- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2-7804-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01114-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- G.S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G.S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 273,75 Eur negrąžinto kredito, 190,26 Eur bendros kredito kainos, 381,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (19,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur ieškovo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis)
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 3 d. atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Ferratum Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 139491, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 300,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitus sutartyje aptartus mokesčius. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2016 m. gegužės 26 d., metinė palūkanų norma – 102,71 proc., bendra kredito kaina – 540,00 Eur.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, atsakovas tai paneigiančių duomenų nepateikė.
2019 m. gegužės 9 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, pagal kurią UAB „Credit day“ buvo perleistos reikalavimo teisės į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant atsakovą.
2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš pirmiau nurodytos vartojimo kredito sutarties.
Dėl negrąžinto kredito ir bendros kredito kainos
Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).
Teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas savo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl jis laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Ieškovės reikalavimai grąžinti kreditą (273,75 Eur) ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (190,26 Eur bendros kredito kainos) laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015) ir, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti 381,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. spalio 5 d. (už 496 dienas) nuo 273,75 Eur negrąžintos kredito dalies, taikant 102,71 proc. metinę palūkanų normą remiantis Vartojimo kredito sutarties Nr. 139491 specialiosiomis sąlygomis ir bendrųjų sąlygų 10.1 punktu. Ieškovė nurodė, kad šios prašomos priteisti palūkanos atlieka minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją.
Pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2016 m. gegužės 26 d., nebegalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Nors ieškovė palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1118-730/2020, 18 punktas).
Teismas pažymi, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju šalių teisė susitarti dėl netesybų, kurios apima ir kompensacines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į šiuos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 24,64 Eur (273,75 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) kompensacines palūkanas (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 19,00 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 121,00 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismui patenkinus 58 procentus (488,65 Eur / 845,93 x 100 proc.) ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 11 Eur (19 Eur x 58 proc.) žyminio mokesčio ir 70 Eur (121 Eur x 58 proc.) kitų bylinėjimosi išlaidų. Taigi iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 81,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 273,75 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 75 centus) negrąžinto kredito, 190,26 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 26 centus) bendros kredito kainos, 24,64 Eur (dvidešimt keturis eurus 64 centus) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 488,65 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 65 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.