- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-487-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04860-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- S. L.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, A. L. skirti įpareigojimas per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, bei baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. L. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:
jis, 2017 m. sausio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia savo žmonai S. L. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą galvoje už kairės ausies, kuri pagal specialisto išvadą, pateiktą 2017 m. kovo 20 d. apžiūros protokole, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o pastarajai besiginant nuo smūgių – sužalojo jai dešinės rankos pirštus. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Gynėjas nurodo, kad baudžiamąją bylą inicijavo ne nukentėjusioji, o jos sesuo N. A., kuri pasiekė, jog A. L. būtų nuteistas. Kad nukentėjusioji nesiekė tokios teisinės gynybos ir tokio rezultato, bet iš esmės buvo suklaidinta N. A., rodo jų susirašinėjimas SMS žinutėmis. Pažymi, kad iš šių žinučių turinio negalima susidaryti tikrojo vaizdo apie smurto pobūdį bei jo intensyvumą, todėl teismas žinutes įvertino tik kaip duodančias pagrindo abejoti nukentėjusiosios pozicija dėl smurto nebuvimo. Minėtose SMS žinutėse N. A. vadina A. L. sadistu ir išsigimėliu, įkalbinėja S. L. kreiptis pagalbos į įvairias institucijas, aiškindama apie tokių veiksmų naudą, t. y. kad jos šeimą nuolat tikrins, vyras bijos smurtauti, o nukentėjusioji rašo, jog viską per daug jautriai suvokia, ir priekaištauja seseriai dėl jos į namus atsiųstos socialinės darbuotojos ir jos įvykdyto įvairių institucijų iškvietimo.
2.2. Gynėjas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas rinko tik A. L. kaltinančias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ignoravo įtariamojo ir nukentėjusiosios pateiktus tiesioginius įrodymus, sureikšmino netiesioginius įrodymus. Nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas nenustatė sutuoktinių konflikto priežasčių ir tariamų smūgių sudavimo mechanizmo. A. L. buvo kaltinamas tuo, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, sudavė savo žmonai S. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, o pastarajai besiginant nuo smūgių - sužalojo jai dešinės rankos pirštus, po ko sudavė nenustatytą kiekį smūgių į dešinį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą galvoje už kairės ausies. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, išskyrus N. A. paaiškinimus apie jai nukentėjusiosios perpasakotus ir šios galimai iškraipytus parodymus, kad A. L. smūgiavo žmonai į galvą ir į dešinį šoną, dešinės rankos pirštų sužalojimą.
2.3. Įtariamuoju apklaustas A. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 27 d. su žmona įvyko konfliktas, tačiau jis jos nemušė, sužalojimų ant žmonos kūno nematė. Teisiamuosiuose posėdžiuose A. L. kaltės taip pat nepripažino ir paaiškino, kad minėtą dieną žmona tvarkėsi namuose ir prašė padėti sutvarkyti užuolaidas, tačiau jis buvo išvažiavęs, mašina sulūžo, todėl grįžo vėlai ir įvyko konfliktas, nes žmona yra pavydi; ji parodė jam mėlynes ir nusprendė jį pamokyti; konflikto metu žmona jam sudavė į veidą, atsirado mėlynė; tada jis atstūmė žmoną, nuėjo į kambarį ir užsirakino.
2.4. Teisiamuosiuose posėdžiuose S. L. paaiškino, kad minėtą dieną ji tvarkėsi namuose, buvo sutarusi su vyru, kad jis padės nuimti užuolaidas; vyras buvo išvažiavęs ir ilgai negrįžo, pasakė, kad sugedo mašina ir numetė telefoną, todėl ji supyko; ji yra pavydi, vyras ją ignoruoja; grįžęs vyras ją atstūmė ir nuėjo miegoti; ji apsiverkė ir išvažiavo pas tėvus; tą pačią dieną pradėjo kosėti, susiėmė už krūtinės; seseriai pasakė, kad gal vyras ką sulaužė; sesuo atsakė, kad jos vyrą reikia pamokyti; po 3 dienų paskambino sesuo ir pasakė, kad ateis socialinė darbuotoja; atėjus socialiniai darbuotojai pasakė, kad nenori prisiminti įvykio, konfliktas baigėsi, vaikai jo nematė, viskas gerai, tačiau ši paaiškino, kad pagal grafiką reikia iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą; atvykus policijai pasiskundė, kad vyras blogas; greitosios medicinos pagalbos darbuotojai parodė mėlynes už ausies ir ant kojos, pasakė, kad skauda krūtinę; jai atsakė, kad gali būti plaučių uždegimas; sesei sakė, kad vyras sumušė, nes buvo ant jo supykusi; nepagalvojo, kad viskas taip baigsis.
