Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-214-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
1-214-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04860-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
S. L.
Advokatai
Petras Prijalgauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-214-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04860-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei, Olgai Šleiterienei,kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,nukentėjusiajai S. L.,specialistui V. K., J. M. P.,vertėjoms Natalijai Reut, Ritai Daškevičienei, Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis 2017 m. sausio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, tyčia savo žmonai S. L. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą galvoje už kairės ausies, kuri pagal specialisto išvadą, pateiktą 2017 m. kovo 20 d. apžiūros protokole, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o pastarajai besiginant nuo smūgių – sužalojo jai dešinės rankos pirštus.

Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. L., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku žmonos nemušė. 2017 m. sausio 27 d. sulūžo jo automobilis, todėl jis namo grįžo vėliau, nei įprasta. Žmona nepatikėjo, kad buvo sulūžęs automobilis, supyko, trenkė jam į veidą. Jis ją atstūmė ir nieko nesakęs nuėjo miegoti, o atsikėlęs ryte žmonos namuose nerado, nes ji su vaikais išvažiavo pas savo tėvus. Žmona visada išvažiuoja pas tėvus, kai jie susipyksta. Po trijų dienų pas juos į namus atėjo pažįstama moteris vardu Julita. Vėliau jis sužinojo, kad ji yra socialinė darbuotoja. Žmona jam sakė, kad turi ateiti psichologė, nes ji yra labai susijaudinusi. Jie psichologo į namus nekvietė, ji atėjo pas juos žmonos sesers prašymu. Žmonos sesuo pažįsta tą psichologę, nes daro jai manikiūrą. Kaltinamojo nuomone, žmona buvo susijaudinusi todėl, kad jo vieną vakarą nebuvo namuose, o žmona yra labai pavydi. Socialinę darbuotoją iškvietė ta moteris, kuri atėjo, kaip žmonos sesers draugė. Socialinė darbuotoja iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, norėjo iš jų paimti vaikus, nes pas juos šeimoje vyksta konfliktas, paaiškino, kad įvykus konfliktui vaikai negali būti šeimoje, todėl turi pagyventi kitur, todėl buvo iškviestas antras socialinis darbuotojas, kad paimtų vaikus. Tada žmona iškvietė savo tėvus, kad jie prižiūrėtų vaikus. Jis pats nesiaiškino, kodėl buvo kviečiama policija ir greitoji. Kraujosruvos pas žmoną už kairės ausies jis nematė. Žmona pastoviai turi sužalojimų, nes ji yra liekna ir sunkiai dirba. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo žmona negyveno moterų krizių centre. Dėl nurodytų įvykių datos ir laiko patikslino, kad tą dieną, kai buvo konfliktas ir jis vakare nuėjo miegoti, kitos dienos ryte dar jie nekalbėjo ir ji apie 11 valandą išvažiavo pas tėvus.

Nukentėjusioji S. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad A. L. yra jos vyras ir jie gyvena kartu. Nagrinėjamo įvykio dieną ji skambino savo vyrui, tačiau jis neatsiliepė. Tą dieną ji buvo suplanavusi tvarkyti butą. Vakare į namus atvažiavo vyras ir jie žodis po žodžio susipyko, vyras ją atstūmė, pasakė, kad yra pavargęs ir nuėjo miegoti. Vaikai jų konflikto nematė. Tą patį vakarą ji su vaikais išvažiavo pas savo tėvus, ten buvo ir jos sesuo. Ji visada išvažiuoja pas tėvus, kai susipyksta su vyru. Būdama pas tėvus ji pradėjo kosėti, nes, pasirodo sirgo plaučių uždegimu, susiėmė už krūtinės ir iš pykčio pasakė seseriai, kad ją sumušė vyras, trenkė jai į krūtinę. Sesuo pasakė, kad ji visko taip nepaliks, kad ji turi pažįstamą socialinę darbuotoją vardu Julita, kuriai praneš apie situaciją šeimoje. Tą kartą ji sutiko, kad pas juos ateitų socialinė darbuotoja pasikalbėti, duoti patarimų. Ryte ji grįžo namo, pyktis jau buvo praėjęs. Po trijų dienų jai paskambino sesuo ir pasakė, kad ateis socialinis darbuotojas. Ji vyrui pasakė, kad šis važiuotų į parduotuvę ir vyras išvažiavo. Tuo metu pas juos į namus atėjo socialinė darbuotoja ir ji jai pasakė, kad nenori prisiminti to įvykio. Socialinė darbuotoja iškvietė policiją ir greitąją, nes tą numato įstatymai. Socialinė darbuotoja pasakė, kad ji (nukentėjusioji) turi mėlynių už ausies, ant kojos. Greitosios medicinos pagalbos medikai ją apžiūrėjo, ji skundėsi jiems skausmais krūtinėje, nes galimai serga plaučių uždegimu, ir išvažiavo. Policijos pareigūnams ji papasakojo, kad įvykus konfliktui ji išvažiavo pas tėvus ir ten papasakojo, koks jos vyras yra blogas, o mėlynių turi visi. Šis konfliktas jau yra pasibaigęs ir dabar viskas yra gerai. Socialinė darbuotoja jai pasakė, kad tokiu atveju reikėtų, jog vaikai pagyventų atskirai ir kad reikia dar iškviesti socialinius darbuotojus. Tada ji paskambino savo tėvams, paaiškino situaciją, jie atvažiavo ir paėmė vaikus. Ji paklausė socialinės darbuotojos, kuo viskas tai baigsis ir ji atsakė, kad teismu. Tada ji paskambino savo seseriai, priekaištavo jai, kad pradėjo visą tą procedūrą, nes, nukentėjusiosios teigimu, čia įvyko tiesiog nesusipratimas. Socialinė darbuotoja pasakė, kad ji dabar dažniau lankysis jų šeimoje. Nukentėjusioji atsakė, kad ji galėtų pas juos net pagyventi, nes jie su vyru nors ir pykstasi, tačiau vaikai to nemato. Plaučių uždegimas jai buvo diagnozuotas po savaitės po to, kai pas juos buvo socialinė darbuotoja, ji dėl šios ligos kreipėsi į Šeškinės polikliniką. Nukentėjusioji pripažįsta, kad ji susirašinėjo su savo seserimi. Tuo metu ji buvo susipykusi su vyru, todėl pasakė, kad važiuos pagyventi į moterų krizių centrą. Ji buvo nuvažiavusi į tą centrą, pakalbėjo ir nusprendė, kad ten negyvens. Taip pat rašė apie sumušimus, nes elgtis priešingai negalėjo, kadangi jau anksčiau buvo sakiusi, kad ją sumušė vyras. Nukentėjusioji teigia, kad ji apkalbėjo vyrą, nes buvo ant jo pikta, o visa šita procedūra buvo pradėta ne jos, o sesers iniciatyva, nes ji nemėgsta jos vyro. Pyksta ji ant vyro iš pavydo, nes jis ją ignoruoja. Nukentėjusioji nurodė, kad mėlynė pas ją atsirado dėl to, kad ji plovė langą ir užsigavo. Ranką susimušė mušdama vyrą, kai jis grįžo namo. Dėl kilusio konflikto ir to, kada ji nuvyko pas savo tėvus, paaiškino, kad žodinis konfliktas įvyko vienos dienos vakare, kai jos vyras tiesiog nuėjo miegoti, o tėvams ji paskambino ir pas juos išvyko kitos dienos ryte / pirmą dienos pusę, tą pačią dieną vėliau grįžo namo.

