Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DSV Transport“ atstovui advokatui Miroslav Nosevič, atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno ketaus liejykla“ generaliniam direktoriui R. B. ir atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DSV Transport“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno ketaus liejykla“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo RUAB „Kauno ketaus liejykla“ ieškovui UAB „DSV Transport“ 101577,61 Lt skolos, 4241,82 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 105819,43 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3558,24 Lt bylinėjimosi išlaidų (123-124 b.l.).

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. preliminaraus sprendimo prašydamas preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (127-130 b.l). Prieštaravimai grindžiami šiais argumentais.

Atsakovas nurodo, kad 2007 m. birželio 8 d. šalių pasirašytos sutarties 2007/30473/1 5.6 punktas numato, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki 2007 m. gruodžio 31 d. Sutartis pratęsiama papildomam vienerių metų laikotarpiui, jei šalys nepareiškia noro nutraukti sutartį. Dalis ieškovo pateiktų sąskaitų už ekspedijavimo paslaugas išrašytos 2009 metais, kai sutarties galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Todėl neaišku kodėl ieškovas skaičiavo 0,05 procento delspinigius, jeigu šalys nebuvo dėl to susitarę. Nesant nurodytam prievolės įvykdymo terminui, skolininkas turi teisę bet kada įvykdyti prievolę (CK 6.53 str. 1 d.). todėl akivaizdu, kad ieškovas neturi teisės reikalauti 171,81 Lt delspinigių už PVM sąskaitas faktūras Nr.SA207305, Nr.SA207307, Nr.SA207607, Nr.SA208771, Nr.SA209474, Nr.SA209560. Kadangi šiose sąskaitose nurodytos sumos už paslaugas, kurios suteiktos 2009 m., tai ieškovas neturi teisės reikalauti šių sumų (18788,27 Lt), nes 2007 m. birželio 8 d. sutartis jau buvo pasibaigusi.Atsakovas nėra gavęs jokio ieškovo priminimo apie pareigą laiku ir visiškai atsiskaityti, kuriame butų nustatytas papildomas terminas iki 2009 m. kovo 6 d. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas tik iš dalies yra apmokėjęs 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.SA196171, tačiau jo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad minėta sąskaita apmokėta pilnai, be to, iš dalies apmokėta PVM sąskaitą faktūrą Nr.SA196873. Atsakovo, įvertinęs nurodytus argumentus mano, kad skola ieškinio padavimo dienai buvo ne 101577,61 Lt, o 77789,34 Lt.Procesinių palūkanų dydis turėjo būti apskaičiuotas taikant 2008 m. birželio 30 d. galiojusį 4,84 procentų VILIBOR padidinant jį 7 procentiniais punktais, t.y. procesinių palūkanų dydis turėjo būti 11,84 procento nes atsakovo pareiga mokėti šiais palūkanas atsirado 2008 m. antrąjį pusmetį.Ieškovui priteistos advokato pagalbos išlaidos viršija maksimalius dydžius nurodytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.