2.5. Taigi, pirminis nukentėjusiosios nusiskundimas buvo grindžiamas tuo, kad jai skauda šoną, tačiau byloje nėra duomenų apie daugybinius smūgius į galvą ar į šoną bei neužsimenama apie kokį nors rankos pirštų sužalojimą. Juolab, kad pasiskųsdama tėvams ir seseriai apie vyro smurtą ir skaudamą šoną, nukentėjusioji dar nežinojo, kad ji jau kurį laiką galėjo sirgti lėtiniu plaučių uždegimu, dėl kurio gali skaudėti šoną, kurį užgavo ją atstumdamas vyras. Šią aplinkybę patvirtino specialistas J. M. P., paaiškindamas, jog sergant plaučių uždegimu gali skaudėti krūtinę ne tik toje pusėje, kurioje uždegimas, tačiau ir priešingoje pusėje. Pati nukentėjusioji niekada nėra teigusi, kad jos sutuoktinis konflikto metu jai sudavė daugetą smūgių į kokias nors kūno vietas.
2.6. Gynėjas pažymi, kad teismas nesiaiškino, kuris iš sutuoktinių konflikto metu pradėjo smurtauti ir kurio iš jų smurtas buvo intensyvesnis. Nors po S. L. smūgio į veidą A. L. keletą dienų vaikščiojo su didžiule mėlyne veide, o žmoną atstumdamas nuo savęs jis galimai netyčia užgavo dėl lėtinio plaučių uždegimo skaudamą šoną. Tuo tarpu teismas padarė nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad nukentėjusioji susižalojo dešinės rankos pirštus neva gindamasi nuo sutuoktinio smurto, nors iš tikrųjų ji užsigavo pirštus pati suduodama smūgį vyrui į veidą. Taip pat teismas nevertino nukentėjusiosios bei įtariamojo išsakytų argumentų, kad S. L. yra pavydi, o sutuoktiniui neištesėjus pažado pagelbėti jai tvarkant užuolaidas, numetus telefoną ir grįžus vėlai namo, supyko ir nusprendė jį pamokyti. Juolab, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog A. L. būtų sudavęs daugetą smūgių sutuoktinei į šoną ir į galvą. Tokios išvados nepateikė ir S. L. apžiūrėjęs medikas. Teismo išvada, jog nukentėjusiajai kraujosruvą už ausies padarė būtent jos sutuoktinis, taip pat nepagrįsta įrodymais. Net pati S. L. niekada taip neteigė. N. A. paaiškinimai, kad šį sužalojimą padarė būtent įtariamasis, tėra jos vaizdingai perpasakoti ir savaip interpretuoti nukentėjusiosios nusiskundimai. Be to, nei vienas iš nukentėjusiosios tėvų taip pat nepasisakė apie A. L. smurto pobūdį prieš jų dukrą.
2.7. Gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai padarė išvadas dėl duomenų, įrodančių A. L. kaltę, pakankamumo, teismo išvados nepagrįstos išsamiu ir visapusišku surinktų duomenų vertinimu. Tokiu būdu teismo veiksmai, priimant A. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, vertintini kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis A. L., jo gynėjas bei nukentėjusioji S. L. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
6.1. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad aptarto teisinio reguliavimo apylinkės teismas nesilaikė bei pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis A. L. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
7. Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis).
8. Nors apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visetą padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. mušdamas nežymiai sutrikdė savo žmonos S. L. sveikatą, t. y. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
8.1. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. savo kaltės dėl žmonos nežymaus sužalojimo nepripažino. Jis teigė, kad 2017 m. sausio 27 d. su žmona įvyko konfliktas, tačiau jis jos nemušė, sužalojimų ant žmonos kūno nematė. Teisiamajame posėdyje A. L. kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad minėtą dieną žmona tvarkėsi namuose, prašė padėti sutvarkyti užuolaidas, tačiau jis buvo išvažiavęs, mašina sulūžo, grįžo vėlai, todėl ir kilo konfliktas, nes žmona yra pavydi. Ji parodė jam mėlynes ir nusprendė jį pamokyti. Konflikto metu žmona jam sudavė į veidą, po ko atsirado mėlynė. Tuomet jis atstūmė žmoną, nuėjo į kambarį ir užsirakino. Nukentėjusioji S. L. taip pat neigė, kad ją mušė sutuoktinis A. L. bei parodė, kad įvykio dieną ji skambino vyrui, tačiau jis neatsiliepė, o vakare jam grįžus, jie susipyko, jis ją atstūmė ir nuėjo miegoti. Tą vakarą ji su vaikais išvažiavo pas tėvus, nes ji visada, supykusi ant vyro, išvažiuoja pas juos. Būdama pas tėvus, ji pradėjo kosėti, nes, pasirodo, sirgo plaučių uždegimu, susiėmė už krūtinės ir iš pykčio pasakė seseriai, kad ją sumušė vyras, trenkė į krūtinę.
