- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- 1N-45/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- V. S. B., L.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. B. ir L. M. B. skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam V. S. B. ir jo sutuoktinei L. M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, S. D. bei R. M. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, K. B. – BK 189 straipsnio 1 dalyje, D. N. – BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį ir S. B. turto išsaugojimą, laikinai apribojo nuosavybės teisę į kaltinamajam S. B. bei jo sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – du žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir automobilį.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam S. B. ir jo sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nėra pasikeitęs ar išnykęs, todėl taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. S. B. skunde nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nutartyje nurodytas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), kurio civilinio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribota nuosavybės teisė, yra nepagrįstai ir neteisingai pripažintas civiliniu ieškovu, netinkamai atstovaujamas. Teismas nesprendžia civilinio ieškovo atstovavimo klausimo iš esmės, nes pagal S. B. klubo niekas neatstovauja, o asmenį, kurio vardu paduotas civilinis ieškinys, įgaliojęs tai padaryti asmuo yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Tuo iš esmės pažeidžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 152 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir jo teisės į nuosavybę. Taip pat pažeidžiami turto arešto principai, nes laikinai apribojamo turto yra iš esmės daugiau nei pagal suformuluotą pranešimą apie įtarimą numanomas nusikaltimo dalykas.
Nutartis nemotyvuota, ir procesinė prievartos priemonė jam taikoma visiškai nepagrįstai. Juo labiau nepagrįstai ir neteisėtai laikinai apribota nuosavybės teisė jo sutuoktinei M. B., kuriai byloje nepareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai.
S. B. dėl pablogėjusios sveikatos šiuo metu nedirba, gyvena tik iš gaunamos pensijos. Taikant procesinę prievartos priemonę, jis negali realizuoti nebereikalingos transporto priemonės ir taip gauti pajamų pragyvenimui, lėšų gydymuisi.
Skundžiama nutartis pažeidžia jo teises, teisę į teisingą baudžiamąjį procesą, be to, pažeidžiamas proporcingumo principas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis S. B. skundu prašo panaikinti nutartį ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą jam bei sutuoktinei M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Laimutė M. B. skunde nurodo, jog jai nepareikštas joks turtinis reikalavimas, įtarimas ar kaltinimas, ji byloje apklausta kaip liudytoja. Kiti skundo motyvai dėl neteisingai ir nepagrįstai pratęstos procesinės prievartos priemonės analogiški kaltinamojo S. B. skundo motyvams, todėl nekartojami.
M. B. skundu prašo panaikinti nutartį ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą jai bei sutuoktiniui kaltinamajam S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Teismo posėdyje prokuroras prašo abu skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. B. ir L. M. B. skundai atmetami.
BPK 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas.
Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad nei kaltinamojo S. B., nei jo sutuoktinės M. B. konstitucinės teisės ir BPK normos nepažeistos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas teismo nutartimi ar nuosprendžiu dviem atvejais: 1) kai ši priemonė tampa nebereikalinga, 2) pasibaigus procesui. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nenustatė pirmojo atvejo, o procesas dar nesibaigęs.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, iš kurių viena pripažįstama sunkia (BK 11 straipsnio 5 dalis), dėl kurių (duomenys neskelbtini) patyrė didelės turtinės žalos, todėl jam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jo sutuoktinei.
Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 932 529,24 Lt civilinį ieškinį. Kaltinamasis ir jo sutuoktinė skunduose nurodo, jog laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė didesnė, nei pareikštas civilinis ieškinys, siekiant atlyginti padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl S. B. galbūt padarytų nusikalstamų veikų.
Aukštesnysis teismas atsižvelgia į ekonomikos pokyčius po įvykių, kurių metu atsirado turtinė žala, taip pat į tai, kad turto, į kurį apribotos nuosavybės teisės, vertė nuolat kinta. Aukštesnysis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatinėja, kokia yra turto, kuriam taikoma aptariama procesinė prievartos priemonė, tikroji rinkos vertė. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo ir jo sutuoktinės turtui, įvertinus išdėstytus motyvus, nėra aiškiai neadekvatus pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, todėl procesinė prievartos priemonė paskirta, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnio 1 dalyje, kurį nepagrįstai ginčija kaltinamasis ir jo sutuoktinė savo skunduose.
Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja argumentų dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio, nes šis klausimas yra Panevėžio apygardos teisme vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.
Aukštesnysis teismas atkreipia M. B. dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio nuostatas priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tokios prievolės gali atsirasti sudarius įvairius sandorius, padarius žalos ar įgijus turto arba sutaupius be pagrindo.
Jei M. B. mano, kad jos turtinės teisės pažeidžiamos laikinai apribojus nuosavybės teisę į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ji gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl savo turto dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.116 straipsnio 1 dalis) ir inicijuoti turto atidalijimo procesą. Nagrinėjamo skundo atmetimas nesuvaržo tokios galimybės. Tai jai jau buvo paaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas turtui, kuris nėra kaltinamojo S. B. ir M. B. pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Jie patys skunduose nurodo, kad abu gyvena iš gaunamų pensijų. Šioje byloje kaltinamojo ir jo sutuoktinės, jų nuomone, pragyvenimo lėšų trūkumas ar pablogėjusi sveikata nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo V. S. B. bei L. M. B. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.