Liudytoja N. A. parodė, kad nukentėjusioji S. L. yra jos sesuo. Paaiškino, kad ji buvo užėjusi pas savo tėvus, o ten buvo jos sesuo, kuri pasakė, kad ją sumušė vyras, laikėsi už šonkaulių, parodė kakle mėlynę. Anksčiau sesers vyras mušdavosi tik girtas, o dabar mušasi ir blaivus. Sesuo papasakojo, kad kai ji tvarkėsi bute, vyras jai trenkė ir ji prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, prie jos buvo vaikai. Sesuo parašė jai žinutę, kad ji bijo vyro, jog jis ją užmuš. Liudytoja labai išsigando, paskambino seseriai ir pasakė, kad reikia kažkur kreiptis. Sesuo atsakė, kad bijo. Tada ji pasakė, kad turi klientę, kuri dirba su tokiomis šeimomis, ji jai paskambins ir paklaus, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Jos pažįstama pasiūlė rašyti pareiškimą į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir liudytoja elektroniniu paštu parašė pareiškimą. Iš pradžių sesuo sutiko, o kitą dieną ji pagalbos atsisakė, pasakė, kad susitvarkys patys. Liudytoja vis tiek parašė pareiškimą, nes tai nebuvo pirmas kartas. Prieš porą metų vyras taip sumušė seserį, kad ji vos gyva paskambino jai ir prašė padėti. Tada jie atvyko pas seserį, nuvežė ją pas gydytoją ir jai buvo nustatyti tokie sužalojimai, lyg ji būtų po avarijos. Tada sesuo atsiėmė pareiškimą ir jie nuo to įvykio nebebendravo. Šį kartą ji netyčia užėjo pas tėvus ir vėl pamatė sumuštą seserį. Sesuo norėjo važiuoti į ligoninę dėl sumuštų šonkaulių, nes kai pakėlė suknelę, jos šonas buvo juodas, ant kaklo taip pat buvo juoda mėlynė. Sesuo nesakė, kaip jai buvo padaryti tokie sužalojimai. Liudytojai atvykus pas tėvus, sesers vaikai elgėsi gerai, buvo linksmi. Po šio įvykio ji vėl su seserimi nebendrauja, nes ji dangsto vyrą. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. A. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 21.00 val. ji užėjo į svečius pas tėvus ir pamatė savo seserį su vaikais. Sesuo pasakė, kad pas tėvus atvyko su nakvyne ir pasakė, kad ji užeitų pas tėvus rytoj. Sesuo jai pasakė, kad ją 2017 m. sausio 28 d. žiauriai sumušė vyras A. L.. Pasakė, kad ji įtaria, jog yra sulaužyti šonkauliai po vyro eilinio sumušimo ir yra atvykusi pas tėvus, kad jie prižiūrėtų vaikus, nes nori nuvykti į RVU ligoninę pasitikrinti. Ji parodė sumuštą galvą. Ji pamatė ant galvos dešinės pusės už ausies didelį guzą. Sesuo pasakė, kad jos vyras nuolat muša ją į minėtą vietą galvoje, dėl ko ji praranda sąmonę. Taip pat parodė dešinę ranką ir ji pamatė, kad jos keli pirštai yra sužaloti. Sesuo pasakė, kad ranką sužalojo gindamasi, suduodama savo vyrui į akį, po ko paėmusi vaikus pabėgo. Vėliau pamatė, kad sesuo keldamasi laikosi už dešinio šono, sunkiai kvėpuoja. Ji pasakė, kad reikia vykti skubiai į ligoninę, tačiau sesuo atsisakė, motyvuodama tuo, kad jos kūnas yra visas juodas (sumuštas) ir kad gydytojams pamačius, pastarieji supras, kad tai yra sumušimai ir po jų pranešimo policijai vyrą dėl smurto artimoje aplinkoje sulaikys. Ji supyko ant sesės ir išėjo. Prieš jai išeinant, sesuo susirinko savo daiktus, aprengė vaikus ir ruošėsi važiuoti namo. 2017 m. sausio 29 d., apie 19.12 val. jai parašė apie 10 trumpųjų SMS žinučių su prašymu jai padėti, nes jai nėra kur eiti, kad jos tėvai nepriima ir prašė pagalbos. Ji jai pasiūlė kreiptis į VTAS. Ji parašė jai, kad sutinka kreiptis savo noru. 2017 m. vasario 1 d. sesuo parašė žinutę, kad jai pagalbos nereikia. Supratus, kad sesuo nesikreips pati, ji paskambino į VTAS ir pranešė apie susiklosčiusią situaciją. Ji žinojo, kad jos sesers vyras ją muša, bet sesė liepė „nesikišti“, todėl ji su ja nebendravo apie 6 metus (t. 1, b. l. 27).

Liudytojas S. A. nurodė, kad nukentėjusioji yra jo žmonos sesuo. Jis pats 2017 metų įvykyje nedalyvavo, tik atvežė žmoną pas uošvius, o pats buvo automobilyje. Žmona jam pasakojo, kad pas tėvus buvo jos sesuo, kuri visa drebėjo bei sakė, kad ją sumušė vyras. Jam yra žinoma, kad jo žmonos sesuo su vyru gyvena blogai, jie nesutaria. Prieš porą metų žmonos sesuo taip pat buvo sumušta vyro, jis su žmona vežė ją pas medikus kūno sužalojimams nustatyti. Tada nukentėjusioji paskambino jo žmonai, paprašė, kad ši paimtų jos daiktus iš buto ir nuvežtų pas uošvius. Tada pas žmonos seserį jis matė mėlynę, bet nepasakytų, kad ji buvo stipriai sumušta. S. tada kažkiek pagyveno pas uošvius, o po to vėl grįžo į šeimą. Kaltinamasis tada sakė, kad nieko baisaus neįvyko, jie tiesiog abu buvo išgėrę ir įvyko konfliktas. Jis pats asmeniškai du kartus vežiojo S. dėl sumušimų. Ji skundžiasi, kad vyras ją muša, tačiau jie nelabai bendrauja.

Liudytoja I. R. nurodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. Liudytoja paaiškino, kad apie dukters S. ir jos vyro santykius ji žino labai mažai, nes kartu su jais negyvena. Dukra daug jai ir nepasakoja, kadangi liudytoja serga. 2017 metų pradžioje duktė S. atvažiavo pas juos ir pasiskundė, kad susipyko su vyru. Pas dukrą ant skruosto buvo mėlynė, daugiau ji nieko nerodė. Ji vakare su vaikais atvažiavo, pabuvo, o ryte išvažiavo namo. Dukters S. vaikai yra prižiūrėti, jie elgėsi normaliai, kaip visada. Dukters prašymu jie kartais prižiūri anūkus. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. R. parodė, kad jos dukra S. L., gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su vyru A. L. ir jų dviem vaikais. 2017 m. sausio 28 d., tikslios valandos neatsimena, maždaug per pietus, paskambino jos dukra ir pasakė, kad atvažiuos, nes ją sumušė vyras. Pokalbio metu ji paklausė, ar jie ją priims, sakė, kad vyras trenkė jai į šoną, nori, kad vyras nusiramintų, bijo jo. Dukra skambino jos vyrui V. R.. Po kurio laiko dukra su dviem savo vaikais atvažiavo pas juos. Atvažiavusi S. kartais susiimdavo už šono, sakė, kad skauda šoną, sakė, kad jai sudavė vyras, tačiau dėl ko, su kuo ir kaip, nepasakojo. Papasakojo, kad jos vyras nuolat prie jos kabinėjasi žodžiais, priekaištauja jai dėl to, kad ji dirba. Apie tai, kad dukrai buvo suduota, ji sužinojo pirmą kartą, anksčiau ji niekada nepasakojo, kad vyras smurtautų. Niekada anksčiau jos nematė sumuštos. Dukra pas ją buvo iki 2017 m. sausio 29 d. Kai ji buvo pas juos namie, vyras jai neskambino (t. 1, b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas V. R. nurodė, kad kaltinamasis yra jo žentas, visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina ir daugiau neturi ką pasakyti (b.l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. jam paskambino į telefoną jo dukra S. L. ir paklausė, ar gali atvykti su vaikais pabūti jų namuose, kadangi jos vyras A. L. sudavė jai į šoną ir ji bijo, kad tai nepasikartotų, nori, kol jis nurims, pabūti tėvų namuose. Po skambučio, praėjus kuriam laikui, ji kartu su vaikais atvažiavo. Dukra pasakojo, kad vyras sudavė jai į šoną ir jai skauda, kad negali atsikosėti, taip pat parodė žaizdą už ausies, šono nerodė, kaip ją vyras sumušė, ji nepasakojo. Apie tai, kad A. smurtautų prieš dukrą, jis sužinojo pirmą kartą, anksčiau dukra nebuvo nei sumušta, nei apie tai pasakojo. Būdama tėvų namuose, ji nieko nepasakojo apie konfliktą, jos vyras jai neskambino. 2017 m. sausio 29 d. dukra su vaikais išvažiavo į namus t. 1, (b.l. 46).