8.2. Taigi, tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji neigia, kad A. L. prieš savo žmoną panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. L. padarė jam inkriminuotus veiksmus.
8.3. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai – nukentėjusiosios tėvai I. R. ir V. R., jos sesuo N. A., taip pat greitosios medicinos pagalbos gydytoja A. O., Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja J. M. bei policijos pareigūnas R. K., kurių parodymai vertinami kaip netiesioginiai nuteistojo kaltės įrodymai, t. y. jie nurodė iš nukentėjusiosios sužinotas aplinkybes. Visi minėti liudytojai parodė, jog nukentėjusioji jiems pasakojo, kad sutuoktinis naudojo prieš ją smurtą.
8.4. Nors nukentėjusiosios tėvai teisiamajame posėdyje detaliai įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad telefonu jų dukra paprašė leisti pas juos atvažiuoti su vaikais, nes ją sumušė vyras, sakė, kad vyras jai sudavė į šoną, kurį jai skauda. Nukentėjusiosios tėvas V. R. taip pat nurodė, kad dukra rodė žaizdą už ausies. Taip pat pas tėvus atvykusi nukentėjusiosios sesuo N. A. parodė, kad sesuo S. L. jai pasakojo, jog ji tvarkėsi, o vyras jai trenkė, liudytoja matė žaizdą jos galvoje už ausies. Liudytoja taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sesuo jai rodė sumuštą galvą, taip pat dešinę ranką, kurios keli pirštai buvo sužaloti, bei paaiškino, kad ranką sužalojo gindamasi, suduodama savo vyrui į akį, be to, ji matė, kad sesuo keldamasi laikosi už dešinio šono, sunkiai kvėpuoja, todėl siūlė jai važiuoti į ligoninę, tačiau ji atsisakė, nurodydama, kad jos kūnas visas sumuštas ir tai pamatę gydytojai supras, kad tai sumušimai. Praėjus trims dienoms liudytoja N. A. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, pranešdama apie smurtinį įvykį, todėl 2017 m. sausio 31 d. į nuteistojo ir nukentėjusiosios namus atvyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė J. M..
8.5. Liudytoja J. M. parodė, kad 2017 m. sausio 31 d. nuvykus į L. namus, nukentėjusioji vaikščiojo lėtai, sakė, kad skauda šonkaulius ir galvą, paaiškėjo, kad smurtas buvo naudotas prieš keletą dienų, todėl liudytoja iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Nors A. L. tiesiogiai nepasakė, tačiau liudytoja iš konteksto suprato, kad buvo smurtauta. Be to, liudytojos J. M. parodymus iš dalies patvirtina ir panešimo bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad pokalbio metu J. M. teiraujasi nukentėjusiosios, ar reikia medikų, pastaroji patvirtino, kad jai skauda, todėl ir buvo iškviesta pagalba (t. 1, b. l. 56-58).
8.6. Liudytoja A. O. parodė, kad ji dirbo su greitosios medicinos pagalbos brigada ir nuvyko pagal iškvietimą, atvykusi užfiksavo matomus sužalojimus, šonkaulių skausmą vertino kaip traumos pasekmę. Taip pat liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog S. L. nurodė, kad ją sumušė vyras, skundėsi galvos skausmais ir skausmais krūtinės ląstos srityje. Apžiūrėjusi nustatė, kad už kairės ausies yra nedidelė kraujosruva. Iš pradžių nukentėjusioji sutiko vykti į ligoninę, tačiau vėliau kategoriškai atsisakė, nurodė, kad nueis į polikliniką. Greitosios medicinos pagalbos kortelės kopijoje nurodyta, kad 2017 m. sausio 31 d., 14.49 val., pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos J. M. iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pacientės S. L. žodžiais, 2017 m. sausio 27 d., apie 12.00 val. ją sumušė vyras, be sąmonės nebuvo. Skundžiasi galvos skausmais, skausmais krūtinės ląstos srityje, už kairės ausies yra kraujosruva. GMP iškvietė dėl būklės pablogėjimo - pykina, svaigsta galva, raumenų skausmas. S. L. diagnozuoti nepatikslinti dauginiai sužalojimai (t. 1, b. l. 38-39).
