė, ji taip kartais elgiasi. Yra autistė, turi sveikatos bėdų (b. l. 67-70).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (b. l. 1-3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), jokių daiktų, pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (b. l. 15-17, 18-20).
Iš neblaivumo registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2020 m. birželio 25 d., patikrinus alkotesteriu nustatyta, kad S. K. buvo blaivi (b. l. 24-25).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. V. tarnybinio pranešimo bei gydytojo įrašo nustatyta, kad mažametė E. K. 2020 m. birželio 25 d. buvo pristatyta į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ medikų apžiūrai. Jokių sužalojimų, t. y. kraujosruvų, nubrozdinimų, sumušimo žymių jos kūne nenustatyta (b. l. 26-28).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Ž. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad policiją kvietė S. K., nukentėjusiosios mažametės E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), močiutė. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 25 d., apie 15 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) blaivi S. K. ranka kelis kartus sudavė savo mažametei dukrai E. K. per užpakalį, šaukė, rėkė. Namuose tuo metu buvo mažametis A. T., gimęs 2019 m. Įvykio vietoje S. K. prisipažino bardama sudavusi ranka savo mažametei dukrai E. K. per užpakalį dėl jos paimtos ir sugadintos kosmetikos (b. l. 29-31).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (liudytojos parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamosios aprodymai ir kita) pagrįsti S. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (106-109).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Svarstant kaltinamosios S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį. Padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. K. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – teista (b. l. 92-94), bausta administracine tvarka (b. l. 102-105). Yra nedirbanti, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, šuo metu kaltinamoji laukiasi trečio vaiko (b. l. 101).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji S. K. savo kaltę pripažino visiškai, S. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į S. K. skirtiną bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 25 d., 16 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 26 d., 12 val. 08 min. (b. l. 78-79), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu (aktuali redakcija Nr. XI-1861, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 5-138 (2012-01-07), S. K. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios S. K. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiai prieš mažametį asmenį, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 26 d. nutarimu (b. l. 80-82) S. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimu panaikinta (b. l. 85-87).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
S. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:
2) nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.