Liudytoja A. O. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji yra greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Kiek ji atsimena nagrinėjamą įvykį, juos į namus, kuriuose buvo du vaikai, kvietė socialinė darbuotoja. Jiems atvykus žmogus buvo sąmoningas, orientuotas. Jie užfiksavo visus sužalojimus, kuriuos pamatė, šonkaulių skausmą vertino kaip traumą. Pulpuojant – reiškia apžiūrima paspaudžiant. Jiems išvažiavus iš buto, socialinė darbuotoja liko bute. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. O. parodė, kad 2017 m. sausio 31 d. ji dirbo su VGM PS brigada 0883 ir gavo iškvietimą 14:42 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, dėl galimo sumušimo ir šonkaulių traumos. Nedelsiant nuvyko minėtu adresu, juos pasitiko pacientė, pateikė dokumentą, kaip paaiškėjo, tai buvo S. L.. Butas buvo tvarkingas, bute buvo jos du mažamečiai vaikai ir socialinė darbuotoja. S. L. paaiškino, kad 2017 m. sausio 27 d., apie 12:00 val. ją sumušė vyras. Kaip mušė, ji jos neklausė. Skundėsi nežymiais galvos skausmais ir skausmais krūtinės ląstoje. Pacientė nurodė, jog sąmonės netekusi nebuvo. Pacientė buvo apžiūrėta ir nustatyta, kad už kairės ausies yra nedidelė kraujosruva. Kokios kilmės, ji nepasakys. Daugiau smurto matomų sužalojimų nesimatė. Ją pulpuojant, buvo skausmas šonkaulių srityje. Į ligoninę ji vykti iš pradžių sutiko, tačiau kiek vėliau kategoriškai apsigalvojo ir vykti atsisakė. Nurodė, kad eis į polikliniką. Todėl jie išvyko (t. 1, b. l. 42).

Liudytoja J. M. nurodė, kad ji yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Tą dieną, dirbdama mobiliojoje kuopoje, turėjo reaguoti į informaciją, gautą iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus, konstatuoti vaikų būklę. Telefonu buvo gautas pranešimas, kad nurodytu adresu yra smurtautojas. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes iš anksto negali žinoti, kokia bus smurtautojo reakcija. Jai atvykus bute buvo smurtautojas, nukentėjusioji ir jų mažamečiai vaikai. Buto duris atidarė nukentėjusioji, ji lėtai vaikščiojo, svyravo, sakė, kad skauda šonkaulius ir galvą. Paaiškėjo, kad sumušimas buvo prieš porą dienų. Ji paklausė nukentėjusiosios, ar reikia greitosios. Ši atsakė, kad taip. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir kolegę, galvojo, kur padėti vaikus, susisiekė su nukentėjusiosios tėvais. Tėvai atvažiavo su taksi. Liudytoja negirdėjo, ką sakė atvažiavę medikai, nes tuo metu buvo su vaikais, jie buvo judrūs, prižiūrėti, pokštaujantys. Nukentėjusioji sakė, kad skauda šonkaulius, sunku judėti, buvo išsigandusi dėl savo gyvybės. Ji lygtai rodė nugarą, sakė, kad skauda galvą. Liudytoja galvojo, kad nukentėjusiajai yra smegenų sutrenkimas. Nukentėjusioji liudytojai minėjo, kad ji ir anksčiau buvo sumušta vyro. Kai iš buto išvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, ji liko bute ir toliau bendravo su šeima. Smurtautojas iš pokalbio konteksto pripažino, kad smurtavo ir to priežastis buvo pavydas. Vėliau ji telefonu bendravo su nukentėjusiąja, ji jai skambino ir dėkojo, nes po jų pokalbio situacija šeimoje normalizavosi. Nukentėjusioji neminėjo, kad jos vyras smurto panaudojimo metu buvo neblaivus. Nukentėjusioji iš karto po smurto nesikreipė į institucijas, nes myli savo vyrą ir ji kartais elgiasi neadekvačiai. N. A. liudytoja teismo posėdyje pamatė pirmą kartą, iki to jos bendravo telefonu. Jai atvykus į butą kaltinamasis buvo namuose, gulėjo ant sofos, nenorėjo su ja bendrauti. Iš pažiūros jis buvo blaivus. Kaltinamasis tiesiai nepasakė, kad smurtavo, tačiau iš pokalbio konteksto ji suprato, kad smurtas buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2017 m. sausio 31 d. pagal VTAS pavedimą nuvyko adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini0, kadangi buvo gautas pranešimas apie smurtą šeimoje. Pranešėja buvo nukentėjusiosios sesuo. Apie 14.00 val. ji paskambino bute gyvenančiai S. L. ir apie 14.30 val. nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė S. L.. Pastarosios reakcija buvo sulėtinta, vaikščiojo labai lėtai, laikėsi už kairės pusės šono. Užėjus į butą, ji jos iškart paklausė, ar ji buvo sumušta. Moteris atsakė, kad jos vyras prieš ją smurtavo ir kad jai atrodo, jog yra sulaužyti šonkauliai. Taip pat ji pasakė, kad vyras jai daužė per galvą ir kad tai yra eilinis kartas. Dabar ji yra labai išsigandusi, bijo, kad gali būti užmušta. Ji suprato, kad smurtas buvo tą pačią dieną. Ji nuėjo į kambarį, kur gulėjo vyras A. L., prisistatė, paprašė jo ateiti į virtuvę pasikalbėti. Vyras išreiškė pasipiktinimą dėl jos vizito, tačiau sutiko su ja pasikalbėti. Virtuvėje ji kalbėjo su S. L. ir pildė reikalingus dokumentus. Po 4 min. į virtuvę atėjo vyras ir pradėjo priekaištauti savo žmonai dėl jos vizito ir šios situacijos. Vyras elgėsi agresyviai, pokalbio metu mosikavo rankomis. Ji paprašė jo paimti vaikus ir išeiti iš virtuvės, nes nori pabendrauti tik su S. L.. Vyras jos prašymą ignoravo ir toliau ginčijosi su savo žmona. Ji pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis nenusiramins. Vyras nenusiramino, todėl ji telefonu paskambino 112. Jai bekalbant telefonu, vyras pradėjo rengtis ir iki atvykstant policijos pareigūnams, išėjo iš buto. Pasiteiravus S. L., kaip ji jaučiasi, pastaroji atsakė, kad blogai. Buvo iškviesti medikai. Atvykus tarnyboms, paaiškėjo, kad konfliktas šeimoje įvyko 2017 m. sausio 28 d. S. L. su GMP brigada sutiko vykti į ligoninę apžiūrai, tačiau sužinojus, kad jos vaikai bus išvežti pas jos tėvus (vaikų senelius), važiuoti į ligoninę atsisakė. Jai susisiekus su S. L. tėvais, pastarieji atvyko į butą ir pasiėmė vaikus. Išvykus spec. tarnyboms, grįžo vyras. Asmuo buvo ramus. Pokalbio metu jis prisipažino dėl smurto, sakė, kad žmona jį provokuoja, o jis nevaldo savo emocijų. Apie tai, ar jis fiziškai smurtauja prieš žmoną, jis nekomentavo nieko. S. L. atsisakė rašyti pareiškimą, pretenzijų vyrui neturėjo. Vykti į Vilniaus Krizių centrą atsisakė. Pokalbis šeimoje vyko apie 3 valandas, po ko ji išėjo. Ankščiau minėta šeima į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta, tačiau artimiausiu metu šeima bus įtraukta į minėtą apskaitą ir šeimai bus teikiama reikalinga pagalba (t. 1, b. l. 24).

Liudytojas R. K. nurodė, kad yra policijos pareigūnas. Nurodė, kad dėl įvykių gausos jis teisiamajame posėdyje neatsiminė nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 36). Papildomai liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji jiems aiškino, kad bijo savo vyro, nurodė smurto padarymo aplinkybes. Bute vaikai buvo su Vaiko teisių apsaugos specialiste, kuri ir kvietė policiją, jie buvo ramūs. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, pasimetusi, šoko būsenoje. Matėsi, kad jai reikia medikų pagalbos, bet policijos pareigūnai medikų nesulaukė, išsiaiškino, ko reikėjo ir išvažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2017 m. sausio 31 d., dirbant kartu su vyr patruliu D. V., apie 15.00 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras sumušė savo žmoną. Atvažiavus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė Vaikų teisių apsaugos darbuotoja, kuri atėjo patikrinti šeimos ir aptiko, kad sumušta S. L.. Pati L. policijos kviestis nenorėjo, nes bijojo vyro, todėl policiją iškvietė Vaikų teisių apsaugos darbuotoja. L. paaiškino, kad vyras prieš ją smurtavo, konflikto metu kelis kartus sudavė jai į įvairias kūno vietas, kur būtent, jau jis neatsimena. Ji skundėsi šonkaulių skausmais, todėl buvo iškviesta GMP brigada. Jiems atvykus minėtu adresu, vyro namie nebuvo (t. 1, b. l. 36).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osiso kuopos 3-ojo būrio vyriausiųjų patrulių R. K. ir D. V. 2017 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. sausio 31 d., apie 14.57 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policiją kviečia Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja J. M., kuri nurodė, kad minėtame bute vyras sumušė savo žmoną. Nuvykus minėtu adresu, Vaiko teisių apsaugos darbuotoja J. M. paaiškino, kad atvykus minėtu adresu patikrinti informacijos dėl smurto prieš vaikus, išaiškėjo, kad 2017 m. sausio 27 d. A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., smurtavo prieš savo žmoną S. L., gim. (duomenys neskelbtini). S. L. kviesti policijos nenorėjo, nes bijo savo vyro. Įvykio vietoje nustatė, kad 2017 m. sausio 27 d. S. L. vyras A. L. pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu su ranka keletą kartų smūgiavo žmonai į pilvo, galvos, šonkaulių sritis. Po smūgių S. L. jautė didelį skausmą, bet prigąsdinta vyro, bijo kažkur kreiptis. Įvykio vietoje buvo GMP brigada, kuri S. L. nuvežė į RVUL patikrinimui. Įtariama kairės pusės šonkaulių lūžis. S. L. paaiškino, kad vyras pradėjo smūgiuoti ranka, tai kartojasi reguliariai - į metus porą kartų. Skiltyje apie smurtą galinčius rodyti požymius pažymėtas stiprus skausmas kairės pusės šonkaulių srityje. Smurtu įtariamas asmuo iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino (t. 1, b.l. 10-11).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas J. M. P. parodė, kad pagal S. L. ligos istoriją, užfiksuoti aktualaus laikotarpio įrašai, kad 2017 metų vasario mėnuo, vargina kosulys, apie mėnuo laiko, drėgnas kosulys, įtariama pneumonija, dešinio plaučio uždegimas, paskirta krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, paskirti antibiotikai ir kiti vaistai. Krūtinės ląstos rentgenas. Išvada - galima įtarti dešinio plaučio pneumonija. Kitas įrašas vasario 24 dienos, vargina bendras silpnumas, kosulys. Vasario 17 dienos. Drėgnas kosulys. Būklė po dešinio plaučio uždegimo. Dėl plaučių uždegimo specialistas paaiškino, kad jis gali per kelias dienas išsivystyti, o gali ir ilgai vystytis, pagal radiologo informaciją gali būti ir lėtinio uždegimo simptomai – sausi karkalai, būdingi lėtiniam plaučiui uždegimui. Sergant plaučių uždegimu gali skaudėti krūtinę, bet tai psichofiziologinė savybė, kaip kas tai toleruoja, skauda toje pusėje, kur uždegimas ir labiau paliesta pleura, jeigu trinasi krūtinplėvė, tai jos trintis gali sukelti skausmą, arba ne. Pagal įrašus gali būti, kad nukentėjusioji galėjo sirgti ir prieš mėnesį. Taip pat paaiškino, kad gali būti tokia būklė, jog dirginami nervai, kadangi jie išsišakoja, gali skaudėti ir priešingą šoną, pykinimo, vėmimo negalėjo sukelti uždegimo simptomatika.

2017 m. rugpjūčio 9 d. dokumentų apžiūros protokolu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiūrėjo S. L. asmens sveikatos istoriją iš VšĮ Šeškinės poliklinikos ir nustatė, kad asmens sveikatos istorijoje yra gydytojų 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. kovo 2 d. įrašai apie S. L. nustatytą dešinio plaučio uždegimą, kurį patvirtina tiek klinikiniai, tiek radiologiniai duomenys. Jokių įrašų apie kūno sužalojimus ar buvusį traumavimą nėra (t. 1, b.l. 52).

2017 m. liepos 25 d. S. L. kreipėsi pareiškimu į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorę, prašydama nutraukti ikiteisminį tyrimą savo vyro atžvilgiu, nes jokio nusikaltimo nebuvo padaryta, labai gailisi, kad pripasakojo savo tėvams daug netiesos, nes buvo pikta ant savo vyro (b.l. 16). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės 2017 m. liepos 31 d. nutarimu nukentėjusiosios S. L. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmestas (b.l. 18-19).

2017 m. kovo 13 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas N. A. mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG J5, IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esantys SMS pranešimai, siekiant nustatyti susirašinėjimų tarp N. A. ir jos sesers S. L. iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini), turinį. Pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuotos SMS žinutės rusų kalba ir apžiūros protokolo priedas- SMS žinučių vertimas į lietuvių kalbą. Iš SMS žinučių turinio matyti, kad S. L. pasako seseriai N. A., kad ją sumušė jos vyras ir ji jo bijanti, taip pat bijanti viena likti lauke su trimis mažamečiais vaikais (t. 1, b. 29-34).

Greitosios medicinos pagalbos kortelės kopijoje nurodyta, kad 2017 m. sausio 31 d., 14.49 val. pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos J. M. iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur pacientės S. L. žodžiais, 2017 m. sausio 27 d., apie 12.00 val. ją sumušė vyras, be sąmonės nebuvo. Skundžiasi galvos skausmais, skausmais krūtinės ląstos srityje, už kairės ausies yra kraujosruva. GMP iškvietė dėl būklės pablogėjimo - pykina, svaigsta galva, raumenų skausmas. S. L. diagnozuoti nepatikslinti dauginiai sužalojimai (t. 1, b.l. 38-39).

Iš 2017 m. kovo 2 d. dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs GMP kvietimo kortelę, liudytojos A. O. apklausos protokolą, pateikė specialisto išvadą, kad S. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 31 d. GMP brigados specialistės A. O. nustatyta poodinė kraujosruva galvoje už kairės ausies, kuri galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 47-48).

2017 m. kovo 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėjus bendrojo pagalbos centro 2017 m. sausio 31 d., 14.39 val. garso įrašą, padaryta jo stenograma, iš kurios matyti, kad policiją ir greitąją pagalbą kviečia Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja J. M., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl smurto artimoje aplinkoje, sumušta L., yra ne pirmas kartas. Operatorei paklausus: „ar reikalinga greitoji“ ir J. M. perklausus moters, „ar jai reikalinga greitoji“, fone girdimas moters atsakymas: „nu balit mne“ (nu, skauda man), J. M. paaiškina, kad: „šonkaulis turbūt sulaužytas“ (t. 1, b. l. 56-58).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas savo iniciatyva išsireikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-00951-10 medžiagą, kurioje ikiteisminis tyrimas A. L. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gegužės 14 d. nutarimu nutrauktas, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnį, tokio pobūdžio bylos tuo metu buvo nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje S. L. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą nurodydama, kad ją sumušė vyras; nurodytoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje 2010 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 1239/10(01) konstatuota, kad S. L. padaryta: poodinės kraujosruvos veide, rankose, kairiajame sėdmenyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės srityje, kairėje blauzdoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010 m. balandžio 12 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialistas V. K. teisiamajame posėdyje dėl pastarosios, t. y. 2010 m. balandžio 16 d. specialisto išvados Nr. G 1239/10(01) paaiškino, kad ji buvo surašyta asmeniniu tiriamosios prašymu. Ji nurodė, kad buvo sumušta vyro. Tiriamoji buvo apžiūrėta ir surašyta išvada. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų mechanizmas yra trauminiai poveikiai bukais daiktais. Dalis kraujosruvų atsirado nuo griuvimo, dalis - nuo smūgio, dalis - nuo piršto suspaudimo. Visi nustatyti sužalojimai atitinka nurodytą terminą, jeigu būtų senesni sužalojimai, tai būtų nurodyta.

Dėl duomenų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamojoje byloje A. L. kaltinamas tuo, jog mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės S. L. – sveikatą, o būtent, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, sudavė S. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, o pastarajai besiginant nuo smūgių – sužalojo jai dešinės rankos pirštus, po ko sudavė nenustatytą kiekį smūgių į dešinį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas jai poodinę kraujosruvą galvoje už kairės ausies.

Kaltinamasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad jis nemušė nukentėjusiosios. Paaiškino, kad tą dieną sulūžo jo automobilis, todėl namo grįžo vėliau nei įprasta, o jo žmona nepatikėjo tuo, supyko, trenkė jam į veidą, jis ją atstūmė ir nuėjo miegoti, o atsikėlęs ryte pamatė, kad žmonos nėra, ji su vaikais buvo išvažiavusi pas savo tėvus. Paaiškino, kad žmona visada išvažiuoja, kai supyksta, ji yra labai pavydi, kraujosruvos pas žmoną už ausies jis nematė, žmona pastoviai turi sužalojimų, nes ji liekna, daug dirba namuose, užsigauna.

Nukentėjusioji S. L. teisiamajame posėdyje taip pat neigė, kad ją mušė sutuoktinis A. L.. Parodė, kad įvykio dieną ji skambino vyrui, tačiau jis neatsiliepė, o vakare jam grįžus, jie susipyko, jis ją atstūmė ir nuėjo miegoti. Tą vakarą ji su vaikais išvažiavo pas tėvus, nes ji visada, supykusi ant vyro, išvažiuoja pas juos. Būdama pas tėvus, ji pradėjo kosėti, nes, pasirodo, sirgo plaučių uždegimu, susiėmė už krūtinės ir iš pykčio pasakė seseriai, kad ją sumušė vyras, trenkė į krūtinę. Sesuo pasakė, kad visko taip nepaliks. Kitą dieną nukentėjusioji su vaikais grįžo namo, pyktis buvo praėjęs. Po trijų dienų sesuo paskambino ir pasakė, kad pas juos ateis socialinis darbuotojas. Atėjus socialinei darbuotojai, ji pasakė, kad nenori prisiminti to įvykio, bet socialinė darbuotoja iškvietė greitąją ir policiją, nes taip numatyta teisės aktuose.

Įvertinus nurodytus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, matyti, jog nors jie iš esmės neneigia, kad tarp jų buvo kilusi tam tikrą konfliktinė situacija, tačiau jie neigia, kad tada kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją – priešingai, kaltinamasis parodė, kad būtent nukentėjusioji, supykusi ant jo, jam sudavė, o jis ją atstūmė ir tiesiog nuėjo miegoti.

Nurodyti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, juos vertinant kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, leidžia teismui daryti išvadą, jog tam tikros faktinės aplinkybės yra neabejotinai nustatytos – jų neneigia ir kaltinamasis bei nukentėjusioji, o būtent, kad, kaip minėta, 2017 m. sausio 27 d. (minėta data nustatyta sugretinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios patikslinimus paskutinio teisiamojo posėdžio metu su kitais duomenimis byloje – I. R., V. R., N. A. parodymais dėl to, kada pas juos atvyko nukentėjusioji, kitais duomenimis – GMP kortelėje užfiksuota informacija ir kt.) vakare, buvo kilusi konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, o kitos dienos ryte / pirmą dienos pusę S. L., paskambinusi tėvams (betarpiškai kalbėjo su tėvu V. R.) ir paprašiusi leisti pas juos atvykti, su vaikais nuvyko pas tėvus. Būdama pas tėvus, nukentėjusioji jiems bei vėliau pas tėvus apsilankiusiai seseriai N. A. nurodė, kad ją sumušė vyras – A. L.. Be to, nustatyta, kad 2017 m. sausio 31 d., pagal liudytojos N. A. – nukentėjusiosios sesers, pranešimą, L. šeimoje apsilankė Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja J. M., kuriai atvykus namuose buvo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, taip pat jų vaikai, vėliau, kaltinamajam išėjus iš namų, pagal J. M. iškvietimą atvyko greitoji medicinos pagalba bei policija. Šias aplinkybes be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir kitų duomenų visuma – liudytojų I. R. ir V. R., N. A., A. O., J. M. bei R. K., parodymai atitinkamais atskirais aspektais, be to, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ir bendrojo pagalbos centro iškvietimo garso įrašo apžiūrų protokolai. Be to, kaip minėta, nukentėjusioji taip pat neneigia nurodytos faktinės aplinkybės - kad atvykusi pas tėvus, jiems bei seseriai ji nurodė, kad ją sumušė jos sutuoktinis A. L., tačiau, kaip paaiškino, ji jiems apkalbėjo vyrą, nes buvo pikta ant jo, taip pat kad sužalojimas galvoje (kraujosruva) atsirado tvarkantis namuose, užkliuvus už atidaryto lango, o dėl to, kad buvo susiėmusi už šonkaulių, kad jai skaudėjo krūtinės srityje – vėliau paaiškėjo, kad ji sirgo plaučių uždegimu. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad neabejotinai nustatyta ir faktinė aplinkybė, kad 2017 m. sausio 31 d. atvykusiai greitosios medicinos pagalbos gydytojai atvykus pagal iškvietimą ir apžiūrėjus S. L., buvo užfiksuotas jos sužalojimas galvoje – pagal specialisto paaiškinimą apžiūros protokole, poodinė kraujosruva galvoje už kairės ausies, kuri, kaip nurodyta, galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 47-48).

Taigi, kaip minėta, nors nurodytos faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji neigia, kad kaltinamasis iš tikrųjų prieš ją panaudojo smurtą, sukėlusį atitinkamas pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą. Vis dėlto teismas, nepaisant to, kad kaltinamasis nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be to, nukentėjusioji taip pat neigia buvus smurtą, sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotus veiksmus (dalį jų – argumentai dėstomi vėliau).

Pirmiausia pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai – nukentėjusiosios tėvai I. R. ir V. R., nukentėjusiosios sesuo N. A., taip pat kiti liudytojai – greitosios medicinos pagalbos gydytojos A. O., vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos J. M. bei policijos pareigūno R. K., kurių parodymai gali būti vertinami tik kaip netiesioginiai duomenys apie reikšmingas sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės (ar jos nebuvimo) aplinkybes – t. y. jie parodė apie tai, ką sužinojo iš nukentėjusiosios, pažymint, kad atitinkamas aplinkybes jie sužinojo (ir apie tai parodė teisme bei ikiteisminio tyrimo metu) praėjus neilgam laiko tarpui po aktualių įvykių.

Taigi šiuo aspektu reikšminga tai, jog visi minėti liudytojai vienais ar kitais aspektai parodė, kaip minėta, jog nukentėjusioji jiems pasakojo, kad kaltinamasis – jos sutuoktinis – naudojo prieš ją smurtą. Nors teisiamojo posėdžio metu detaliai įvykio aplinkybių nukentėjusiosios tėvai, pas kuriuos ji po kilusios konfliktinės situacijos buvo atvykusi, nenurodė, vis dėlto jie patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jie parodė, kad telefonu jų dukra paprašė leisti pas juos atvažiuoti su vaikais, nes ją sumušė vyras, sakė, kad vyras jai sudavė į šoną, kad šonas jai skauda, V. R. taip pat parodė, kad ji rodė žaizdą už ausies. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo pas tėvus, taip pat atvykusi nukentėjusiosios sesuo N. A. parodė, kad sesuo jai pasakojo, jog ji tada tvarkėsi, o vyras jai trenkė, ji (liudytoja) matė žaizdą galvoje už ausies. Liudytoja taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, jog sesuo jai rodė sumuštą galvą, taip pat dešinę ranką, kurios keli pirštai buvo sužaloti – dėl to sesuo paaiškino, kad ranką sužalojo gindamasi, suduodama savo vyrui į akį, be to, ji matė, kad sesuo keldamasi laiko už dešinio šono, sunkiai kvėpuoja, todėl siūlė važiuoti seseriai į ligoninę, tačiau ji atsisakė, nurodydama, kad jos kūnas visas sumuštas ir tai pamatę gydytojai supras, kad tai sumušimai. Būtent liudytoja N. A. praėjus trims dienoms kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, pranešdama apie nurodytą įvykį, todėl į kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimą 2017 m. sausio 31 d. atvyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė J. M., kuri atitinkamai iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus.

Liudytoja J. M. – Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, parodė, kad nurodytą dieną dirbo mobiliojoje kuopoje ir, reaguodama į informaciją, nuvyko į L. šeimą. Parodė, kad nukentėjusioji vaikščiojo lėtai, sakė, kad skauda šonkaulius ir galvą, paaiškėjo, kad smurtas buvo prieš keletą dienų; liudytoja iškvietė greitąją pagalbą, po to policiją; taip pat parodė, kad nors kaltinamasis tiesiai nepasakė, iš konteksto ji (liudytoja) suprato, kad smurtas buvo. Pažymėtina, kad šios liudytojos parodymai iš esmės atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, be to, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus parodymus iš dalies (dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo) patvirtina ir panešimo bendrajai pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad pokalbio metu J. M. teiraujasi nukentėjusiosios, ar reikia medikų, ji patvirtina, kad jai skauda, dėl ko, kaip išplaukia, ir buvo iškviesta pagalba.

Liudytoja A. O. parodė, kad ji dirbo su greitosios medicinos pagalbos brigada ir atvyko pagal iškvietimą, atvykus užfiksavo sužalojimus, kuriuos pamatė, šonkaulių skausmą vertino kaip traumos pasekmę. Taip pat liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, jog S. L. nurodė, kad ją sumušė vyras, skundėsi galvos skausmais ir skausmai krūtinės ląstos srityje; apžiūrėjus nustatyta, kad už kairės ausies yra nedidelė kraujosruva; iš pradžių ji į ligoninę vykti sutiko, tačiau vėliau kategoriškai atsisakė, nurodė, kad nueis į polikliniką.

Liudytojas R. K. parodė, kad dėl įvykių gausos konkretaus įvykio neatsiminė. Pagarsinus parodymus, paaiškino, kad nukentėjusioji nurodė, kad bijo vyro, nurodė smurto aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją iškvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nukentėjusioji policijos nenorėjo kviesti, nurodė, kad bijo; nukentėjusioji paaiškino, kad vyras prieš ją smurtavo, sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas, skundėsi šonkaulių skausmais, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pažymėtina, kad atitinkama informacija, susijusi su aplinkybėmis, užfiksuota ir Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1, b.l. 10-11).

Taigi nurodytų liudytojų parodymai (vertinant tiek duotus teisiamojo posėdžio metu, tiek patvirtintus ikiteisminio tyrimo metu), sulyginant juos tiek tarpusavyje, tiek su kita informacija, užfiksuota pranešime bendrajam pagalbos centrui, greitosios medicinos pagalbos kortelėje, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, teismo vertinimu, iš esmės sutampa ir sudaro nuoseklią visumą. Juolab pažymėtina, kad netgi vertinant nukentėjusiosios poziciją, kad ji, atvykusi pas tėvus jiems bei seseriai, būdama pikta ant vyro, jį apkalbėjo, apkaltindama smurtu prieš ją, visgi kitų liudytojų – J. M., A. O. – parodymai apie tai, ką jiems pasakojo nukentėjusioji praėjus kelioms dienoms po įvykio, daro tokius nukentėjusiosios paaiškinimus apie sutuoktinio apkalbėjimą mažai įtikinamus, kadangi, pažymėtina, ji toliau nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad prieš ją buvo smurtauta, nurodant iš esmės tuos pačius smurto pasireiškimo būdus – kad buvo smūgiuota į galvą bei skausmą šonkaulių srityje. Pažymėtini ir liudytojos J. M. parodymai, kad iš pokalbio su kaltinamuoju konteksto ji suprato, kad smurtas buvo – nors, natūralu, pastaroji aplinkybė vertintina tik kaip šios liudytojos padaryta prielaida, vis dėlto tai informatyvu ta prasme, jog tokioje situacijoje, kaip kad nagrinėjamu atveju, jei smurto nebūtų buvę, tokia kaltinamojo reakcija, kokia buvo, iš esmės nėra logiškai paaiškinama.

Be to, pažymėtinas ir tam tikras nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas ikiteisminio tyrimo metu – kaip minėta, nors teisiamajame posėdyje ji parodė, kad žaizda galvoje atsirado, kai ji valė langus, jai atsitrenkus į atidarytą langą, o dėl skausmo šonkaulių srityje – kad skausmas buvo dėl to, kad sirgo plaučių uždegimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 9 d. ji parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. ji virtuvėje, plaudama grindis, paslydo ir nukrito ant kairiojo šono (b. l. 12), o tai, kad sirgo plaučių uždegimu, ji nurodė 2017 m. liepos 25 d. pareiškime (b. l. 16). Juolab atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, nukentėjusioji paaiškino, kad iš tėvų į namus grįžo dar tą pačią dieną, kai ir išvyko, praėjus pykčiui, tačiau net ir praėjus trims dienoms, kaip minėta, apie panaudotą smurtą ji dar pasakojo atvykusiai vaiko teisių apsaugos specialistei, ir, kaip iš pastarosios (liudytojos J. M.) parodymų išplaukia, smurtą neigti pradėjo tik kai buvo nurodyta, kad tam tikram laikui reikia iš namų buvusius vaikus perkelti į saugią aplinką (vaikus atvyko paimti nukentėjusiosios tėvai). Be to, tada apie smurtą nurodė ir greitosios medicinos pagalbos gydytojai A. O., kuriai, pastebėtina, apie kosulį neužsiminė, ir pastaroji, kaip paaiškino, skausmą šonkaulių srityje tada vertino kaip traumos pasekmę. Aplinkybių, jog nukentėjusioji būtų turėjusi kokių nors sveikatos sutrikimų (kamuotų kosulys ir pan.), neparodė ir liudytojai I. R., V. R., N. A., matę ją kitą dieną po kilusio konflikto su sutuoktiniu.

Vertinant duomenis reikšminga ir informacija, užfiksuota apžiūrėjus nukentėjusiosios susirašinėjimą su liudytoja N. A. SMS žinutėmis, iš kurios išplaukia, kad žinutėse nukentėjusioji ne tik neneigė buvus smurtą iš kaltinamojo, tačiau iš esmės jose rašė, kad bijo, iš kitos pusės – nurodo aplinkybes, dėl kurių jai būtų sunku spręsti nurodytą problemą (aplinkybės dėl vaikų, materialinių sąlygų, gyvenant vienai su vaikais ir pan.), be to, ji liudytojai N. A. nurodė ir tai, kad ji jau yra buvusi Moterų krizių centre, kur domėjosi gyvenimo jame sąlygomis. Pažymėtina, pastarosios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu neneigė ir nukentėjusioji, paaiškindama, kad krizių centre buvo kai taip pat buvo supykusi ant sutuoktinio, ten nuvažiavo, pakalbėjo ir nusprendė, kad ten negyvens. Taigi pastaroji informacija, užfiksuota tiek susirašinėjimuose, tiek parodymuose, teismui taip pat duoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios pozicija, kad smurto jos atžvilgiu nebuvo, kadangi jos nurodyti paaiškinimai dėl to, kodėl, pasak jos, ji ir toliau apkalbėjo sutuoktinį rašydama SMS žinutes (t. y. kad jau buvo pasakiusi seseriai, kad vyras ją sumušė, todėl, neturėdama kur dėtis, ir toliau tai rašė), iš esmės nelaikytini įtikinamais ir logiškai, įvertinus, be kita ko, kad SMS žinutėse ji ne tik palaikė anksčiau savo išsakytus žodžius dėl smurto, tačiau nurodė ir daugiau naujos informacijos (dėl krizių centro, dėl savo savijautos, priežasčių, kodėl nesikreipia pagalbos, ir pan.).

Pasisakytina ir dėl kaltinamojo nurodytų argumentų, kad visa ši situacija kilo dėl nukentėjusiosios sesers – ji inicijavo vaiko teisių apsaugos tarnybos iškvietimą į jų namus, kadangi ji kaltinamojo nemėgsta, pavydi jų gyvenimo ir pan. Vis dėlto teismo vertinimu nurodyta aplinkybė – kad atitinkamą tarnybą iškvietė pranešdama apie galimo smurto panaudojimą nukentėjusiosios sesuo N. A., niekaip neali būti vertinama nagrinėjamu atveju kaip duodanti pagrindo manyti, kad ji siekia kaltinamąjį apkalbėti. Pirmiausia, kaip minėta, minėta liudytoja parodė apie nukentėjusiosios jai nurodytas aplinkybes (dėl smurto panaudojimo), ko neneigia ir nukentėjusioji (t. y. kad ji pasakojo seseriai apie tai), be to, iš esmės analogiškas aplinkybes, minėta, parodė ir kiti liudytojai. Be to, siekiant patikrinti šios liudytojos parodymų patikimumą, jai teisiamajame posėdyje parodžius, jog tai buvo ne pirmas kaltinamojo smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas ir kad anksčiau jos (liudytojos) pagalbos nukentėjusioji jau buvo prašiusi, kai buvo žiauriai (kaip parodė liudytoja) sumušta – bei kad tada vežė nukentėjusiąją ir pas specialistą sužalojimams užfiksuoti, buvo rašomas pareiškimas policijai ir pan. – teismas išreikalavo atitinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagą (nutraukta, kadangi galimai padaryta privataus kaltinimo bylų tvarka nagrinėjama nusikalstama veika), kuri iš esmės patvirtino jau minėtus šios liudytojos parodymus (t. y. kad yra anksčiau buvęs smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją atvejis, sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje, apklaustas specialistas dėl minėtos išvados parodė, be kita ko, kad dalis sužalojimų buvo padaryti dėl smūgių). Taigi nurodyti argumentai lemia, jog traktuoti, kad minėta liudytoja siekia kaltinamąjį apkalbėti („parodyti jam“), nėra pagrindo, juolab atkreipiant dėmesį į tai, jog atitinkamos išvados yra grindžiamos jau aptartų įrodymų visuma, o ne tik pastarosios liudytojos parodymais.

Kaltinamasis taip pat pažymėjo, kad nors liudytoja J. M. teisiamajame posėdyje neigė, tačiau jam žinoma, kad ši liudytoja yra pažįstama su jo sutuoktinės – nukentėjusiosios seserim N. A., kas, darytina prielaida, galėtų kelti abejonių jos parodymų patikimumu. Vis dėlto nenustatyta duomenų, patvirtinančių nurodytas kaltinamojo abejones. Kaip nurodė kaltinamasis, liudytoja J. M. yra liudytojos N. A. klientė – t. y. N. A. minėtai liudytojai teikia manikiūro paslaugas. Tačiau, teismo vertinimu, tokių duomenų byloje nėra. Pirmiausia vertintini pačios J. M. parodymai, kad ji N. A. pirmą kartą mato teisiamajame posėdyje, be to, iš jos parodymų seka, kad nurodyto iškvietimo dieną - 2017 m. sausio 31 d. ji dirbo budinčioje komandoje, kuri turi reaguoti į iškvietimus, ir, gavus iškvietimą, ji ir atvyko į L. šeimą. N. A. parodė, kad ji turi klientę, kuri dirba, kaip nurodė, su tokiomis kaip nukentėjusiosios šeimomis, jos klausė patarimo, ką daryti tokioje situacijoje - būtent jos klientė ir pasiūlė jai kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Paklausiusi jos patarimo, ji kreipėsi su pranešimu ir, kaip jau minėta, įvyko kiti 2017 m. sausio 31 d. įvykiai. Taigi šiuo aspektu teismas vertina, kad galima tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji iš esmės painioja asmenis – N. A. klientę ir pas juos atvykusią vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistę. Juolab atkreiptinas dėmesys, kad duodami parodymus pirmajame teisiamajame posėdyje, abu jie nurodė, kad pas juos atvyko nukentėjusiosios sesers draugė Julita, ir tik kitame teisiamajame posėdyje, po J. M. apklausos, jie nurodė, kad suklydo dėl vardo. Be to atkreiptinas dėmesys ir į jau minėto N. A. susirašinėjimo su S. L. SMS žinutėmis turinį, iš kurio matyti, kad N. A. klientė, kuri, kaip ji nurodė, padeda tokioms šeimoms kaip nukentėjusiosios (taip nurodyta SMS žinutėmis), yra vardu J. (t. 1, b. l. 31-32). Taigi įvertinus nurodytų duomenų visumą, teismas nemato pagrindo dėl kaltinamojo minėtų aplinkybių abejoti J. M., atitinkamas aplinkybes mačiusios ir dalyvavusios nurodytuose įvykiuose vykdant savo funkcijas, parodymų patikimumu.

Pažymėtina, kad atitinkamos išvados buvus tam tikroms aplinkybėms, ar ne, daromos vertinant byloje nustatyta tvarka gautus įrodymus. Tai, ar atitinkamus surinktus duomenis pripažinti įrodymais, sprendžia teismas. Taip pat pažymėtina, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine yra pakankami daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar, priešingai – nebuvimą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, ir susiklostė situacija, kai jau minėtų netiesioginių įrodymų (liudytojų parodymų) visuma – vertinant tiek juos atskirai, tiek ir kaip visumą, be to, gretinant su rašytiniuose duomenyse (GMP iškvietimo kortelėje, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokole) užfiksuota informacija – yra pakankama daryti išvadą apie kaltinamojo kaltę 2017 m. sausio 27 d. panaudojus smurtą prieš nukentėjusiąją, o būtent, kad jis 2017 m. sausio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, tyčia savo žmonai S. L. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip padarydamas jai poodinę kraujosrūvą galvoje už kairės ausies, kuri pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o pastarajai besiginant nuo smūgių – sužalojo jai dešinės rankos pirštus, kadangi minėtos aplinkybės (taip pat ir sužalojimai) yra patvirtinti nurodytų įrodymų visumos.

Kaltinamajame akte A. L. taip pat inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas, suduodant nenustatytą kiekį smūgių į dešinį šoną. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti pastarųjų smurtinių veiksmų (veiksmo) panaudojimo pobūdį bei sukeltas pasekmes (mechanizmą). Minėta, kad kaltinamajam inkriminuota tai, kad jis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į dešinį šoną. Iš jau aptartų netiesioginių įrodymų matyti, kad vis dėlto konkretus minėtų smūgių (smūgio) mechanizmas nėra neabejotinai nustatytas. N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip sesuo keldamasi laikosi už dešinio šono, sunkiai kvėpuoja. Pareigūnų Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad įtariama kairės pusės šonkaulių lūžis; skiltyje apie smurtą galinčius rodyti požymius pažymėtas stiprus skausmas kairės pusės šonkaulių srityje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad atvykus pagal gautą pranešimą dėl smurto šeimoje, duris atidarė S. L., kurios reakcija buvo sulėtinta, vaikščiojo labai lėtai, laikėsi už kairės pusės šono. Taigi matyti, jog atitinkama aplinkybė dėl konkretaus šono, kuris buvo galimai sumuštas, minėtuose duomenyse nurodyta skirtinga: vienu atveju – nurodomas dešinysis šonas, kitais atvejais – kairysis. Kitų duomenų, kurie leistų patikimai nustatyti pastarąją aplinkybę, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra, kadangi pastaroji aplinkybė (skirtingai nei jau minėti sužalojimai galvoje bei pirštų sužalojimai, ką nurodė tiek ir liudytojai, tiek ir iš esmės nukentėjusioji – tik paaiškindama kitaip, t. y. kad ranką susižalojo pati trenkusi savo sutuoktiniui). Be to, atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios pateiktą versiją, kad šonkaulių srityje jai skaudėjo dėl to, kad tuo metu sirgo ir kad vėliau jai buvo konstatuotas plaučių uždegimas. Specialistas J. M. P., susipažinęs su S. L. ligos istorija, paaiškino, kad pagal įrašus 2017 metų vasario mėnesį S. L. įtariamas dešinio plaučio uždegimas (pneumonija), nurodyta, be kita ko, kad vargina kosulys apie mėnuo laiko, vasario 24 d. įrašas – vargina bendras silpnumas, kosulys; kovo 17 d. būklė po dešinio plaučio uždegimo. Specialistas paaiškino, kad pagal duomenis ligos istorijoje, gali būti ir lėtinio plaučių uždegimo simptomai, gali būti, kad nukentėjusioji galėjo sirgti ir prieš mėnesį; taip pat kad sergant plaučių uždegimu gali skaudėti krūtinę, paprastai skauda toje pusėje, kurioje uždegimas, tačiau gali būti ir tokia būklė, jog gali skaudėti ir priešingą šoną.

Todėl teismas, įvertinęs tiek nurodytas aplinkybes, kad neabejotinai nustatyti tiek kaltinamojo veiksmus, tiek ir pasekmes – kiek tai susiję su inkriminuotais smūgiais nukentėjusiajai į šoną, galimybės nėra, be to, jau minėtus specialisto paaiškinimus, kad neatmetama galimybė, jog skausmą šonkaulių srityje galėjo sukelti ir plaučių uždegimas (minėta, kad buvo konstatuotas dešinės pusės plaučių uždegimas, o būtent smūgiai į dešinį šoną ir inkriminuoti kaltinamajam) (nepaisant to, kad teismui kyla abejonių dėl to, kodėl, esant plaučių uždegimo simptomams – kaip nurodė, skausmas šonkaulių srityje, kosulys ir pan., nukentėjusioji vis dėlto vengė kreiptis į gydytojus, ir galiausiai kreipėsi tik praėjus daugiau kaip trims savaitėms), sprendžia, kad pastarosios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos, nes nėra įrodytos pakankamų ir patikimų įrodymų visumos. Kita vertus, minėtų aplinkybių pašalinimas įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui, akivaizdu, neturi.

Pažymėtina, kad, kaip parodė kaltinamasis, būtent jam nukentėjusioji sudavė į veidą, po ko buvo mėlynė. Iš jau aptartų duomenų visumos yra pagrindo teigti, kad minėta aplinkybė galėjo būti – tačiau, kaip jau minėta, įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nurodyti nukentėjusiosios veiksmai vis dėlto vertintini kaip atlikti ginantis nuo prieš ją panaudoto smurto, kas atitinkamai lėmė ir jos dešinės rankos pirštų sužalojimą, kadangi būtent toks mechanizmas atitinka aptartų įrodymų visumą.

Todėl pripažinus, kad jau minėtais veiksmais A. L. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. L., ir, panaudodamas nurodytą fizinį smurtą, sukėlė atitinkamus padarinius – nežymiai sutrikdė S. L. sveikatą, be to, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji veikos požymiai – jo tiesioginė tyčia (jis suprato savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes – ir jų norėjo), konstatuotina, kad A. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo A. L., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieš savo šeimos narį, nusikalstama veika baigta.

A. L. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų veiksmų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 80-83). Duomenų apie gydymą nuo priklausomybės ligų ar psichikos ligų, byloje nėra (t. 1, b. l. 72-74).

Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su įrodytos nusikalstamos veikos pavojingumu, konkrečiai atliktais veiksmais bei nukentėjusiajai padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju labiausiai atitiktų bausmėms numatytus tikslus. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant šios bausmės dydį – jį nustatant didesnį nei vidurkis, t. y. skirtinas laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Kaltinamajam nustatytinos pareigos – įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BBK 72² straipsnyje – per 8 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelė – paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 67 straipsnio 3 dalimi, skirti A. L. įpareigojimą visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė