- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-874-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05629-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- M. D.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei A. S. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei M. D. dėl turto atidalijimo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
I. M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (atitinkamai po 3/8 ir 5/8 dalis) priklausančio turto naudojimosi tvarką: 1) buto, esančio Vilniuje, Mindaugo g. , ieškovei perduoti du kambarius, plane pažymėtus indeksais 8-4 (13,23 kv. m) ir 8-5 (11,35 kv. m); bendro naudojimo patalpomis palikti patalpas, pažymėtas indeksais 8-1 (virtuvė), 8-3 (tualetas), 8-8 (vonia) ir 8-2, 8-6a, 8-7a (koridoriai), bei rūsį; 2) sodo pastato, esančio Trakų rajone, Gratiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Gilušis“, ieškovei perduoti pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-3 (13,74 kv. m) ir 1-2 (7,17 kv. m); prie bendro naudojimo patalpų priskirti pastate esantį rūsį ir patalpas, pažymėtas indeksu 1-1 (koridorius); 3) ieškovei ir atsakovei bendram naudojimuisi palikti greta sodo pastato esančius ūkinį pastatą ir lauko tualetą. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra minėtų daiktų bendraturtės. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys, o atsakovei - 5/8 dalys minėtų daiktų (priėmus palikimą po atitinkamai tėvo ir sutuoktinio J. D. mirties). Nurodė, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka.
Atsakovė A. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) butą, esantį Vilniuje, Mindaugo g. , priteisti atsakovei natūra, o ieškovei – 110 625 Lt kompensaciją už jai tenkančias 3/8 buto dalis; 2) ieškovei priteisti sodo pastato, esančio Trakų rajone, Gratiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Gilušis“, antrą aukštą ir pirmo aukšto atskirą įėjimą su koridoriumi į antrą aukštą, o atsakovei – pirmą aukštą ir 686 Lt kompensaciją iš ieškovės už jai tenkančią 1,5 kv. m didesnę turto dalį; 3) ieškovei priteisti 3/8, o atsakovei – 5/8 dalis ūkinio pastato ir lauko tualeto; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės 792,35 Lt kompensacijos už buto, esančio Vilniuje, Mindaugo g. , komunalines paslaugas nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2009 m. spalio mėnesio. Atsakovė nurodė, kad nuo palikimo priėmimo dienos ieškovė buvo apsisprendusi savo turto dalį parduoti ir kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Oberhaus“ įvertinti ginčo butą. Šios agentūros įvertinimu butas buvo įkainuotas 650 000 Lt. Atsakovė gyvena bute nuo to laiko, kai santuokoje su J. D. įsigijo nurodytą nekilnojamąjį turtą, todėl manė, kad galės iš ieškovės nusipirkti paveldėtą buto dalį. Tačiau ieškovės siūloma pardavimo kaina už šį turtą ženkliai viršijo realią rinkos kainą, neturėdama lėšų nupirkti už pasiūlytą kainą buto bei sodo namo dalį, atsakovė pasiūlė ieškovei nupirkti atsakovei priklausančia 5/8 turto dalį. Tačiau dėl buto dalių pirkimo-pardavimo šalims susitarti nepavyko. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje negyvena, pastaroji valstybė nėra ieškovės asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Iš ieškovės elgesio darytina išvada, kad pastaroji neketina gyventi atsidalintoje buto dalyje, o faktiškai yra suinteresuota priklausančią buto dalį parduoti. Pagal 2010 m. sausio 14 d. UAB „Centro Kubas“ atliktą nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą ginčo buto su rūsiu preliminari rinkos vertė 2010 m. sausio 14 d. buvo 295 000 Lt, todėl ieškovei yra priteistina 110 625 Lt piniginė kompensacija už pastarajai tenkančią paveldėto turto dalį. Dėl sodo pastato ir kitų statinių padalinimo pažymėjo, kad sodo pastato antrojo aukšto bendras naudingas plotas yra 24,6 kv.m, taip pat atskiras įėjimas su koridoriumi, kurio plotas yra 1,3 kv.m atitinkamai kartu su naudingu plotu sudaro 24,6 kv.m + 1,3 kv.m = 25,9 kv.m, todėl ieškovei priteistinas antrasis sodo pastato aukštas, o atsakovei priteistinas pirmasis sodo pastato aukštas ir 686 Lt piniginė kompensacija (pagal 2010 m. sausio 14 d. UAB „Centro Kubas“ atliktą nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą). Taip pat ieškovei priteistinos 3/8 dalys pastato - ūkinio pastato, kiemo statinių - lauko tualeto, o atsakovei priteistinos 5/8 dalys nurodyto nekilnojamojo turto.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino atsakovei nuosavybės teisę į visą butą su rūsiu, esantį Vilniuje, Mindaugo g. , sodo pastatą, ūkinį pastatą ir lauko tualetą, esančius Trakų rajone, Gratiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Gilušis“, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 121 875 Lt kompensacijos už atidalytas turto dalis; priteisė ieškovei iš atsakovės 485,52 Lt kompensacijos už apmokėtas komunalines paslaugas, 995 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą priešieškinio dalį atmetė; grąžino atsakovei 312 Lt žyminio mokesčio.
Teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes (ieškovė retai atvyksta į Lietuvą, todėl paveldėtu turtu pati faktiškai nesinaudoja ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje ketina juo naudotis; butą išlaiko tik atsakovė, kuri jame gyvena kartu su dukterimi ir šios sutuoktiniu; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gerokai didesnė buto ir kitų statinių dalis), padarė išvadą, jog teisingiausia ir protingiausia šalių ginčą spręsti atidalijant iš bendrosios nuosavybės, o ne nustatant naudojimosi turtu tvarką. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, teismo posėdyje pateikusi patikslintą priešieškinį, išreiškė valią, jog visi ginčijami statiniai natūra atitektų jai (priešieškinis nebuvo priimtas tik dėl formalaus procesinio pobūdžio motyvų, t. y. siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo). Remdamasis tokiais argumentais, teismas ginčijamus statinius natūra priteisė atsakovei, o iš jos ieškovei – kompensaciją už atidalytą turto dalį. Turto vertei nustatyti teismas rėmėsi UAB „Centro Kubas“ 2010 m. sausio 14 d. nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta bendra viso turto vertė – 325 000 Lt; nurodė, kad šalys kitais vertinimais nesirėmė ir jų ginčo dėl turto vertės nekilo, ir priteisė ieškovei iš atsakovės jos nuosavybės dalį (3/8) atitinkančią 121 875 Lt kompensaciją. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, pripažino pagrįstu atsakovės reikalavimą priteisti jai iš ieškovės dalį įmokų už komunalinius patarnavimus („Kitos paslaugos“); reikalavimą priteisti įmokas už suvartotą elektros energiją ir šaltą vandenį teismas atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ieškovė ginčijamu laikotarpiu bute negyveno ir šiomis paslaugomis nesinaudojo. Atsižvelgęs į ieškovės nuosavybės teisės dalį, teismas priteisė iš jos atsakovei 485,52 Lt už suteiktas komunalines paslaugas nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2009 m. spalio 31 d.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantė (ieškovė) M. D. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti apeliantės M. D. patikslintą ieškinį; atmesti atsakovės A. S. priešieškinį; priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek apeliantė, tiek ir atsakovė prašė teismo atidalinti turtą natūra. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) suformuotų atidalijimo natūra taisyklių, ko pasekoje buvo pažeistos apeliantės teisės ir teisėti interesai. Atidalijimo natūra sąlygos - daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (LAT 2003 09 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 11 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Priimtame sprendime teismas neaptarė nei galimos žalos turtui atsiradimo, nei galimybės jį naudoti pagal paskirtį atidalijus turtą natūra. Taip pat pažymėjo, jog apeliantės pasiūlytas atidalijimo būdas visiškai atitiko LAT formuojamą praktiką, neužkirto kelio turto naudojimui pagal paskirtį, neapsunkino kitų bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė teismui turto vertinimo ataskaitas, kurios nebuvo pateiktos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kadangi nebuvo ginčo dėl dalijamo turto vertės, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo išmokant kompensaciją. Pateikiamos turto vertinimo ataskaitos leidžia tiksliai nustatyti atidalijamo turto dalių rinkos vertę, kas nebuvo padaryta priimant teismo sprendimą, kadangi teismas rėmėsi prieš daugiau nei metus atliktu turto vertinimu. Teismas klaidingai nurodė, kad nebuvo ginčo dėl turto vertės, kadangi tokio ginčo objektyviai ir negalėjo būti, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas atidalyti turtą išmokant kompensaciją. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (LAT 2008 07 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 07 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (LAT 2007 10 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Kadangi teismas priimdamas sprendimą nesilaikė suformuotos teismų praktikos, nesiaiškino ar nėra ginčo dėl turto vertės, apeliantės teikiami nauji įrodymai (turto vertinimo ataskaitos) turi būti priimti ir jais remiamasi priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tarp šalių kilusio ginčo atveju teismas nesiaiškino ar atsakovė yra finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti apeliantei kompensaciją, ko pasekoje teismas pažeidė procesinius reikalavimus. Akivaizdu, kad atsakovė nėra finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimo išmokėti apeliantei kompensaciją, minėta pažymėta atsakovės priešieškinyje, kad jos pajamos - tai nedidelis darbo užmokestis, kitų pajamų atsakovė neturi. Atsakovė net neišgalėjo sumokėti teismui žyminio mokesčio už priešieškinio padavimą, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovės finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir nesiaiškino ar priimtas sprendimas galės būti įvykdytas, tokiu būdu pažeistos normos, reguliuojančios teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėjo, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir šalių duotus paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, kadangi tik apeliantė yra mirusiojo, dėl kurio palikto turto ir vyksta šis teisminis ginčas, giminaitė, o visi kiti ginčo bute gyvenantys asmenys nėra susiję su mirusiuoju giminystės ryšiais. Nei apeliantė savo ieškinyje, nei atsakovė priešieškiniu neprašė atidalyti turto išmokant kompensaciją, todėl šiuo atveju teismas peržengė tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio ribas. Atsakovė nurodė, kad kompensacija apeliantei galima tik už buto atidalijimą, o sodo namas ir kiti statiniai turi būti atidalijami natūra. Nepaisant šio procesinės teisė pažeidimo, teismas savo pozicijos visiškai nemotyvavo ir tik pažymėjo, kad atsakovė išreiškė valią, jog visi ginčo statiniai atitektų jai, bet atsakovės pateiktas procesinis dokumentas nebuvo priimtas atsižvelgiant į procesines teisės normas, todėl teismas negali remtis tokiu dokumentu priimdamas sprendimą. Iš esmės teismas sprendime negalėjo net nukreipti į tokį dokumentą motyvacijos, kadangi jis nebuvo tirtas teisminio nagrinėjimo metu, jo byloje nėra. Atsižvelgiant į tokius procesinius pažeidimus, teismo sprendimas privalo būti naikinamas, kadangi jis pažeidžia ne tik materialias teisės normas, teismų praktiką, procesines teisės normas, bet ir bendruosius teisės principus.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; apeliantės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti 792,35 Lt kompensacijos už komunalinius mokesčius, ir atsakovei A. S. iš ieškovės M. D. priteista 485,52 Lt už komunalinius mokesčius, kitą reikalavimo dalį atmetant, paliko nepakeistą. K. V. apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutarties dalį panaikinti ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Kaip jau minėta byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, po to kai LAT 2012 11 30 nutartimi buvo panaikinta 2012 03 06 Vilniaus apygardos teismo nutartis nagrinėjamoje byloje, kuria buvo paliktas galioti 2011 02 28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas. Kasacinis teismas gražindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui įvardijo trūkumus, kurie turėtų būti pašalinti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Kasacinis teismas taip pat nurodė jog byloje surinkti ne visi bylai iš esmės teisingai išspręsti būtini įrodymai. Tačiau paskyrus bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo šalys būdamos susipažinę su minėta LAT nutartimi jokių papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo 2013 11 08 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, atkreipdamas šalių dėmesį į būtinybę pateikti papildomus įrodymus. Be to, kolegija laikė, jog tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą, suteikiant šalims galimybę pasiekti taikų susitarimą.
Kasacinis teismas savo nutartyje iš vienos pusės pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepriėmė atsakovės patikslinto priešieškinio (t.1, b.l.202-208 ), kuriuo ji parašė jai priteisti visą ginčo nekilnojamąjį turtą natūra, ieškovei išmokant kompensaciją, bet iš esmės jį iš dalies tenkino, nesuteikdamas galimybės ieškovei pateikti atsiliepimo į patikslintą priešieškinį. Iš kitos pusės, Kasacinis teismas taip pat konstatavo jog teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe. Taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių padalinti daiktą natūra arba nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Kasacinis teismas taip pat nurodė jog ieškinys šioje byloje yra pareikštas iš esmės ne dėl turto atidalijimo, bet dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju kai dalinami du nekilnojamojo turto objektai svarstytina galimybė vieną jų atidalinti vienai šaliai, kitą kitai. Tačiau apeliacinės instancijos kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atidalyti turtą natūra priteisiant vieną iš nekilnojamojo turto objektų ieškovei, kitą atsakovei nėra galimybės, kadangi ieškovė yra paveldėjusi tik teisę į ¾ dalis pinigų sumos gautos pardavus ½ 0,0600 ha (arba 3/8) žemės sklypo esančios sodininkų bendrijoje „Gilušis“, Trakų savivaldybėje (žr. 2008 03 21 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, t. 1, b.l. 5,6), neturi ir kaip Kanados pilietė negali turėti teisės įgyti žemės Lietuvoje, ieškinio pareiškime ji prašo nustatyti servitutą naudotis žemės sklypu, tačiau nenurodo kokio servituto prašo, kurioje sklypo vietoje, jis turėtų būti nustatytas, nenurodo kokią sumą prašo priteisti už parduotiną sklypo dalį. Tuo tarpu priteisti ieškovei visą butą taip pat būtų neoptimalu, nes didžioji šio buto dalis priklauso atsakovei, ji ten ilgą laiką gyvena, be to ieškovei tektų sumokėti didelę kompensaciją, dėl kurios mokėjimo ieškovė nėra pasisakiusi.
Taip pat kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka tiek ieškovės atstovas ir ieškovės įgaliotas asmuo, tiek atsakovė nurodė, jog iš esmės sutinka, kad turtas būtų atidalintas išmokant ieškovei kompensaciją, o atsakovei paliekant abu paveldėtus nekilnojamojo turto objektus. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius šalys taip pat prašė nagrinėjimą atidėti suteikiant galimybę susitarti taikiai, tačiau bylos nagrinėjimą atidėjus nagrinėti rašytinio proceso tvarka iki 2014 03 03, šalys taikos sutarties nepateikė ieškovė pateikė labiausiai tikėtinos turto vertės konsultacines pažymas dėl turto vertės, kuriose sodo namas su žemės sklypu įvertintas 110 000 Lt, butas Mindaugo g., Vilniuje – 420 000 Lt.
Esant nustatytoms aukščiau įvardintoms aplinkybėms Kolegija sprendžia, kad abiem šalims nagrinėjant bylą žodinio apeliacinio proceso tvarka sutikus dėl atidalijimo būdo priteisiant vienai šaliai visą turtą kitai kompensaciją, byloje nustačius, kad visiškas turto padalinimas natūra priteisiant kiekvienai šaliai po atskirą nekilnojamojo turto objektą neatitiktų abiejų šalių valios ir interesų. Toks atidalijimas būtų įmanomas tik priteisiant ieškovei visą butą, atsakovei sodo namą ir sklypą, tačiau tada ieškovei, kuri bute negyvena tektų dar ir mokėti už didžiąją buto dalį kompensaciją. Todėl abiem šalims sutikus kolegija sprendžia jog atidalijimo būdas priteisiant visą turtą natūra atsakovei, o ieškovei kompensaciją šioje byloje optimaliausias ir racionaliausias bei geriausiai atitinka šalių interesus. Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus (t. 2,b.l. 123,124), kad jos sąskaitose banke yra apie 88 000 Lt, taip pat nurodė, jog įkeitusi paveldėtą turtą galėtų gauti banko paskolą ir būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove.
Kolegija pažymi jog šalys neprašė nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Todėl siekdama nustatyti priteistinos kompensacijos dydį kolegija remiasi byloje pateiktais naujausiais duomenimis apie dalintino nekilnojamojo turto vertę. Pagal atsakovės su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pateiktą 2008 02 19 Registrų centro išrašą (t.1,b.l. 47) ginčo buto rinkos kaina nurodyta - 485 000 Lt, sodo pastato (t.b.l. 48) masinio vertinimo būdu nustatyta kaina 43 744 Lt. Atsakovės su priešieškiniu pateiktose 2010 01 24 Nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymose (t.1,b.l. 162-164) sklypo ir sodo pastato rinkos vertė nurodyta 65 000 Lt, buto 295 000Lt. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovės pateiktose 2011 03 09 pažymose sklypo ir sodo pastato vertė nustatyta100 000 Lt, buto - 400 000 Lt (t.2,b.l. 13-23). Atsakovė taip pat į bylą yra pateikusi Registrų centro duomenis apie mokestinę buto ir sodo pastato (t.2.,b.l. 126-129), kuri negali būti laikoma rinkos verte, pagal kurią turėtų būti padalintas turtas. Pagal ieškovės į bylą pateiktas 2014 02 11 pažymas sklypo ir sodo pastato vertė 110 000 Lt, buto 420 000 Lt. Kadangi šalių pateikti vertinimai yra preliminarūs, atlikti skirtingu laikotarpiu, prieš ir po nekilnojamojo turto krizės, kolegija vadovaujasi paskutiniuoju ieškovės pateiktu turto preliminariu vertinimu ir nustato, jog priteistiną kompensacijos sumą sudaro (110 000 Lt + 430 000 Lt) : 8 x3 = 198 750 Lt.
Kadangi byla pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šalys keitė savo pozicijas, nei vienos iš šalių reikalavimai nebuvo patenkinti pilnai bylinėjimosi išlaidos remiantis CPK 93 straipsniu negali būti priteisiamos nei vienai iš šalių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio, 5 punktu
NUTARIA:
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. Vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista kompensacija už atsakovei atitenkantį turtą ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovės A. S. asmens kodas , gyv. Mindaugo, Vilniuje, ieškovės M. D., Kanados pilietės, gim. naudai 198 750Lt (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) kompensaciją už atidalintas turto dalis priteistą sumą išmokant per tris mėnesius po pirmosios instancijos sprendimo dalies ir šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.