- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 1N-66/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- V. S. B., L. M., S. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. B. ir L. M. B. skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam S. B. ir jo sutuoktinei L. M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, S. D. bei R. M. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, K. B. – BK 189 straipsnio 1 dalyje, D. N. – BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį ir S. B. turto išsaugojimą, 2009 m. spalio 6 d. nutartimi laikinai apribojo nuosavybės teisę į kaltinamajam S. B. bei jo sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – du žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir automobilį. Vėliau laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam S. B. ir jo sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nėra pasikeitęs ar išnykęs, todėl pratęsiamas.
Kaltinamasis V. S. B. skunde teigia, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnis numato, jog civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti ši procesinė prievartos priemonė gali būti skiriama tik asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Kaltinamasis nepasisavino, nedisponuoja turtu, atitinkančiu civiliniame ieškinyje nurodytą 932 529,24 Lt sumą, nors kaltinamas jo pasisavinimu ir iššvaistymu, taigi vien dėl to jo ir sutuoktinės laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra nepagrįstas. Byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tariamai pasisavintą, iššvaistytą turtą.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas ne tik kaltinamajam, bet ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, tuo nepagrįstai pažeidžiamos jos nuosavybės teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.116 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog toks turtas sutuoktiniams gali būti padalytas. Taigi kol teismo sprendimu turtas nepadalytas, neišskirta kaltinamojo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas sutuoktinei taikomas neteisėtai.
Pratęsiant šios procesinės prievartos priemonės terminą, pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, nes teismo posėdyje nedalyvavo nei jį ginantis advokatas, nei jis pats.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas jau ne vienerius metus, nors, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ši priemonė yra neteisėta ir netikslinga. Toliau taikant šią procesinę prievartos priemonę, nepagrįstai ribojama galimybė disponuoti turtu ir tinkamai gydytis, kadangi jis yra sunkus ligonis, bedarbis, gauna nedidelę senatvės pensiją.
Šalies argumentai
Kaltinamasis S. B. skundu prašo panaikinti nutartį.
L. M. B. skunde nurodo identiškus motyvus, todėl šie nekartojami. Ji taip pat prašo nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje prokuroras prašo abu skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. B. ir jo sutuoktinės L. M. B. skundai atmetami.
Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį ir S. B. turto išsaugojimą, 2009 m. spalio 6 d. nutartimi paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam S. B. ir jo sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. birželio 8 d. nutartimis. Teismas pagrįstai nurodė, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Atsižvelgdamas į tai aukštesnysis teismas konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka nepažeista.
Atkreipiamas skundus padavusių asmenų dėmesys, jog skunduose komentuodami įstatymo normą jie iškraipo jos esmę.
BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas“. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Taigi įstatymas numato dvi alternatyvias asmenų grupes, kurioms gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pirmajai grupei priklauso įtariamasis (teisme – kaltinamasis) ar pagal įstatymus materialiai atsakingas už jo veiksmus fizinis asmuo, o antrajai – fiziniai asmenys, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą.
S. B. priklauso pirmajai asmenų grupei, nes yra kaltinamasis, todėl Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi jam teisėtai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusių su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog S. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, iš kurių viena – turto pasisavinimas esant kvalifikuojamajam požymiui – pripažįstama sunkia (BK 11 straipsnio 5 dalis); dėl to Panevėžio miesto moterų rankinio sporto klubas „Kova“ patyrė didelės turtinės žalos. Esant pareikštam dideliam civiliniam ieškiniui, S. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jo sutuoktinei M. B.
Kaltinamasis ir jo sutuoktinė skunduose nurodo, kad, kol teismo sprendimu nepadalytas turtas, t. y. neišskirta kaltinamojo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas sutuoktinei taikomas neteisėtai.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog, atsakydamas į analogiškus S. B. ir M. B. skundus, dar 2009 m. spalio 26 d. nutartyje Nr. 1N-55/2009 ir 2010 m. birželio 28 d. nutartyje Nr. 1N-45/2010 paaiškino, kad pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.
Vienas iš tokių atvejų – kai prievolės susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusiais po jo įsigijimo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nei kaltinamasis S. B., nei jo sutuoktinė M. B. nėra kreipęsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl savo turto dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.116 straipsnio 1 dalis) arba inicijavę turto atidalijimo procesą. Dėl to laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagrįstai pritaikytas S. B. ir jo sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nesvarsto klausimo, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nevertina bylos faktinių aplinkybių, ar pareikštas civilinis ieškinys bus priteistas. Nagrinėjantis skundus teismas taip pat nesvarsto ir nevertina, kokia yra turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, tikroji rinkos vertė. Teismas atsižvelgia į ekonomikos pokyčius, įvykusius po įvykių, kurių metu atsirado turtinė žala, taip pat į tai, kad turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, kaina nuolat kinta. Laikinai nuosavybės teisę apribojanti priemonė nustato teisingą bendrojo intereso ir reikalavimo, keliamo individualių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Dėl to egzistuoja pagrįstas proporcingumo santykis tarp pritaikytos priemonės ir siekiamo tikslo.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra aiškiai neadekvatus pareikšto 932 529,24 Lt civilinio ieškinio dydžiui, todėl ši procesinė prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnio 1 dalyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas turtui, kuris nėra kaltinamojo S. B. ir M. B. svarbiausias pragyvenimo šaltinis, todėl kaltinamojo nurodytos aplinkybės – pragyvenimo lėšų trūkumas ir pablogėjusi sveikata – nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį.
Sutuoktiniai nurodo, jog procesinė prievartos priemonė taikoma jau ne vienerius metus.
Atsakydamas į tai aukštesnysis teismas paaiškina, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatas baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Ši procesinė prievartos priemonė kaltinamajam paskirta 2009 m. spalio 6 d., t. y. prieš vienerius metus. Byla nagrinėjama teisme, viena iš priežasčių, dėl ko teisiamajame posėdyje skelbiamos pertraukos – kaltinamojo ligos (t. 23, b. l. 178, 200, 212).
Kaltinamasis skunde nurodo, jog pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą teismo posėdyje nedalyvavo nei jo gynėjas, nei jis pats, tuo pažeista jo teisė į gynybą.
Toks skundo argumentas nepagrįstas.
Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad teisme pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą būtinas kaltinamojo ir jo gynėjo dalyvavimas, tačiau šie proceso dalyviai turi būti informuoti apie posėdį.
Atkreipiamas kaltinamojo dėmesys, jog net pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam (kaltinamajam), kai žymiai labiau suvaržomos asmens teisės, įstatymas ne visais atvejais numato, kad dalyvautų įtariamasis (kaltinamasis) ar jo gynėjas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog S. B. teismo šaukimą pasirašė asmeniškai (t. 23, b. l. 194), t. y. apie teismo posėdį žinojo. Tiesa, byloje yra medicininė pažyma, kad jis dėl ligos negali atvykti į teismą nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. spalio 1 d. (t. 23, b. l. 200). Nesant kaltinamojo prašymo, nebuvo svarstomas klausimas dėl kitos teismo posėdžio datos.
Negalima neatkreipti dėmesio, jog byloje yra S. B. gynėjo prašymas leisti nedalyvauti 2010 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, kadangi nori išvykti į darbinę komandiruotę (t. 23, b. l. 199). Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad gynėjo nedalyvavimas teismo posėdyje suderintas su ginamuoju ir nepažeidė pastarojo interesų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Kaltinamojo V. S. B. bei L. M. B. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.