- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- Iv-631-414/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00869-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui V. K., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Skunde V. K. prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 700000lt. neturtinę žalą. Pirminiame ir patikslintame skunduose nurodyta, jog atvykus į Marijampolės pataisos namus pareigūnas E. S. pareikalavo nusiimti kepurę. Pareiškėjas manydamas, kad toks reikalavimas nėra teisėtas, kreipėsi raštu į pataisos namų direktorių, tačiau jokio atsakymo negavo. Pareigūno E. S. veiksmus apskundė Kalėjimų departamentui, iš kur gavo atsakymą Nr. 25-3953, kuris pateisino pareigūno E. S. veiksmus. Skunde pabrėžta, kad E. S. veiksmai nėra teisėti, nes pas minėtą pareigūną pareiškėjas atėjo po kratos ir nebuvo jokio reikalo įtarinėti, kad yra slepiamos sumušimo žymės, o ir pats pareiškėjas dėl sumušimo nesiskundė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas 2012-04-30 teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. į pataisos namų direktorių dėl E. S. elgesio kreipėsi 2011-10-10. V. K. į šį skundą buvo atsakyta 211-10-28 ir paaiškinta, kad užėjus į kabinetą buvo pareikalauta elgtis pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.2 punktą. Pažymėjo, kad 2011-09-15 V. K. įteikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 punkte nurodytomis nuteistųjų elgesio taisyklėmis ir prašė jam jų netaikyti. 201-09-22 nuteistajam buvo atsakyta, kad Marijampolės pataisos namai yra bausmės vykdymo institucija ir privalo laikytis galiojančių teisės aktų. Atstovas mano, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai, reikalaujant laikytis bausmių vykdymo teisės aktų reikalavimų, negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su Marijampolės pataisos namų pareigūno E. S. reikalavimu, kai jam užėjus pas pareigūną E. S. į kabinetą, buvo pareikalauta prisistatyti ir nusiimti kepurę.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2011-09-12 apie 15,10 val. V. K. įėjo į vyresniojo inspektoriaus E. S. kabinetą nesibeldęs, įėjęs neprisistatė, buvo užsidėjęs kepurę, kuri dengė V. K. akis. Pareigūnas E. S. pareiškėjui žodžiu išaiškino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.2 punkto reikalavimus ir paprašė nusiimti kepurę, kad įsitikintų, jog pareiškėjas neslepia galimo sužalojimo žymių ant veido (bl. 4, 37, 38).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.2 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę. Tokiu būdu, negalima sutikti su skunde nurodyta aplinkybe, kad pareigūnas E. S. pareikalaudamas, jog pareiškėjas užėjęs į pataisos įstaigos administracijos atstovo patalpą, pasakytų savo pavardę, elgėsi neteisėtai.
Administracinėje byloje Nr. A143-874/2011 jau nustatyta, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, BVK atskirai aptartos ir nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad Taisyklės yra teisės aktas, nustatantis (detaliai reglamentuojantis) nuteistųjų elgesio taisykles, todėl BVK taikymo požiūriu laikytinas leistinu poįstatyminiu teisės aktu ir pagal savo pobūdį negali būti kvestionuojama nei Konstitucijos normų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų taikymo prasme.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja, jog nuteistajam įėjus į pataisos įstaigos administracijos atstovo patalpą būtina nusiimti kepurę. Tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas E. S. nurodė, kad 2011-09-12 apie 15,10 val. V. K. įėjus į E. S. kabinetą, jis buvo užsidėjęs kepurę, kuri dengė V. K. akis, todėl paprašė, kad V. K. nusiimtų kepurę, įsitikinti, jog pareiškėjas neslepia galimo sužalojimo žymių ant veido. Abejones dėl galimo sužalojimo liudytojas grindė tuo, jog nurodytą dieną pareiškėjas buvo etapuotas į Marijampolės pataisos namus, etapavimo metu kyla konfliktai ir nuteistieji susižaloja.
Pataisos namai yra specifinė įstaiga, kurios veikla yra griežtai reglamentuota ir nuteistieji privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių. LR Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje yra nustatyta, kad jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. To paties kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos II - 61 str. sakoma, kad žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti. Nepaisant draudimo žeminti žmogaus orumą, įtvirtinto tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir Lietuvos Konstitucijoje, žmogaus orumo žeminimas kai kuriais atvejais (pvz., vykdant laisvės atėmimo bausmę), yra neišvengiamas. Neišvengiamas ir nebaudžiamas, netgi atvirkščiai – veiksmai, kurie neatitinka nuostatos, draudžiančios žeminti žmogaus orumą, yra būtinas profilaktinių priemonių įgyvendinimo ir pataisos įstaigų režimo užtikrinimo komponentas (pvz., antrankių, tramdomųjų marškinių naudojimas, krata ir žmogaus kūno vietų apžiūra ir kt.). Teisine prasme orumas – tai paties asmens savo sugebėjimų, dvasinių ir dorovinių savybių statuso, savo asmenybės supančiame pasaulyje įvertinimas. Žmogaus orumas, skirtingai nuo žmogaus sveikatos sutrikdymo, kuris nustatomas remiantis objektyviais profesinio ar bendro darbingumo netekimo kriterijais, yra vertybinė kategorija.
Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad reikalavimas nusiimti kepurę įėjus į pataisos įstaigos administracijos atstovo patalpą būtų sisteminio pobūdžio, tokių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. S. parodymais ir sprendžia, jog pareigūno E. S. veiksmai, susiję su reikalavimu nusiimti kepurę dengiančią akis, nėra žeminančio pobūdžio ir negali būti traktuojami kaip valdžios institucijų neteisėti veiksmai.
Pareiškėjas, kaip jau minėta, pageidauja jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Tokios žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Skunduose nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė V. K. padaryta neturtinė žala, nes teigta, jog vien tik atsakovo neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Kadangi teismas padarė išvadą, jog Marijampolės pataisos namų pareigūno E. S. 2011-09-12 reikalavimas, kad V. K. užėjęs pas pareigūną E. S. į kabinetą prisistatytų, yra teisėtas, taip pat yra teisėtas prašymas nusiimti kepurę, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsiranda, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.