2007 m. birželio 8 d. sutartis tarp šalių galiojo ir 2009 m., nes nei viena iš šalių jos nenutraukė. Be to, 2009 m. atsakovas ieškovui ir toliau pateikinėjo užsakymus dėl krovinių pervežimo, o ieškovas juos vykdė. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis neturi apmokėti PVM sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos 2009 m., už 2009 m. suteiktas paslaugas, yra nepagrįsti. Atsakovas patvirtindamas užsakymą ir pasirašydamas jame, patvirtindavo sutikimą su visomis užsakymo sąlygomis, kurių viena numatė, jog PVM sąskaita faktūra turi būti sumokėta per 30 d. nuo sąskaitos išrašymo dienos, o laiku neapmokėjus sąskaitos bus skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl atsakovo argumentai, kad jam nebuvo žinomi PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2009 m., apmokėjimo terminai, ar kad ieškovas negali reikalauti už šias sąskaitas delspinigių yra nepagrįsti.Atsakovas yra gavęs priminimą apie skolą, tai patvirtina ieškovai atsakovo atsiųstas raštas.Atsakovo skola ieškovui sudaro būtent 101577,61 Lt. Atsakovo daryti mokėjimai ieškovui yra užskaityti už seniausiai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurio prie ieškinio nebuvo pateiktos. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, jau yra išskaičiavęs iš skolos 5000,- Lt, kuriuos atsakovas pervedė ieškovui 2009 m. kovo 18 d. pavedimu.Delspinigių, procesinių palūkanų ir advokato pagalbos išlaidų dydžiai yra priteisti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad 2009 m. balandžio 24 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje esanti tarp šalių sudaryta 2007 m. birželio 8 d. sutartis 2007/30473/1 patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo organizuoti atsakovo pateiktų krovinių gabenimą į paskirtis punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui sutartais terminais bei sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo už krovinių pervežimą sumokėti nustatytą mokestį. Sutarties 5.6 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2007 m. gruodžio 31 d. Sutartis pratęsiama papildomam vienerių metų laikotarpiui, jei Šalys nepareiškia noro nutraukti Sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, kad kuri nors sutarties šalis būtų nutraukusi šią sutartį, todėl darytina išvada, kad ji galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas yra priėmęs eilę atsakovo užsakymų pervežti krovinius. Pervežimo paslaugų suteikimo faktą 2008 m. rugsėjo 30 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu patvirtina užsakymai krovinių pervežimui, kuriuose yra atsakovo darbuotojų parašai ir antspaudas, PVM sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai (15-83 b.l). be to, prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas iš esmės neginčijo už 2008 m. suteiktas paslaugas susidariusios skolos, tik nurodė, kad 2009 m. kovo 18 d. pavedimu pervesta ieškovui 5000,- Lt suma turi būti mažinamas skolos dydis (129 b.l.). Su atsakovo argumentu, kad už 2008 m. skola turi būti mažinama 5000,- Lt teismas nesutinka, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2009 m. kovo 18 d. pavedimu sumokėta suma turi būti paskirstoma apmokėti sąskaitas, pateiktas prie ieškinio. Iš atsakovo 2009 m. kovo 18 d. pavedimo nėra aišku kokiai prievolei įvykdyti skolininkas skiria įmoką (18 b.l.). Tokiu atveju vadovaujamasi taisykle, nustatyta CK 6.55 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminas suėjęs, ir nei viena iš jų nėra užtikrinta, jog grąžinama seniausia skola. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 18 d. 5000,- Lt pavedimu buvo pilnai apmokėta seniausios sąskaitos, t.y. 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr.SA195902 3281,86 Lt sumai, 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr.SA195921 1180,- Lt sumai bei 538,14 Lt dalis 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr.SA196171 (149 b.l.). 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr.SA195902 ir Nr.SA195921 nurodytų sumų ieškovas nėra įtraukęs į ieškinio sumą, o 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr.SA196171 nurodyta suma įtraukta į ieškinio sumą tik ta dalimi, kurios nepadengė 2009 m. kovo 18 d. atliktas pavedimas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovo ieškovui už 2008 m. skolą mažinti 5000,- Lt suma. Kartu teismas pažymi, kad sutarties 4.3 punktas numato, kad jeigu atsakovas per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos jos neapmoka, privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteistini delspinigius, kurių paskaičiavimas pateiktas 100 bylos lape, už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už 2008 m. ieškovo atsakovui suteiktas paslaugas.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 2007 m. birželio 8 d. sutarties galiojimui, jis neturi pareigos mokėti ieškovui už paslaugas, kurios buvo suteiktos 2009 m. Byloje esantys CMR važtaraščiai, pagal kuriuos pervežimai buvo atliekami 2009 m., patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą ir toliau siejo sutartiniai santykiai (85, 87, 88, 91, 94, ir 96 b.l.), t.y. atsakovas pateikinėjo krovinius, o ieškovas organizavo jų pervežimą. Byloje taip pat yra atsakovo realizacijos skyriaus viršininko R.Klimo 2009 m. vasario 4 d. darytas užsakymais pervežimui, kuriame yra nurodyta, kad už pervežimą turi būti apmokama per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, o jeigu nesumokama bus skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (92 b.l.). Įvertinęs nurodytus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad 2009 m. ieškovas ir atsakovas tęsė savo sutartinius santykius, nors 2007 m. birželio 8 d. sutarties galiojimas ir buvo pasibaigęs. Todėl atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu ir pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už paslaugas, suteiktas 2009 m (84, 86, 90, 93, 95, 97 b.l). Ieškovas taip pat turi teisę į 0,05 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už 2009 m. suteiktas paslaugas, nes atsakovo darbuotojai pasirašydami, pervežimo užsakymuose, kuriuose buvo nurodomi netgi didesni delspinigiai už nesavalaikį sąskaitų apmokėjimą, patvirtindavo, kad sutinka su numatyta sankcija. Teismas neturi pagrindo abejoti bylos 100 lape pateiktu delspinigių paskaičiavimų teisingumu, todėl konstatuoja, kad delspinigiai priteistini ir už 2009 m išrašytas, tačiau laiku neapmokėtas, sąskaitas.

Be to, teismas pažymi, kad 2009 m. vasario 27 raštu atsakovo generalinis direktorius patvirtino, jog gavo ieškovo raginimą sumokėti skolą, pripažino skolos dydį ir prašė patvirtinti pateiktą skolų mokėjimo grafiką (145 b.l.).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl skolos ir delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl šioje dalyje preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Skolininkas įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Šalys nebuvo susitarę dėl procesinių palūkanų dydžio, todėl ieškovui prašant taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas teismas jas taiko. Byla teisme iškelta 2009 m. pirmąjį pusmetį, todėl apskaičiuojant procesinių palūkanų dydį turi būti imama vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, galiojusi 2008 m. gruodžio 31 d., t.y. 8,21 procentai, padidinta 7 procentiniais punktais. Taigi, ir šioje dalyje preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nors ieškovo ieškinys patenkintas pilnai, teismas negali sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, todėl jam turi būti skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo buvo atmesti, dar nereiškia, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 1558,- Lt žyminį mokestį ir prašo jį priteisti iš atsakovo. Kadangi Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, remiantis CPK 83 str. 1 d. 9 p. ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).

Ieškovas už ieškinio surašymą ir su tuo susijusią advokato pagalbą turėjo 3558,24 Lt išlaidų (103-107 b.l). Už ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo surašymą ir su tuo susijusią advokato pagalbą ieškovas turėjo 1071,00 Lt išlaidų (164-168 b.l). Už pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir atstovavimą teisme ieškovas turėjo 1945,92 Lt advokato pagalbos išlaidų (169-173 b.l.). Viso pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 6575,16 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Atsižvelgdamas į tai, jog byla nėra itin sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisės taikymo aspektai, bylos trukmę (įvyko tik trys teismo posėdžiai, iš kurių du buvo atidėti), suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, mano, kad 5000,- Lt suma yra pakankama ir protinga, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 5000,- Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).

Teismas turėjo 16,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 ir 8 dalimis bei 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1492-395/2009 palikti nepakeistą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui UAB “DSV Transport”( įmonės kodas 110535550, buveinė Stasylų g. 21, LT – 02241 Vilnius, atsikaitomoji sąskaita Nr. LT 607044060001250997, AB SEB bankas) 1558 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14576 AB SEB banke.

Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos AB “Kauno ketaus liejykla” (įmonės kodas 133859013, buveinė R. Kalantos g. 49, LT – 52303 Kaunas) ieškovui UAB “DSV Transport”( įmonės kodas 110535550, buveinė Stasylų g. 21, LT – 02241 Vilnius, atsikaitomoji sąskaita Nr. LT 607044060001250997, AB SEB bankas) 5000,- Lt (penkis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos AB “Kauno ketaus liejykla” (įmonės kodas 133859013, buveinė R. Kalantos g. 49, LT – 52303 Kaunas) 16,95 Lt (šešiolika litų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.