Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, Linui Frančiakui, kaltinamajam K. V., jo gynėjai advokatei I. A., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijos 4 klasėje, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-07-08 Šakių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 135 str. 1 d. BK 63 str. 1 d., 4 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Taikytas Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2013 m. spalio 10 d., apie 16-17 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, K. M. pr. 49, Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 500 Lt įgijo 19,6742 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kurios 9,8057 g, 9,8360 g ir 0,0325 g esančio delta-9-tetrahidrakabinolio koncentracija atitinkamai yra 4,8%, 5,8% ir 12,7 %, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ją iš Kauno miesto į Šakių rajoną gabeno automobiliu VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklausančiu K. V., dalį – 19,6417 g narkotinės medžiagos - kanapių dalių, supakuotų dviejuose polietileniniuose maišeliuose, sudėtų į vieną polietileninį maišelį, paslėpęs automobilyje įrengtoje slėptuvėje – automobilio priekinėje panelėje esančioje ertmėje, uždengiamoje plastmasiniu dangčiu, likusią dalį - 0,0325 g narkotinės medžiagos - kanapių dalių supakuotų degtukų dėžutėje padėtų automobilio dėtuvėje prie pavarų svirties, kur šias narkotines medžiagas - kanapių dalis surado ir paėmė policijos pareigūnai sustabdę automobilį VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai.

K. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir prie savęs neteisėtai laikė apie 20 g, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino Lukšių miestelyje, Šakių rajone, tai yra pardavė po 0,5 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) už 10 ir 20 litų, viso už 30 litų sumą G. J., penkis kartus po 1 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) už 40 litų, viso už 200 litų sumą D. P. ir kitiems, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei išplatino duodamas narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) rūkyti- 2 kartus D. D., 3 kartus G. B., 1 kartą J. N. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

K. V. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

2013 m. spalio 14 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta atlikto kratos teisėtumas (1 t., b.l. 42).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas. Šios veikos dažnai tarp savęs glaudžiai susijusios ir kai kurios veikos negalima padaryti, nepadarius kitų veikų. Todėl parduodamos ar kitaip platinamos narkotinės medžiagos yra prieš tai jas įgijus, gabenus ir laikius. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai įvairiausi veiksmai, kuriais asmuo realiai turi psichotropines ar narkotines medžiagas. Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį svarbiausią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-294/2008).Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, remiantis teismų praktika, įrodinėjamas ne tik kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. spalio 10 d. policijos pareigūnams sustabdžius automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta narkotinių medžiagų – kanapių dalių, kurios 9,8057 g., 9.8360 g. ir 0,0325 g. esančio delta-9-tetrahidrakabinolio koncentracija atitinkami buvo 4,8 proc., 5,8 proc., ir 12,7 proc. Tai, kad rastos medžiagos yra narkotinės yra nustatyta specialisto išvada (1 t., b.l. 47-49), rastose kanapėse esančių kanabinoidų santykis yra didesnis už 1, rastų kanapių kiekis viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatyta nedidelį (5 g) kiekį, tad šios aplinkybės leidžia neginčytinai konstatuoti, kad K. V. įsigijo narkotines medžiagas, kurios yra uždraustos teisės aktų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. V. ir anksčiau įsigydavo rastų medžiagų, jas pats vartodavo bei vaišindavo draugus, jo šlapimo tyrimu nustatyta, kad organizme yra marihuanos pėdsakų, kas leidžia pagrįstai manyti, kad K. V. suvokė, kad įsigijo narkotines medžiagas.

K. V. buvo pateikti kaltinimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d. , taip pat dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti 2013 m. spalio 10 d. Sprendžiant klausimą dėl pateiktų kaltinimų teisingumo būtina nustatyti, ar K. V. atlikti veiksmai nėra tęstinė veika. Pavojingos veikos paprastai laikomo viena tęstine nusikalstama veika, jei konstatuojama, kad jos sudaro vienos ir tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus) ir jas jungia vieninga tyčia. Veikos, nurodytos 259 str. ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tęstinė veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Jeigu tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Nagrinėjamo byloje yra duomenų, kad K. V. iki 2013 m. spalio 10 d. turėjo galimai narkotinių medžiagų, kurias atlygintinai, ar neatlygintinai platino savo draugams. Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. D., G. J., D. P., J. N.. Kaltinamojo sulaikymo dieną, tai yra 2013 m. spalio 10 d. K. V. važiavo į Kauną tikslu nusipirkti narkotinės medžiagos, kurią norėjo platinti draugams, nes anksčiau turėtų medžiagų jis nebeturėjo. Šios aplinkybės parodo, kad K. V. anksčiau buvo įsigijęs medžiagų, kurias laikė narkotinėmis, ir jas sunaudojo. Po ko jam kilo mintis vėl važiuoti ir įsigyti narkotinių medžiagų, tai yra tyčia įsigyti medžiagų 2013 m. spalio 13 d. jam kilo po to, kai buvo sunaudotos anksčiau turėto medžiagos, kas leidžia daryti išvadą, kad tyčia vėl įsigyti susiformavo po ankstesnių medžiagų sunaudojimo, tad šios veikos teisingai kvalifikuotos kaip pavieniai nusikaltimai.

Kaltinamajame akte K. V. pateikti kaltinimai tuo, kad nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d. prie savęs neteisėtai laikė 20 g, tikslus kiekis ikiteisminiame tyrime nenustatytas, narkotinės medžiagos – kanapių, jas platino parduodamas 0,5 g G. J., penkis kartus po 1 g D. P. ir kitiems ikiteisminiame tyrime nenustatytiems asmenims. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinimai K. V. dėl šių veiksmų yra pagrįsti tik jo paties ir liudytojų parodymais. Teismas konstatuoja, jog šių duomenų nepakanka, siekiant priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo posėdžio metu K. V. nurodė, kad jis tiksliai neprisimena kam, kada davė ar pardavė jo teigimu narkotinės medžiagos, negalėjo nurodyti tikslių kiekių. Apklausti liudytojai D. D., G. B., nurodė, kad juos kelis kartus K. vaišino „žole“, G. J., D. P.. nurodė, kad įsigijo, tačiau tikslaus kiekio nurodyti negalėjo. Tuo tarpu kaltinime nurodoma, jog pardavė 0,5 g G. J., penkis kartus po 1 g D. P., tai yra kaltinime nurodyti narkotinės medžiagos kiekiai yra grindžiami tik liudytojų subjektyviais parodymais, nes nei vienas iš jų nesvėrė įsigytas prekes. Taip pat nėra žinoma, ar apklaustiems liudytojas tikrai buvo platinta narkotinė medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, jog inkriminuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. yra svarbu nustatyti nusikaltimo dalyką – platinamas medžiagas, tai yra ar jos tikrai yra narkotinės, nes tik už tokių medžiagų disponavimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat svarbu yra nustatyti ir turimos medžiagos kiekį, nes tai turi esminės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad narkotinių medžiagų požymį galima nustatyti tik atlikus specialisto išvadą, tuo tarpu inkriminuoti šią nusikalstamą veiką tik atsižvelgiant į kaltinamojo ar liudytojų manymą, kad jie turėjo narkotines medžiagas, laikytina, jog tokie kaltinimai grįsti tik prielaidomis. Nes net kaltinamajam ir manant, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagos, jis negali tiksliai žinoti, kokias medžiagas jis įsigijo, kokios medžiagos jam buvo parduotos, ar jų sudėtyje tikrai yra narkotinių medžiagų. Tuo tarpu šios aplinkybės yra svarbios ir turi esminės įtakos kvalifikuojant nusikalstamas veikas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-218/2009, 2K-671/2010). Taigi išnaudojus visas galimybes nėra nustatytas inkiriminuotos nusikalstamos veikos dalykas, šios aplinkybes leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinimai K. V. dėl narkotinių medžiagų disponavimu 2013 m. balandžio – spalio mėnesiais paremti tik prielaidomis, tuo tarpu priimti kaltinamąjį nuosprendį remiantis prielaidomis yra negalima, todėl K. V. dėl nurodytos inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintinas, nesant pakankamai įrodymų, jog buvo padarytas nusikalstama veika.

Teismas nustatė, kad K. V. 2013 m. spalio 10 d. apie 16-17 val. įgijo narkotinių medžiagų, kaltinamajam inkriminuojama, kad narkotinės medžiagos buvo įsigytos tikslu platinti.

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis tikslas parduoti ar kitaip platinti kartu su kitais šio nusikaltimo sudėties subjektyviais ir objektyviaisiais požymiais apkaltinamajame teismo nuosprendyje turi būti neabejotinai įrodytas ir tinkamai motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Jis įrodinėjamas remiantis ne tik įtariamojo ar kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, rūšys, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, laikymo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Šioje byloje nekyla abejonių dėl K. V. tikslo platinti narkotines medžiagas, nes ir pats kaltinamasis nurodė, kad medžiagas įsigijo norėdamas papildomai užsidirbti. Tai kad K. V. užsiimdavo galimai narkotinių medžiagų platinimu patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, D. D., G. B., G. J., D. P., J. N.. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkai turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, remiamasi ne tik kaltininkų parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, t.y. įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, suradimo aplinkybės ir t. t. Svarbios yra ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės – ar jis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-279/2009, 2K-781/2007). Ikiteisminio tyrimo metu krato metu iš K. V. buvo paimtos svarstyklės, polietileniniai maišeliai, ant kurių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Šios aplinkybės parodo, kad narkotinės medžiagos buvo sveriamos, pakuojamos. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats K. V..

Teismo ištirtų ir aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Dėl bausmių rūšies ir dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas laiko, kad kaltinamasis nurodė bylai svarbias aplinkybes, neneigė, pripažino savo kaltę dėl 2013 m. spalio 10 d. įgytų narkotinių medžiagų, teismas laiko, jog dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių asmuo prisipažino, todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybe lengvinanti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. V. veika kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d. ir šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metu. Nors K. V. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, jo veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nėra kitų BK 62 str. numatytų sąlygų, todėl teismas neturi pagrindo taikyti BK 62 str. ir paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmė.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui(kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje vienintelė bausmė, numatyta už teisiamojo padarytą nusikalstamą veiką, yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi jam buvo nutraukta priežiūra pagal 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį, tad vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 1 p. laikytinas neteistu. K. V. administracine tvarka baustas 2011 m., charakterizuojamas teigiamai, (2 t., b.l. 21). Kitų išskirtinių aplinkybių leidžiančių spręsti klausimą dėl BK 54 str. 3 d. taikymo byloje nėra. Tuo tarpu teismo praktikoje tokios aplinkybės, kaip labai jaunas kaltininko amžius, teigiamas elgesys po nusikaltimo padarymo, administracinių nuobaudų nebuvimas, teigiamos charakteristikos, mokymasis, nelaikytinos išimtinėmis. Jos gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas laiko, jog byloje nėra aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti išvadą, kad K. V. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-325/2011.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas negali pritaikyti BK 54 str. 3 d. skirdamas didesnį dėmesį tik kaltinamojo asmenybei – laikytinas neteistu, jauno amžiaus. Teismas privalo darydamas išvadą, kad realios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis atliko nusikalstamus veiksmus praėjus labai trumpam laiko tarpui nuo laiko, kai jam buvo panaikinta priežiūra dėl ankstesnių nusikalstamų veikų. Tai patvirtina, jog kaltinamasis jautėsi saugiai, nevertino kritiškai savo atliekamų veiksmų ir nedarė išvadų dėl jam galinčių kilti teisinių pasekmių, nepasimokė iš anksčiau taikytų bausmių. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas turi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje aplinkybių visumos nebuvo nustatyta, todėl negali laikyti teisiamojo asmeninių savybių kaip įtvirtinančių teisingumo principo viršenybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2007).

K. V. įvykdė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikalstamos veikos stadiją, - nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, - nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai. Atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis laikytinas neteistu, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, yra jauno amžiaus, todėl, siekiant pasiekti bausmės tikslus, nėra tikslinga kaltinamąjį ilgai izoliuoti iš visuomenės ir jam skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra uždraustos civilinėje apyvartoje, todėl vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 2 p. nuosprendžiui įsiteisėjus vokas su likusiomis po specialisto tyrimo kanapėmis ir jų dalimis, saugomas Marijampolės apskrities VPK Šakių raj. PK, sunaikintini.

Dėžutė, žirklės, peilis, plastiko maišeliai, elektroninės svarstyklės pripažintini nusikaltimo priemonėmis ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Byloje yra mobilus telefonas paimtas atliekant procesinius veiksmus. Iš bylos medžiagos nėra nustatyta, kad šis telefonas būtų naudojamas nusikalstamiems veiksmams atlikti, todėl telefonas grąžintinas savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

K. V. išteisinti pagal BK 260 str. 1 d. (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d.) nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

K. V., pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 11 d. (1 para).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Voką su likusiomis po tyrimo kanapėmis ir jų dalimis, dėžutę, žirkles, peilį, plastiko maišelius, elektronines svarstykles – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300, su SIM kortele, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui K. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.