- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-952-116-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00192-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- S. G., E. V.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Į paskirtą bausmę S. G. įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. liepos 10 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 23 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su E. V., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, S. G. rankose turint peilį ir tokiu būdu atimant galimybę priešintis, E. V. panaudojant fizinį smurtą taksi automobilio vairuotojo V. K. atžvilgiu, t. y. lazda suduodant vieną smūgį V. K. į galvą bei padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti A. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 300 litų, ir automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. K. automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis anksčiau yra teistas 5 kartus, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą ir dėl to paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino, gailėjosi nusikaltęs, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė. Tačiau teismas minėtas aplinkybes įvertino kito kaltinamojo naudai ir paskyrė pastarajam švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, atidedant bausmės vykdymą. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra labai griežta.
Teismo posėdyje nuteistasis S. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. G. teisiamas penktą kartą (56-59 b. l.), naują sunkų nusikaltimą pasikėsino padaryti neišnykus teistumui, praėjus tik kelioms dienoms po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, o tai rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad asmuo, kuris būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai S. G. gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.
Be to, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino pastarojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, ir į tai atsižvelgė nustatydamas apeliantui bausmės dydį – paskyrė S. G. bausmę mažesnę negu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Taigi, neteisus apeliantas teigdamas, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Duomenų, patvirtinančių S. G. teiginius, kad jis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido, byloje nėra. Priešingai, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad apeliantas nukentėjusiojo neatsiprašė ir pastarasis jam neatleido. Tai, kad nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė, nėra pakankamas pagrindas švelninti S. G. paskirtą bausmę.
Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad kitam nuteistajam teismas paskyrė švelnesnę bausmę, pažymima, jog konkrečiu atveju teismas įvertina visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir jas įvertinęs kiekvienam nuteistajam paskiria individualizuotą bausmę.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. G. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Taip pat pažymima, kad įvertinusi tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. G. apeliacinį skundą.