- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- II-2-418/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00137-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. M.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Druskininkų policijos komisariatas
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. M., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato atstovui G. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 70-ANR_N-440-2019 administracinio nusižengimo pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjo E. Ž. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 70-ANR_N-440-2019, S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine nuobauda – 60 Eur bauda už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3, 8 dalyse, už tai, kad 2019 m. gegužės 3 d. 7.35 val., kelio Druskininkai-Leipalingis-Seirijai 7,90 km., vairavo krovininį automobilį (miškovežį) ir sukdamas ne sankryžoje į kairę, t. y. miško kelią, neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, ko pasekoje nepastebėjo bei nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir susidūrė.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M., nesutikdamas su Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-440-2019 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, šiuo atveju skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, neįvertinus visų bylos aplinkybių, priimant nutarimą buvo remtasi tik nukentėjusiojo ir liudininko parodymais. Jis, 2019 m. gegužės 3 d. d. apie 7.10 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį sunkiasvorį automobilį (miškovežį) „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Befa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pasikrauti medienos rastus miško masyve, esančiame netoli Veršių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. Važiojant minėtu maršrutu, t. y. keliu Druskininkai - Leipalingis - Serijai, pradėjo mažinti greitį, kaip įmanoma, atsižvelgiant į jo vairuojamos transporto priemonės (miškovežio) gabaritus, privažiavo kaip įmanoma arčiau važiuojamosios dalies krašto, o likus apie 150 metrų iki kilometro ženklo 8 ir apie 50 metrų iki kairėje pusėje esančio miško keliuko įjungė kairį posūkio signalą, prieš tai įsitikindamas, kad nėra priešais važiojančių automobilių bei užpakalyje lenkimo manevrą atliekančių automobilių ir pradėjo sukti į minėtą miško keliuką kairėje kelio pusėje. Sukimo metu įvyko autoavarija t. y. sukant į kairę ir sukimo metu užvėrus kairės pusės važiojamąją dalį į jo vairuojamą sunkiasvorį automobilį (miškovežį), t. y. į automobilio priekinę dalį atsitrenkė kitas lengvasis automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Z. N.. Jo greitis susidūrimo metu buvo apie 10 km/h. Po susidūrimo pamatė kelio kairėje pusėje apsivertusi lengvąjį automobilį „Kia“. Pamatęs šį apsivertusį automobilį nuėjo pažiūrėti ar nėra sužalotų žmonių. Šio įvykio metu žmonės nenukentėjo buvo apgadinti tik automobiliai. Dėl šio eismo įvykio buvo pripažintas kaltu, nes neva tai pažeidė KET 9, 101 ir 106 punktus. Jo vairuojamo automobilio greitis prieš darant manevrą pastoviai mažėjo ir susidūrimo metu buvo tik apie 10 km/h ir manevro metu sustojęs nebuvo. Todėl KET 9, 101 ir 106 punktų nepažeidė, administracinis nutarimas ir jo pagrindu jam skirta 60 Eur bauda neteisėtai. Tačiau Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK remdamasis nukentėjusiojo Z. N. ir liudininko V. R. parodymais jį dėl šio autoįvykio pripažino kaltu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, šiuo atveju būtina paskirti specialisto tyrimą - autotechninę ekspertizę kad nustatyti „Scania“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Befa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kia valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo mechanizmą eismo įvykio, įvykusio 2018 m. gegužės 3 d. metu atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimo mąstą ir pobūdį, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui ir kt. (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. gegužės 3 d. gavo nurodymą važiuoti į miško masyvą. Tam miške jis jau yra buvęs ir ten krovęsis, todėl žinojo kur važiuoja. Privažiavęs prie vietos, kurioje turėjo sukti, po truputį mažino greitį, rodė kairio posūkio signalą ir ruošėsi manevrui. Apsidarė, kad nebūtų automobilių, „pasiėmė“ truputį dešiniau, nes ant paties posūkio stovi medelis, kad galėtų užsukti ir jo nekliudyti. Dar kartą apsidarė ar nieko nėra ir darė manevrą. Darydamas manevrą ir išvažiuodamas iš kelio, pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį, ties „laiptu“. „Kia“ automobilis gavęs smūgį, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Jis išlipęs iš mašinos pribėgo prie to žmogaus ir paklausė „ar viskas yra gerai ar nesužalotas“, ar yra daugiau žmonių automobilyje?, kaip jūs manęs nematėte“. Tas žmogus pasakė: „Nepamačiau jūsų“. Kaip jam tas žmogus aiškino, kad jis lyg ir matė jį, spaudė greičio pedalą, nesupranta ką jis ten darė. Gavosi taip, kad jis suko, o jį lenkė ir buvo smūgis į priekinę dalį. Jis dėl šio įvykio buvo pripažintas kaltu, kadangi buvo liudininkų parodymai, tačiau jie nėra teisingi, nes liudininkai sako, kad jis stovėjo kelkraštyje ir po to suko, bet jis tikrai nestovėjo kelkraštyje, o mažino greitį ir suko. Policija rėmėsi tuo, kad jis stovėjo kelkraštyje ir suko į kairę, todėl ir gavosi eismo įvykis. Net eismo įvykis įvyko nuvažiavus nuo kelio dangos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone „Kia“ automobilis tikrai važiavo didesniu greičiu nei yra leistinas, nes smūgio metu buvo gan nemažas jo greitis.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. M. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su S. M. skundu, kadangi administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad S. M. padarė jam inkriminuojamą kelių eismo taisyklių pažeidimą, o paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padarytą teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sąlygojančias aplinkybes. S. M. skunde išdėstytus motyvus vertina tik kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės ir kaltės dėl eismo įvykio (b. l. 40).
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovas teismo posėdyje atsiliepimą palaikė ir prašė skundo netenkinti.
Liudytojas Z. N. parodė, 2019 m. gegužės 3 d. ryte apie 8.00 val. automobiliu „Kia“, priklausančiu Veisiejų miškų urėdijos padaliniui, važiavo iš Druskininkų į Veisiejus. Bevažiuojant keliu link Leipalingio sutiko lėčiau ta pačia kryptimi važiuojantį miškovežį ir jį lenkė. Jam belenkiant miškovežis parodė posūkio signalą, todėl jis pradėjo stabdyti. Tuo metu miškovežis suko, o jis neturėjo kur „pasidėti“. Bandydamas išvengti susidūrimo dar labiau pasuko į šoną, bet ten jau buvo medžiai, todėl kliudė krovininio automobilio priekinį kairės pusės „buferį“ ir tuomet jo vairuojamas automobilis apvirto. Miškovežio vairuotojas važiuojant nerodė posūkio signalo ir tik jam pradėjus lenkti jis pamatė posūkio signalą, tuomet jis pradėjo stabdyti tikėdamasis, kad miškovežio vairuotojas jį pastebės. Jis važiavo 90 kilometrų per valandą greičiu. Pamena, kad po įvykio prie jo automobilio priėjo du žmonės, kurie jo klausinėjo ir siūlėsi padėti. Jo nuomone dėl eismo įvykio kaltas miškovežio vairuotojas.
Liudytojas R. T. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus vyriausiuoju patruliu. Eismo įvykio dieną, jam dirbant su G. G. apie 7.50 val. gavo iškvietimą, kad kelyje Druskininkai - Leipalingis netoli Veršių k., įvyko eismo įvykis. Nuvykę į eismo įvykio vietą nustatė, kad eismo įvykis įvyko minėto kelio 8 kilometre, nusistatė vairuotojus, buvo atvykęs GMP ekipažas, vairuotojams sužalojimai nebuvo nustatyti. Eismo įvykio vietą nufotografavo, nubraižė eismo įvykio schemą, iš vairuotojų paėmė paaiškinimus, nusistatė liudytojus. Miškovežio priekaba buvo dešinėje kelio juostoje, kabina jau kairėje įsukant į miško keliuką. Lengvasis automobilis – miško masyve. Kiek pamena miškovežio vairuotojas aiškino, kad prieš atlikdamas manevrą jis nepastebėjo, kad būtų automobilių, o lengvojo automobilio vairuotojas, kad atlikdamas manevrą ir jam esant netoli miškovežio, pradėjo sukti ir jis jau negalėjo sustabdyti. Lenkimas tame kelio ruože buvo galimas, leidžiamas greitis 90 km/h. Sprendimas dėl eismo įvykio kaltininko iš karto nebuvo priimtas, nes nebuvo apklausti liudytojai.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėju, jis priėmė sprendimą šioje administracinėje nusižengimo byloje dėl eismo įvykio kaltininko. Šis eismo įvykis buvo įformintas nustatyta tvarka, surinkta medžiaga, po kelių dienų buvo apklausti papildomai liudininkai Rutkauskai. 2019 m. gegužės 10 d. jis išnagrinėjęs medžiagą, priėmė sprendimą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 30 Eur baudą. Kadangi S. M. baudos nesumokėjo, per nustatytą laikotarpį, 2019 m. gegužės 29 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, kad jis yra nekaltas, tačiau jis pagal visą medžiagą, eismo įvykio schemą, liudytojų parodymus, priėmė tokį sprendimą. Atlikta eismo įvykio ekspertizė patvirtino, kad priimdamas sprendimą jis buvo teisus.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
S. M. 2019 m. gegužės 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 70-ANR_P-757-2019 su administraciniu nurodymu dėl administracinių nusižengimų numatytų ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse už tai, kad jis 2019 m. gegužės 3 d. 7.35 val., kelio Druskininkai-Leipalingis-Seirijai 7.90 km., vairavo krovininį automobilį (miškovežį) „Scania R 470 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas ne sankryžoje į kairę, t. y. į miško kelią, neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto neprisitraukė prie važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, ko pasėkoje nepastebėjo bei nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. M. pažeidė, Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktų reikalavimus. Administraciniu nurodymu S. M. už nusižengimų numatytų ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse padarymą pasiūlyta iki 2019 m. gegužės 25 d. sumokėti 30 Eur baudą.
S. M. nesumokėjus baudos iki nurodyto termino, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjo E. Ž. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 70-ANR_N-440-2019, S. M., už administracinių nusižengimų numatytų ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse nubaustas administracine nuobauda – 60 Eur bauda.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi eismo įvykio metu) buvo nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkte nustatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
Iš ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse aprašytos administracinio nusižengimo veikos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio - dėsningas.
Nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. nesutikdamas su pareigūno priimtu nutarimu teigia, kad prieš įvykstant eismo įvykiui jis pradėjo mažinti greitį, atsižvelgiant į jo vairuojamos transporto priemonės (miškovežio) gabaritus, privažiavo kaip įmanoma arčiau važiuojamosios dalies krašto, o likus apie 150 metrų iki kilometro ženklo 8 ir apie 50 metrų iki kairėje pusėje esančio miško keliuko įjungė kairį posūkio signalą, prieš tai įsitikindamas, kad nėra priešais važiojančių automobilių bei užpakalyje lenkimo manevrą atliekančių automobilių ir pradėjo sukti į minėtą miško keliuką kairėje kelio pusėje. Nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, apsiribota asmenų paaiškinimų surašymu.
Teismas įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, atsižvelgęs į jo prašymą ir siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskyrė byloje eismo įvykio ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės ekspertams ir atsakyti į jiems pavestus klausimus.
Teismui pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-1694 (19) (b. l. 79-87) nurodyta, kad įvykio mechanizmas buvo toks: Miškovežis važiavo nuo Druskininkų pusės keliu Druskininkai - Leipalingis - Seirijai apie 80 km/h greičiu. Privažiavęs kairėje kelio pusėje esantį keliuką, sumažino greitį ir suko į kairę. Tuo metu, ta pačia kryptimi važiavęs ir jau pradėjęs lenkimo manevrą automobilis „K. S.“ buvo užstabdytas, pasuktas į kairę ir slydo link miškovežio savo išilginės ašies atžvilgiu pasisukęs nedideliu kampu į kairę. Susidūrimas tarp transporto priemonių įvyko kairės pusės kelkraštyje, kai automobilis „K. S.“ dešinio šono priekine dalimi atsitrenkė į miškovežio priekinio bamperio kairįjį kampą. Po šio susidūrimo automobilis „K. S.“ pradėjo suktis apie savo ašį pagal laikrodžio rodyklę ir kairės pusės ratais įsirausė į kelkraščio gruntą bei vertėsi per kairį šoną ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo miškovežis dar pavažiavo į priekį ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Atlikto tyrimo pagrindu galima tvirtinti, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo miškovežio vairuotojo veiksmai, - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai automobilis „K. S.“ vairuotojas jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą bei sudarė jam kliūtį, dėl to įvyko susidūrimas. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „K. S.“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Iš administracinėn patraukto asmens skundo argumentų ir skundo nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis laikosi pozicijos, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas yra „K. S.“ vairuotojas. Tačiau kaip matyti, tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus paneigia pateiktos ekspertizės išvados (b. l. 79-87). Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad S. M. pagal KET 101 punkto reikalavimus, prieš atlikdama manevrą į dešinę privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Taigi, nepaisant to, kad nors S. M. nurodo, kad jis ir laikėsi kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. prieš atlikdamas manevrą į dešinę kiek įmanoma privažiavo prie dešinio kelio krašto, iš anksto rodė posūkio signalą ir tik tada atliko manevrą, teismo vertinimu jis tai darė neįsitikinęs tokio manevro saugumu ir nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Praktiškai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, kuriai buvo pavesta atsakyti į administracinėn atsakomybėn asmens paruoštus taip pat ir papildomai teismo suformuotus klausimus. Teismo posėdyje eksperto pateiktų išvadų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nekritikavo, pastabų, kad ši ekspertizė atlikta netinkamai nereiškė. Kita vertus kaip matyti iš šios ekspertizės išvadų jos praktiškai sutampa su liudytoju teismo posėdyje apklaustu „K. S.“ automobilio vairuotojo pirminiais paaiškinimais po eismo įvykio (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 19100917731, b. l. 13-14) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Teismas šiuo atveju spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nesiremia atliekant administracinio nusižengimo tyrimą liudytojais apklaustų V. R. ir L. R. duotais parodymais, kadangi jie yra nelabai tikslūs ir paneigiami paties „K. S.“ automobilio vairuotojo duotais paaiškinimais, nes jis nurodė, kad miškovežis visgi važiavo, o ne stovėjo šalikėlėje, kaip nurodė liudytojai apklausos metu. Šiuo konkrečiu atveju teismui kyla abejonių dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų ir paaiškinimų, kadangi kaip matyti iš skundo turinio jame asmuo pabrėžtinai pavyzdingai nurodo savo veiksmus eismo įvykio metu Kelių eismo taisyklių atžvilgiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu jis aiškino, kad sukant į dešinę jis „paėmė“ dešiniau (pasuko automobilį dešiniau) dėl to, kad neužkabintų šalia kelio į kurį suko esančio medelio. Vertinat tokius jo paaiškinimus akivaizdu, kad lenkiančios transporto priemonės jis galėjo nepastebėti dėl to, kad tuo metu galėjo būti dėmesį sutelkęs į kitoje kelio pusėje esantį miško keliuką ir jo minimą medelį ar galbūt kitus dalykus. Vertinant visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, svarbu paminėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jis pajuto tik smūgį į jo automobilį, nors pagal visus esančius duomenis matyti, kad jį lenkiantis automobilis siekė išvengti susidūrimo stabdant bei kiek įmanoma sukant automobilį į kairę pusę. K. S.“ automobilio stabdymo kelias užfiksuotas 20 metrų, jis pagal ekspertų išvadas lenkimo manevrą pradėjo likus iki miškovežio apie 30 metrų, o atsitrenkė į priekinį miškovežio „buferį“, tai reiškia, kad įvertinus jo stabdymo kelią, jis praktiškai buvo bebaigiantis lenkimo manevrą. KET 106 punkte numatytas reikalavimas, kad prieš sukdamas į dešinę <...> vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi krašto. <...>. Vertinat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad jis tokį veiksmą atliko tik prieš pat manevrą, kaip jau minėta siekdamas nekliudyti šalia keliuko į kurį suko esančio medelio. Šiuo atveju teismo vidiniu įsitikinimu, kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos abi jame dalyvavusios transporto priemonės yra atsakingas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kaip nepagrįsti atmetami skundo argumentai, kad „K. S.“ vairuotojas važiavo didesniu nei leistinu greičiu, kadangi kaip matyti iš ekspertizės akto, atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad jis važiavo ne mažesniu nei 73 km/h greičiu, o net jeigu būtų važiavęs 90 km/h per valandą greičiu jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų dėl jo veiksmų eismo įvykio metu nepagrindžia jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvia nuomone jis dėl įvykusio eismo įvykio yra nekaltas, jokiu būdu negali būti pagrindas vertinti, kad pareigūnas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą netinkamai įvertino eismo įvykio aplinkybes. Nors nutarimo priėmimo metu ir nebuvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, tačiau kaip matyti, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nutarimas kaip teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jo atžvilgiu priimtas neteisėtai.
Teismo vertinimu visiškai pagrįstai pareigūnas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais pažeidė, KET 9, 101, 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse ir jam pagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda. Išdėstytu pagrindu pripažintina, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjo E. Ž. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 70-ANR_N-440-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, o panaikinti nutarimą skunde nurodytas argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundo netenkinti.
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 70-ANR_N-440-2019 palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 19100917731 medžiagą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.