Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. Kizienei,

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2011-04-01 Raseinių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 4 d. 45 paromis arešto; 2. 2011-06-15 Raseinių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu; 3. 2011-08-24 Raseinių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu; 4. 2011-11-14 Raseinių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 m. terminuotu laisvės atėmimu,

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, Girkalnio pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. ir E. V. 2013 m. kovo 23 d. apie 23 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, S. G. rankose turint peilį ir tokiu būdu atimant galimybę priešintis, E. V. panaudojant fizinį smurtą taksi automobilio vairuotojo V. K. atžvilgiu, t.y. lazda suduodant vieną smūgį V. K. į galvą bei padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti A. M. įmonei „G.“ priklausančius pinigus 300 litų, ir automobilį „Audi A6“, valst. Nr. T09272, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis V. K. automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.

S. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo svečiuose pas T. N. ir ten kelias dienas girtavo. Tą vakarą atėjo E. V., jis alkoholio negėrė. Jie išsikalbėjo, E. V. pasakė, kad jam reikia pinigų, nes turi mokėti baudą už vairavimą, sugalvojo, kad reikia pavogti automobilį ir pasivažinėti. Pasiūlė E. V., jis sutiko eiti daryti nusikaltimą, nes buvo kelios dienos grįžęs iš įkalinimo įstaigos, todėl galvojo, kad jo niekas neatpažins ir nesugaus. Galvojo kviestis greitosios pagalbos automobilį, bet po to sugalvojo, kad reikia kviesti taksi, bus lengviau atimti automobilį. Iš T. N. mobilaus telefono išsikvietė taksi, nurodė kur jie lauks. E. V. iš savo namų atsinešė lazdą, virvę ir kaukę. Jis iš virtuvės pasiėmė peilį. Abu nuėjo toliau nuo namų. Jis peilį buvo paslėpęs į rankovę, E. V. savo rankovėje slėpė lazdą. Susitarė, kad jis atidarys vairuotojo dureles, o E. V. suduos su lazda. Privažiavus taksi automobiliui, jis peilį laikė prispaudęs prie savo rankovės striukės, atidaręs dureles paklausė ar juos paveš, o tuo metu E. V. sudavė su lazda vairuotojui per galvą, vairuotojas nuvažiavo, o jie pabėgo. Peilio jis negalvojo naudoti. Apie pinigus jie nieko nesitarė, jie tarėsi atimti automobilį ir pasivažinėti. Jis nepripažįsta kaltės, kad įtraukė nepilnametį E. V. į nusikaltimą, nes nusikaltimą padaryti pasiūlė E. V., jis nežinojo ir neklausinėjo jo amžiaus. Su tuo taksi vairuotoju jis, gal iš vakaro, važiavo į Kelmę.

E. V. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad nuėjo pas kaimyną T. N., ten rado S. G. ir kitus, jie gėrė alkoholinius gėrimus. S. G. jį pasikvietė pasikalbėti į lauką. Pasiūlė jam išsikviesti taksi, atimti automobilį ir pinigus, jam būtų atidavęs pinigus, o su automobiliu važiavęs pas draugę. Prieš tai jis sakė S. G., kad jam reikia susimokėti baudą už automobilio vairavimą, todėl reikia pinigų. S. G. sakė, kad taksi vairuotojas senas, bus lengva atimti automobilį, be to, matė, kad taksi vairuotojas turi pinigų, nes jį prieš tai vežė jį į Kelmę. Iš T. N. telefono S. G. išsikvietė taksi ir jie abu nuėjo jo laukti. S. G. pasiėmė peilį, jis nešėsi pagalį, buvo pasiėmęs virvę ir kaukę, bet kaukės nebuvo užsidėjęs. Su S. G. susitarė, kad jis atidarys automobilio dureles, o jis suduos vairuotojui ir abu išmes vairuotoją iš automobilio. Privažiavus taksi automobiliui, S. G. atidarė vaituotojo dureles, paklausė ar juos paveš, o jis, sudavė su pagaliu vairuotojui per galvą, vairuotojas pradėjo važiuoti, o jie pabėgo. Jie gal du kartus buvo išėję į lauką ir tarėsi, jis nusikaltimą darė dėl to, kad jam reikėjo pinigų. Jis S. G. tą patį vakarą buvo sakęs, kad yra nepilanmetis. Nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Jis gailisi padaręs nusikaltimą. Šiuo metu dirba, nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, 2013-03-23 apie 23 val. 30 min. jis gavo dispečerės pranešimą, kad yra iškvietimas į (duomenys neskelbtini), ten turi laukti du asmenys. V. K. taksi automobiliu nuvažiavo į minėtą vietą ir pamatė du jaunuolius. Jis atpažino vieną jaunuolį, jį buvo vežęs į Kelmės miestą. Jis sustojęs variklio neišjungė, kai S. G. atidarė automobilio dureles nuo vairuotojo pusės, jo rankoje pamatė peilį, norėjo nuvažiuoti, bet iš karto gavo smūgį į galvą, su kažkuo jam sudavė kitas jaunuolis, prakirto antakį, pasipylė kraujas, bet jis sugebėjo nuvažiuoti. Nuvažiavęs nuo jų jis išsikvietė policiją ir medikus. Jam antakį susiuvo. Ieškinio jis nereiškia. Taksi automobilis priklauso įmonei „G.“ , pinigų jis turėjo apie 300 litų, savų neturėjo.

Liudytojas T. N. parodė, kad pas jį namuose kelias dienas svečiavosi S. G., su juo buvo nuvažiavę į Kelmę su taksi automobiliu, už kelionę mokėjo S. G.. Jie vaišinosi alkoholiu. Atėjo kaimynas E. V., jis negėrė. Jie abu su S. G. buvo išėję į lauką, po to iš vis išėjo. Jis skolino telefoną paskambinimui. Matė, kad išeinant S. G. pasiėmė peilį. Kad bandė apiplėšti taksi vairuotoją, sužinojo, kai atvyko policijos pareigūnai.

Liudytoja G. V. parodė, kad pas jos brolį T. N. kelias dienas buvo S. G., jie girtavo. Buvo atėjęs ir kaimynas E. V.. Apie nusikaltimą ji nežino.

Liudytojas S. P. parodė, kad pas jo posūnį T. N. buvo S. G.. Matė, kad buvo atėjęs ir kaimynas E. V.. Apie nusikaltimą sužinojo po jo padarymo. Jis pats E. V. amžiaus nežinojo.

Iš 2013-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta A. M. įmonės „G.“ automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-9). Iš 2013-03-29 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš S. P. paimtas peilis (b. l. 10-11), kurį buvo pasiėmęs S. G.. Iš specialisto išvados matyti, kad jis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (b. l. 14-15). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. G 127/13(10), matyti, kad V. K. padaryta dešinio antakio muštinė žaizda, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir aplinkybėse minima lazda , sužalojimai padaryti mažiausia vieno smūgio pasėkoje, V. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24). Iš 2013-03-29 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų (b. l. 103 - 106) matyti, kad E. V. parodė, kur su S. G. laukė taksi automobilio, šiam atvažiavus S. G. atidarė automobilio dureles, o E. V. pagaliu sudavė taksi vairuotojui į galvos sritį, vėliau abu pabėgo.

S. G. ir E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., jų nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį, nes jie, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, S. G., rankoje laikant peilį , o E. V. panaudojus fizinį smurtą taksi automobilio vairuotojo V. K. atžvilgiu, t.y. lazda sudavus vieną smūgį V. K. į galvą bei padarius jį nežymiai sužalojus, pasikėsino pagrobti A. M. įmonei „G.“ priklausančius pinigus ir automobilį, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis V. K. automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, kad nukentėjusiajam į galvą buvo suduota su lazda vieną kartą, taip pat nustatyta, kad plėšimą buvo pasikėsinta padaryti panaudojant peilį – abu teisiamieji nurodė, kad S. G. peilį nešėsi ir jį turėjo rankoje sustabdžius automobilį, nors peilio tiesiogiai nebuvo nukreipęs į vairuotoją, tačiau šis matė, kad rankoje peilį turi , suprato kas vyksta ir ir iš karto bandė iš ten nuvažiuoti. S. G. neigė, kad pasikėsino pagrobti ir pinigus, aiškindamas, kad jiems reikėjo tik automobilio, tačiau parodymuose pats sau prieštaravo nurodydamas, kad E. V. buvo reikalingi pinigai baudai mokėti, gi E. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu nuosekliai aiškino, kad jam buvo reikalingi pinigai, o S. G. automobilis, pinigų sumos, kurią norėjo pagrobti jie nenurodė. Kaltinime buvo nurodyta, kad jie pasikėsino pagrobti 2000 litų, tačiau nukentėjusysis parodė, kad jis tą dieną turėjo apie 300 litų surinktų pinigų, savų neturėjo, todėl nustatyta, kad pasikėsino pagrobti 300 litų.

Motyvuojamoji dalis

S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs, sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje .

E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

S. G. buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis žinodamas, kad E. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, pažadėdamas, kad iš taksi vairuotojo atimtus pinigus atiduos E. V., įtikino jį dalyvauti daromame nusikaltime, kurio metu E. V. panaudojo fizinį smurtą taksi automobilio vairuotojo V. K. atžvilgiu, t.y. lazda sudavus mažiausiai vieną smūgį V. K. į galvą bei padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pasikėsino pagrobti A. M. įmonei „G.“ priklausančius pinigus – 2000 litų, ir automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įtraukė šį vaiką į nusikalstamą veiką, tai yra padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 159 str. S. G. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažįsta, nurodė, kad jis E. V. nepažinojo ir jo amžiaus nežinojo ir neklausė, E. V. jį prikalbėjo daryti nusikaltimą, nes šiam reikėjo pinigų baudoms susimokėti.

S. G. pagal šį straipsnį išteisintinas. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, vadovautis sąsajumo ir leistinumo principais, bei laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, t.y., įrodymus vertinti pagal savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visi prieštaravimai, abejonės, prielaidos, jeigu jų neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Nuteisti prieštaringais ir abejotinais įrodymais negalima. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad S. G. įtraukė į nusikalstamą veiką vaiką. Nėra nustatyta ir įrodyta, kad jis žinojo E. V. amžių, tai yra, kad jis yra nepilnametis, jie iki nusikaltimo darymo nebuvo nei draugai, nei pažįstami, abiejų amžius skiriasi dviem metais, bet iš išvaizdos abu yra panašaus ūgio ir kūno sudėjimo, tai yra, iš išvaizdos negalima manyti, kad E. V. yra vaikas. Vien E. V. aiškinimo, kad jis S. G. pasakė, kad yra nepilnametis, nepakanka šį pripažinti kaltu pagal BK 159 str., nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų. Be to, dalyvauti nusikaltime E. V. norėjo pats ir turėjo tam motyvą, ką jis patvirtino teisme – jam reikėjo pinigų, jo įtikinėti ar prašyti dalyvauti nusikaltime ir nereikėjo. Šis nusikaltimas padaromas tik tyčia, tai yra, jį darantis asmuo turi suvokti, kad į nusikalstamą veiką jis įtraukia vaiką ir tai daro jį įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. G. teisiamas penktą kartą, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas prieš kelias dienas grįžęs iš įkalinimo įstaigos, tai rodo, kad jis nėra pasitaisęs, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

E. V. teisiamas pirmą kartą, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka. Jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, mokosi, pradėjo dirbti . Jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Teismui yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ( BK 92 str. ) .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301str., 303 str., 304 str., 305 str., 307str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu trims metams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013-07-11. Į atliktos bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-03-28 iki 2013-07-10.

Kardomąją priemonę S. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, ją panaikinti.

S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. išteisinti.

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu dviems metams. Vadovaujantis BK 92 str. , paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviems metams ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą. Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-03-28 iki 2013-03-30.

E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones- nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti , įsiteisėjus nuosprendžiui, jas panaikinti.

Daiktinį įrodymą - virtuvinį peilį, saugomą Raseinių r. PK , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.