8.7. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas R. K. įvykio neprisiminė, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškino, kad nukentėjusioji nurodė, jog bijo vyro, nurodė smurto aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją iškvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nukentėjusioji policijos nenorėjo kviesti, nurodė, kad bijo. Nukentėjusioji paaiškino, kad vyras prieš ją smurtavo, sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas, skundėsi šonkaulių skausmais. Be to, policijos pareigūno R. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje nustatė, jog 2017 m. sausio 27 d. S. L. vyras A. L. pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu su ranka keletą kartų smūgiavo žmonai į pilvo, galvos, šonkaulių sritis. Po smūgių S. L. jautė didelį skausmą, bet prigąsdinta vyro, bijo kažkur kreiptis. Įvykio vietoje buvo GMP brigada. S. L. paaiškino, kad vyras pradėjo smūgiuoti ranka, tai kartojasi reguliariai – į metus keletą kartų (t. 1, b. l. 10-11).
8.8. 2017 m. kovo 2 d. dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs GMP kvietimo kortelę, liudytojos A. O. apklausos protokolą, pateikė specialisto išvadą, kad S. L. 2017 m. sausio 31 d. GMP brigados specialistės A. O. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje už kairės ausies, kuri galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 47-48).
8.9. Be to, vertinant byloje surinktus duomenis reikšminga ir informacija, užfiksuota nukentėjusiosios susirašinėjime SMS žinutėmis su liudytoja N. A., iš kurios matyti, kad žinutėse nukentėjusioji neneigė sutuoktinio naudoto smurto, tačiau iš esmės jose rašė, kad bijo, bei nurodo aplinkybes, dėl kurių jai būtų sunku spręsti šią problemą (dėl vaikų, materialinių sąlygų ir pan.). Be to, ji liudytojai N. A. nurodė ir tai, kad ji jau yra buvusi Moterų krizių centre, kur domėjosi gyvenimo sąlygomis (t. 1, b. l. 29-34). Juolab, kad šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji neneigė.
8.10. Taigi, liudytojų I. R., V. R., N. A., A. O., J. M. bei R. K. parodymai, palyginus juos tarpusavyje bei su pranešime bendrajam pagalbos centrui, greitosios medicinos pagalbos kortelėje, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės sutampa ir sudaro nuoseklią visumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. L. 2017 m. sausio 27 d., konflikto metu, tyčia savo žmonai S. L. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą galvoje už kairės ausies, kuri pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o pastarajai besiginant nuo smūgių – sužalojo jai dešinės rankos pirštus.
8.11. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad šią bylą inicijavo nukentėjusiosios sesuo N. A., nes ji iškvietė Vaiko teisių apsaugos tarnybą į L. namus, nuteistojo nemėgsta, ant jo pyksta ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad minėtą tarnybą iškvietė pranešdama apie galimo smurto panaudojimą nukentėjusiosios sesuo N. A., negali būti vertinama siekiu apkalbėti A. L.. Visų pirma, minėta liudytoja parodė apie nukentėjusiosios jai nurodytas aplinkybes (dėl smurto panaudojimo), ko neneigia ir nukentėjusioji (ji kalbėjo su seserimi apie tai), be to, iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kiti liudytojai. Be to, liudytoja N. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog tai buvo ne pirmas A. L. smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas ir anksčiau jos pagalbos nukentėjusioji prašė, kai buvo sumušta, bei vežė nukentėjusiąją pas specialistą sužalojimams užfiksuoti, buvo rašomas pareiškimas policijai ir pan. Siekiant patikrinti liudytojos nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išreikalavo ankstesnio ikiteisminio tyrimo medžiagą (ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes tuomet tokio pobūdžio bylos buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka), kuri iš esmės patvirtino N. A. parodymus, t. y. kad anksčiau buvo smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją atvejis, jai padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti specialisto išvadoje, o apklaustas specialistas parodė, kad dalis sužalojimų buvo padaryti dėl smūgių. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad liudytoja N. A. siekia nepagrįstai apkaltinti A. L. smurto prieš žmoną naudojimu, pagrindo nėra.
8.12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir A. L. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
19. Apeliaciniame skunde neginčijama A. L. paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. L. paskirdamas laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams bei nustatydamas įpareigojimus, parinko jam ne per griežtą bausmę.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. L. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.