Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-328/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-03-15
Bylos Nr.: 2A-328/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Nijolė Pišinaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,DSV Transport“
Advokatai: Miroslav Nosevič

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-328/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9, 42.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Pišinaitės ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Miroslav Nosevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės ,,Kauno ketaus liejykla“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1492-395/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DSV Transport“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno ketaus liejykla“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „DSV Transport“ dokumentinio proceso tvarka pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo RUAB „Kauno ketaus liejykla“ 101 577,61 Lt skolos, 4 241,82 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2007 m. birželio 8 d. sudarė sutartį Nr.2007-30472-1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo organizuoti atsakovo pateiktų krovinių nugabenimą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui sutartais terminais ir sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą mokestį. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. vasario 19 d. ieškovas suteikė paslaugų atsakovui ir išrašė PVM sąskaitas faktūras 101 577,61 Lt sumai. Atsakovas per nustatytus terminus už paslaugas neatsiskaitė, todėl iš jo priteistina 101 577,61 Lt skola. Pagal sutarties 4.3 punktą atsakovas privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl iš atsakovo priteistini 4 241,82 Lt delspinigiai. Taip pat iš atsakovo priteistinos 15,21 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo RUAB „Kauno ketaus liejykla“ ieškovui UAB „DSV Transport“ 101 577,61 Lt skolos, 4 241,82 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 105 819,43 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 558,24 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. preliminaraus sprendimo prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui UAB ,,DSV Transport“ 1558 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14576 AB SEB banke, priteisė iš atsakovo restruktūrizuojamos AB ,,Kauno ketaus liejykla“ ieškovui UAB ,,DSV Transport“ 5000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovo restruktūrizuojamos AB ,,Kauno ketaus liejykla“ 16,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad byloje esanti tarp šalių sudaryta 2007 m. birželio 8 d. sutartis 2007/30473/1 patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo organizuoti atsakovo pateiktų krovinių gabenimą į paskirtis punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui sutartais terminais bei sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo už krovinių pervežimą sumokėti nustatytą mokestį. Sutarties 5.6 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2007 m. gruodžio 31 d. Sutartis pratęsiama papildomam vienerių metų laikotarpiui, jei šalys nepareiškia noro nutraukti sutartį. Teismo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad kuri nors sutarties šalis būtų nutraukusi šią sutartį, todėl darytina išvada, kad ji galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas priėmė atsakovo užsakymus pervežti krovinius. Pervežimo paslaugų suteikimo faktą 2008 m. rugsėjo 30 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu patvirtina užsakymai krovinių pervežimui, kuriuose yra atsakovo darbuotojų parašai ir antspaudas, PVM sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai. Be to, prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas iš esmės neginčijo už 2008 m. suteiktas paslaugas susidariusios skolos, tik nurodė, kad 2009 m. kovo 18 d. pavedimu pervesta ieškovui 5000 Lt suma turi būti mažinamas skolos dydis. Teismas atmetė šiuos atsakovo argumentus nurodydamas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog 2009 m. kovo 18 d. pavedimu sumokėta suma turi būti paskirstoma apmokėti sąskaitas, pateiktas prie ieškinio. Iš atsakovo 2009 m. kovo 18 d. pavedimo nėra aišku, kokiai prievolei įvykdyti skolininkas skiria įmoką. Tokiu atveju vadovaujamasi taisykle, nustatyta CK 6.55 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminas suėjęs, ir nei viena iš jų nėra užtikrinta, jog grąžinama seniausia skola. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 18 d. 5000 Lt pavedimu buvo pilnai apmokėta seniausios sąskaitos, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr.SA195902 3281,86 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr.SA195921 1180 Lt sumai bei 538,14 Lt dalis 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.SA196171 (149 b.l.). 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr.SA195902 ir Nr.SA195921 nurodytų sumų ieškovas nėra įtraukęs į ieškinio sumą, o 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr.SA196171 nurodyta suma įtraukta į ieškinio sumą tik ta dalimi, kurios nepadengė 2009 m. kovo 18 d. atliktas pavedimas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo ieškovui už 2008 m. skolą mažinti 5000 Lt suma. Taip pat teismas nurodė, kad sutarties 4.3 punktas numato, jog jeigu atsakovas per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos jos neapmoka, privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteistini delspinigius už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už 2008 m. ieškovo atsakovui suteiktas paslaugas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 2007 m. birželio 8 d. sutarties galiojimui, jis neturi pareigos mokėti ieškovui už paslaugas, kurios buvo suteiktos 2009 m. Teismo teigimu, byloje esantys CMR važtaraščiai, pagal kuriuos pervežimai buvo atliekami 2009 m., patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą ir toliau siejo sutartiniai santykiai, t. y. atsakovas pateikinėjo krovinius, o ieškovas organizavo jų pervežimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad 2009 m. šalys tęsė savo sutartinius santykius, nors 2007 m. birželio 8 d. sutarties galiojimas ir buvo pasibaigęs, todėl atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu ir pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už paslaugas, suteiktas 2009 m. Ieškovas taip pat turi teisę į 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už 2009 m. suteiktas paslaugas, nes atsakovo darbuotojai pasirašydami, pervežimo užsakymuose, kuriuose buvo nurodomi netgi didesni delspinigiai už nesavalaikį sąskaitų apmokėjimą, patvirtindavo, kad sutinka su numatyta sankcija. Be to, teismas pažymėjo, kad 2009 m. vasario 27 raštu atsakovo generalinis direktorius patvirtino, jog gavo ieškovo raginimą sumokėti skolą, pripažino skolos dydį ir prašė patvirtinti pateiktą skolų mokėjimo grafiką. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinio dalis dėl skolos ir delspinigių priteisimo yra pagrįsta, todėl ši preliminarus teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Taip pat teismas nurodė, kad šalys nebuvo susitarę dėl procesinių palūkanų dydžio, todėl ieškovui prašant taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas teismas ieškovo prašymą tenkina. Teismo teigimu, byla iškelta 2009 m. pirmąjį pusmetį, todėl apskaičiuojant procesinių palūkanų dydį turi būti imama vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, galiojusi 2008 m. gruodžio 31 d., t. y. 8,21 procentai, padidinta 7 procentiniais punktais. Kadangi Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, remiantis CPK 83 str. 1 d. 9 p. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovui grąžintinas jo sumokėtas 1 558 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 6 p.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 6575,16 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla nėra itin sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisės taikymo aspektai, bylos trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, sprendė, kad 5000 Lt suma yra pakankama ir protinga, todėl iš atsakovo priteisė ieškovui 5000 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).

Atsakovas RAB ,,Kauno ketaus liejykla” apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi nepagrįstais ieškovo teiginiais, jog 2009 m. kovo 18 d. atsakovo mokėjimo pavedimu buvo pilnai apmokėtos ieškovo seniausios sąskaitos ir šių sumų ieškovas nėra įtraukęs į ieškinio sumą. Šiems teiginiams įrodyti ieškovas yra pateikęs tik 2009 m. birželio 5 d. ataskaitą apie atsakovo neapmokėtas skolas bei išrašą iš banko sąskaitos. Tačiau ieškovas nėra pateikęs nei PVM sąskaitų faktūrų SA195902, SA195921, nei užsakymų krovinių pervežimui ar važtaraščių, galinčių patvirtinti, jog krovinių ekspedicijos paslaugos už tokias sumas, kurias ieškovas pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra užskaitęs, tikrai buvo atsakovui suteiktos. Teismas neįvertino to fakto, jog ieškovas yra įmonė, kuriai yra privalomas Buhalterinės apskaitos įstatymas. Todėl ieškovas argumentą, jog atsakovas buvo skolingas ieškovui pagal PVM sąskaitas faktūras SA195902, SA195921, galėjo pagrįsti savo įmonės atitinkamais apskaitos dokumentais. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, neįvertino jų įtakos atsakovo civilinėms teisėms ir pareigoms, tik nurodė, kad atsakovas, o ne ieškovas privalėjo pateikti įrodymų, kad 2009 m. kovo 18 d. pavedimu sumokėta 5 000 Lt suma turi būti paskirstoma apmokėti sąskaitas pateiktas prie ieškinio.

2. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad 2009 m. ieškovą ir atsakovą toliau siejo sutartiniai santykiai ir dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu 2009 m. naujiems šalių sutartiniams santykiams taikyti negaliojančioje sutartyje Nr. 2007-30473-1 numatytus įsipareigojimus. Tarp šalių 2009 metais susiklostė krovinių ekspeditavimo sutartiniai santykiai, kitomis nei sutarties Nr. 2007-30473-1 sąlygomis ir įsipareigojimais. Teismo sprendimas, kuriuo šalių sutartiniams santykiams taikomos negaliojančios sutarties apmokėjimo už paslaugas sąlygos, iš esmės prieštarauja sutarčių laisvės principui. Taip pat teismas neatsižvelgė į svarbias faktines bylos aplinkybes, t. y., kad 2009 m. atsakovas yra pateikęs ieškovui du užsakymus krovinių pervežimui, iš kurių tik vienas atsakovo pasirašytas, ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros taip pat nėra atsakovo pasirašytos. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovo darbuotojai, pasirašydami pervežimo užsakymuose, kuriuose buvo netgi didesni delspinigiai už nesavalaikį sąskaitų mokėjimą, patvirtindavo, kad sutinka su juose numatytomis sankcijomis.

3. Atsakovas sutinka, kad skola ieškovui 2009 m. vasario 27 d. sudarė daugiau nei 77 789,34 Lt. Tačiau nepagrįsta teismo išvada, kad 2009 m. vasario 27 d. raštu atsakovo generalinis direktorius patvirtino, jog ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2009 m. birželio 4 d. atsakovo skola sudarė 101 577,61 Lt, kadangi iki minėtos datos atsakovas yra grąžinęs ieškovui dalį skolos, ką patvirtina ieškovo teismui pateikta 2009 m. birželio 5 d. ataskaita apie atsakovo neapmokėtas skolas.

4. Teismas priteisė nepagrįstai dideles procesines palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos nuo 2008 m. antrojo pusmečio, todėl turėtų būti taikoma 2008 m. birželio 30 d. galiojusi VILIBOR mėnesio palūkanų norma 4,84 proc., padidinta 7 proc., t. y. 11,84 proc.

5. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo nepagrįstai dideles advokato atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,DSV Transport“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas teigia, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktinę aplinkybę, kad 2009 m. kovo 18 d. atsakovo padarytu pavedimu buvo padengtos seniausios atsakovo neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros – SA195902 ir SA195921. Tačiau šis atsakovo argumentas yra nesusijęs su šios bylos dalyku. Neteisingas atsakovo argumentas, kad už 2009 m. neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovas neturi pareigos mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigių, nes neva 2007 m. birželio 8 d. sutartis Nr. 2007/30473/1, numačiusi tokius delspinigius, negalioja. Šalims tęsiant savo sutartinius santykius ir 2009 metais – atsakovui pateikiant užsakymus pervežimui, o ieškovui juos įvykdant bei nei vienai šaliai nereiškiant noro nutraukti sutartį – šalių santykiams ir toliau liko galioti bei yra taikomos sutarties nuostatos, įskaitant delspinigius. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas neteisingai sprendė, jog 2009 m. vasario 27 d. raštu atsakovo generalinis direktorius patvirtino, jog gavo būtent 2009 m. vasario 24 d. ieškovo raginimą. Tai, kad atsakovo siųstame 2009 m. vasario 27 d. rašte nėra nurodyta, į kokį konkrečiai raginimą atsakovas atsakė, nepaneigia visų kitų aplinkybių, įrodančių, kad atsakovas 2009 m. vasario 27 d. raštu atsakė į ieškovo 2009 m. vasario 24 d. siųstą raginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Pagal CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principą, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,DSV Transport“ ir atsakovas AB ,,Kauno ketaus liejykla“ 2007 m. birželio 8 d. sudarė sutartį 2007/30473/1, kuria ieškovas įsipareigojo organizuoti atsakovo pateiktų krovinių gabenimą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui sutartais terminais bei sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo už krovinių pervežimą sumokėti nustatytą mokestį (b. l. 13-14). Sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad jeigu atsakovas per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos jos neapmoka, privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 5.6 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2007 m. gruodžio 31 d., sutartis pratęsiama papildomam vienerių metų laikotarpiui, jei šalys nepareiškia noro nutraukti sutartį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kuri nors sutarties šalis būtų nutraukusi 2007 m. birželio 8 d. šalių sudarytą sutartį 2007/30473/1, pagrįstai sprendė, kad ji galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Aplinkybę, kad sutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi ir 2008 metais patvirtina byloje esantys CMR važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros (b. l. 15-83). Taigi šalims tęsiant savo sutartinius santykius – atsakovui pateikiant užsakymus pervežimui, o ieškovui juos vykdant bei nei vienai šaliai nereiškiant noro nutraukti sutartį – šalių santykiams ir toliau liko galioti bei taikytinos sutarties nuostatos.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog sutinka, kad skola ieškovui 2009 m. vasario 27 d. sudarė daugiau nei 77 789,34 Lt, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad 2009 m. vasario 27 d. raštu atsakovo generalinis direktorius patvirtino, jog ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2009 m. birželio 4 d. atsakovo skola sudarė 101 577,61 Lt. Nors apeliantas nurodo, kad yra grąžinęs dalį skolos ieškovui, tačiau nenurodė kokią dalį yra sumokėjęs ieškovui bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai laikė, kad 2009 m. kovo 18 d. atsakovo mokėjimo pavedimu buvo pilnai apmokėtos ieškovo seniausios sąskaitos ir šių sumų ieškovas nėra įtraukęs į ieškinio sumą. Byloje esančiame atsakovo 2009 m. kovo 18 d. pavedime nėra nurodyta, kokiai prievolei įvykdyti atsakovas ieškovui sumokėjo 5 000 Lt (b. l. 18.). Ieškovas nurodė, kad vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsakovo pervestą skolą užskaitė už seniausiai išrašytas sąskaitas, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr.SA195902 – 3281,86 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr.SA195921 1180 Lt sumai bei 538,14 Lt dalis 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.SA196171 (b. l. 149). Tai, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr.SA195902 ir Nr.SA195921 nurodytų sumų nėra įtraukęs į ieškinio sumą, o 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr.SA196171 nurodyta suma įtraukta į ieškinio sumą tik ta dalimi, kurios nepadengė 2009 m. kovo 18 d. atliktas pavedimas, patvirtina ir byloje esanti 2009 m. birželio 5 d. ataskaita apie atsakovo sumokėtas bei nesumokėtas skolas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo atsakovo ieškovui už 2008 m. skolą mažinti 5000 Lt suma.

Apeliantas skunde nurodė, jog sutinka, kad 2009 m. ieškovą ir atsakovą toliau siejo sutartiniai santykiai, tačiau kitomis nei sutarties Nr. 2007-30473-1 sąlygomis ir įsipareigojimais. Tokiems savo skundo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė, kokie sutartiniai santykiai susiklostė tarp šalių 2009 metais. Iš byloje esančio atsakovo realizacijos skyriaus viršininko R.Klimo 2009 m. vasario 4 d. užsakymo pervežimui matyti, kad jame nurodyta, jog už pervežimą turi būti apmokama per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, o jeigu nesumokama, bus skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 92). Todėl teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovo darbuotojai, pasirašydami pervežimo užsakymuose, kuriuose buvo nurodomi netgi didesni delspinigiai už nesavalaikį sąskaitų apmokėjimą, pagrįstai sprendė, kad ieškovui priteistini jo prašomi 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už 2009 m. suteiktas paslaugas.

Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos 15,21 procentų dydžio metinės palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Įstatymas numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Įstatymas numato, kad palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat nustato šių palūkanų mokėjimo terminus. Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną (Įstatymo 3 str. 4 d.). Ieškovas atsakovui pareiškė ieškinį 2009 m. kovo 26 d. (b. l. 5-12). Vadovaujantis įstatymu, tokiu atveju taikytina paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Tuo metu ši palūkanų norma buvo 8,21, ji paskelbta 2008 m. gruodžio 31 d. (žr. http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7222&lang=lt&orient=horz). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį taikytina palūkanų norma skaičiuojama vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, tai yra ji sudarė 15,21 (7+8,21). Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1, 2 d.).

Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado 2008 m. antrąjį pusmetį, todėl turi būti taikoma 11,84 procentų dydžio palūkanų norma. 2008 m. pirmąjį pusmetį atsakovui atsirado pareiga mokėti sutartus delspinigius už tas PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminas baigėsi 2008 metais. Tačiau tai neturi įtakos procesinių palūkanų skaičiavimo pradžiai, nes jos kaip minėta, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas iš atsakovo priteisė nepagrįstai dideles advokato atstovavimo išlaidas. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad už ieškinio surašymą, atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo surašymą, už pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir atstovavimą teisme ieškovas turėjo 6 575,16 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 103-107, 164-168, 169-173). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, pagrįstai priteisė ieškovui 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Netenkinant atsakovo apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas turėjo 3 512,31 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną ieškovui advokato pagalbos išlaidų dydį iki 2 000 Lt.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos AB ,,Kauno ketaus liejykla“ (į. k. 133859013) ieškovui UAB „DSV Transport“ (į. k. 110535550) 2 000 (du tūkstančius) Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė BukavinienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis