Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei gydytojai Svetlanai Gaidienei,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė N. S., gynėjui advokatui Viktorui Gecui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl N. S. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. kovo 18 d. teisme gautas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo rekomenduojama nutraukti N. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Teikime nurodoma, kad pakoregavus N. S. taikomą gydymą jo sveikata ženkliai pagerėjo. Gydytojų konsultacinė komisija 2025 m. kovo 5 d. įvertinusį dabartinę paciento psichinę būseną, socialinę aplinką, rekomenduoja nutraukti priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą.

Teismo posėdžio metu VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė gydytoja Svetlana Gaidienė teikimą bei gydytojų komisijos išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad su N. S. per praėjusį teismo posėdį buvo susitarta pakeisti gydymą, nes jis buvo labai sudirgęs, nerimastingas, nuolat kartojo, kad jis sveikas ir jam gydymas nereikalingas. Pakeitus gydymą jis tapo adekvatesnis, ramesnis. Jo liga nepagydoma, lėtinė ir niekada jis nepasveiks. Jo mąstymas pasikeitė, jis atvyksta į skyrių, vartoja vaistus, pats domisi, kada bus leidžiami vaistai. Ji jį gydo 20 m. ir labai gerai pažįsta. Per paskutinius 6 mėn. nebuvo jokių nukrypimų, jis mažiau priekabus, ramesnis, o anksčiau jam visada Lietuvoje buvo blogai, norėdavo bėgti į užsienį, kaimynai būdavo blogi, o dabar viso to nėra. Jis dabar klauso, laikosi režimo, yra kontroliuojamas. Jį lanko socialinė darbuotoja, priežiūra ir kontrolė liks. Planuoja leisti prailginto veikimo vaistus, kurie veikia 4 savaites. Tokiu būdu bus galima prognozuoti ir užtikrinti gydymą, nes tablečių vartojimo galima ir nesukontroliuoti. Mano, kad N. S. nebereikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas.

Teismo posėdžio metu asmens, kuriam prašoma panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones N. S., gynėjas advokatas Viktoras Gecas prašė tenkinti teikimą. Nurodė, kad N. S. 4 m. buvo gydomas uždaroje VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Vėliau, teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi jam buvo skirtas ambulatorinis stebėjimas ir asmuo grįžo į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Toks stebėjimas buvo pakankamas ir gydytojų konsultacinė komisija įvertino asmens būklę. Mano, kad yra pagrindas patenkinti šį teikimą.

Asmuo, kuriam prašoma panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones N. S. į teismo posėdį neatvyko.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą teikimą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros akte dėl priverčiamosios medicinos priemonės N. S. taikymo nurodyta, kad nuo 2024 m. balandžio 9 d. N. S. lankėsi ambulatoriškai savo nuožiūra, nesilaikė distancijos. Vaistus vartojo labai nenoriai. Gyveno su mama, vėliau išsinuomojo atskirą butą. Liko nestabilios psichinės būklės, todėl buvo pratęstas priverstinis gydymas. Per paskutinį teismo posėdį, gavus paciento sutikimą, kito paciento apsilankymo PSC metu buvo koreguotas gydymas. Dabartinė sveikata yra ženkliai geresnė, asmuo mažiau priešiškas, nenusiteikęs prieš gydymą, nebereikia įkalbinėti kaskart tęsti gydymą, atvyksta reguliariau, jam paskirtu laiku. Jis yra nuoseklaus, konkretaus mąstymo. Kliedesiniai įsitikinimai yra mažiau aktualūs, nebeįtakoja elgesio. Pats džiaugiasi kad: „Nors provokacijų ir daug, bet aš valdausi, nepasiduodu“. Socialinė adaptacija pakankama. Kritika formali, dalinė. Nuotaika pagerėjusi, gan nebloga. Gydytojų konsultacinė komisija 2025 m. kovo 5 d. įvertinusį dabartinę paciento psichinę būseną, socialinę aplinką, rekomenduoja nutraukti priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė gydytoja Svetlana Gaidienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pakeitus gydymą N. S. tapo ramesnis, adekvatesnis. Per paskutinius 6 mėn. nepastebėta jokių nukrypimų, jis klauso, laikosi režimo, yra kontroliuojamas.

Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Remiantis BPK 405 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teismas spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, privalo ištirti ir įvertinti eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateiktą informaciją ir nuomonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020). Tokia praktika atitinka ir EŽTT jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad, norint izoliuoti asmenį nuo visuomenės, psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kuris lemia priverstinio izoliavimo būtinybę ir kurį konstatuoti gali tik objektyvi medicininė ekspertizė (Winterwerp prieš Nyderlandus).

Įvertinus byloje esančius duomenis, gautą VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, gydytojos Svetlanos Gaidienės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, suinteresuoto asmens (nukentėjusiosios) L. – O. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip pat ir kitų proceso dalyvių išreikštą poziciją nustatyta, kad N. S. psichinė sveikatos būklė yra stabili ilgą laiką, asmuo laikėsi paskirto gydymo režimo, vartojo jam paskirtus medikamentus, socialinio pavojingumo nestebėta, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos pakankamai ilgą laiko tarpą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad N. S. šiuo metu būtų pavojingas sau ar aplinkiniams, kad būtų išlikusi būtinybė taikyti jam priverstinį gydymą stebėjimo sąlygomis. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad savo veiksmais jis gali padaryti realios žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad N. S. sveikatos būklė yra tiek pagerėjusi, kad jo turimo nepagydomo psichikos susirgimo gydyti priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygomis nebetikslinga, jo stebėjimas ir gydymas gali būti užtikrinti ir bendromis gydymo sąlygomis, todėl yra pagrindas teikimą tenkinti ir N. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Panaikinti N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.