Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nuosprendžio, kuriuo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-12-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir nustatyta galutinė subendrinta 6 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-02-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiu iš A. I. nukentėjusiajai M. M. priteista 490 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe seksualiai prievartavo ir išžagino žmogų bei, veikdamas bendrininkų grupe, pavartodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį pavartoti, pagrobė svetimą turtą: 2011 m. sausio 29 d., apie 3 val., A. I. kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, palydėjęs M. M. nuo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini), šio namo laiptinėje sudavė smūgį M. M. į kaktą ir ją jėga pargriovė, numovė šortus, pėdkelnes ir kelnaites, grasino nukentėjusiąją užmušti. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, tenkino lytinę aistrą su M. M. trindamas varpą į jos sėdmenis, iš karto po to A. I. su M. M. lytiškai santykiavo įvesdamas varpą į moters makštį bei tuo pačiu metu A. I. kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pavartodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį pavartoti, iš M. M. rankinės pagrobė 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės laikrodį, 100 Lt vertės piniginę ir 90 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo peržiūrėti bylą. Nurodo, kad yra neteisingai apkaltintas ir nuteistas už tai, ko nepadarė, teismas vertino tik tai, kad yra ne kartą teistas, neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos, nekeičiantis gyvenimo būdo, nedirbantis, nepasitaisęs. Dėl nusikaltimo jis prisipažino iš dalies, papasakojo tai, ką padarė, ir gailisi, kad neužkirto kelio nusikaltimui. Nukentėjusioji, kurios anksčiau matęs nebuvo, neaišku, kokiu tikslu, kaltina jį. Medicininė ekspertizė tik patvirtina jo nekaltumą. Jis negali būti antrą kartą baudžiamas už praeities klaidas, pasižada pasikeisti, susirasti darbą, tačiau nori rasti teisybę, viliasi, jog bus išaiškinta tiesa ir jis bus nubaustas teisingai.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Nors A. I. apeliaciniame skunde užsimena, kad nuteistas dėl biografijos, tačiau su tuo sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas A. I. pripažino kaltu įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe seksualiai prievartavo ir išžagino M. M. bei veikdamas bendrininkų grupe, pavartodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį pavartoti, pagrobė svetimą turtą. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog A. I. neginčija plėšimo nusikaltimo, juolab, jog ir apylinkės teisme jis pripažino, jog laiptinėje (nusikaltimo vietoje) pagrobė nukentėjusiosios telefoną, o pas V. V. matė piniginę ir laikrodį, pastarasis sakęs, jog daiktai M. M.. Tačiau apeliantas neigia seksualiai prievartavęs ir žaginęs nukentėjusiąją, gailisi, jog nesustabdė nusikaltimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. I. pripažįsta, jog įvykio naktį kartu su M. M. bei V. V. tikrai buvo nusikaltimo vietoje ir akcentuoja, kad jis M. M. nieko nedarė, o ją prievartavo tik V. V., tačiau tokia A. I. pozicija laikoma tik pasirinkta gynybine taktika. Skundžiamame nuosprendyje yra motyvuota, kodėl teismas vertina, jog A. I., bendrininkaudamas su kitu asmeniu, išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiąją ir kolegija su šiais motyvais sutinka.

Išžaginimas, seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant, seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš ku­rių bent du yra iš­ža­gimo, seksualinio prievartavimo vyk­dy­to­jai. To­kiu at­ve­ju ke­lių vykdytojų pa­da­ry­ta vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma atitinkamai pa­gal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., kaip pa­da­ry­ta bendri­nin­kų gru­pės. Teismų praktikoje šių veikų vyk­dy­to­ju pri­pa­žįs­ta­mas as­muo, ku­ris da­rant nu­si­kal­ti­mą vartojo fi­zinį smurtą, gra­si­ni­mus ar ki­tais veiks­mais at­ėmė nu­ken­tė­ju­sia­jam galimybę prie­šin­tis ir lytiškai santykia­vo, tenkino lytinę aistrą su nu­ken­tė­ju­siuo­ju. Paminėtų nusikaltimų vyk­dy­to­ju laiko­mas ir toks as­muo, ku­ris vartojo fi­zi­nį smur­tą, gra­si­no ar ki­tais veiks­mais at­ėmė nukentėjusia­jam galimybę prie­šin­tis, bet ly­tiš­kai su nu­ken­tė­ju­siuo­ju nesantykiavo, netenkino lytinės aistros. Taip pat vyk­dy­to­ju lai­ko­mas as­muo, ku­ris nors ir ne­vartojo smur­to, ne­gra­si­no nuken­tė­ju­sia­jam, ta­čiau, ki­tiems ben­dri­nin­kams pa­lau­žus nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­si­prie­ši­ni­mą ar­ba pasi­nau­do­jant be­jė­giš­ka nuken­tėjusiojo būk­le, ly­tiš­kai san­ty­kia­vo, tenkino lytinę aistrą su juo.

Taigi net ir tikint A. I. versija, jog pats jis nukentėjusiosios nežagino, o ją prievartavo tik V. V., savaime nereiškia, jog apeliantas visiškai išvengtų atsakomybės už seksualinį nusikaltimą, kadangi nusikaltimo vykdytoju pagal teismų praktiką esant atitinkamoms aplinkybėms, gali būti pripažįstami ir asmenys, kurie patys seksualinio pobūdžio veiksmų neatliko. Tačiau, nepaisant to, kolegija vis dėlto tiki nukentėjusiąja M. M., kuri viso proceso metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog prieš ją seksualinę prievartą pavartojo du asmenys. Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad į pareigūnus ji kreipėsi iš karto po įvykio, nurodė, kad ją namo laiptinėje iš pradžių, pargriovęs ant pilvo, išžagino vienas, po to kitas vaikinas, tolesnėse apklausose, detalizuodama įvykio aplinkybes, teigė, kad pirmasis vaikinas trynėsi savo lytiniu organu į sėdmenis ir baigė lytinį aktą ant jos strėnų, nes ji pajuto, kad buvo šlapia, po to, laikant pirmajam vaikinui, kitas vaikinas ją užgulė ir, santykiaudamas vaginaliniu būdu, spėjo tik keletą kartų įkišti savo lytinį organą, tačiau jai pasinaudojus proga ir pradėjus klykti, vaikinai pabėgo. Apie tai, kad ją prievartavo du asmenys, nukentėjusioji patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje. Liudytojas A. G. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad jam M. M. papasakojo, kad ją laiptinėje išprievartavo dviese (b. l. 130, t. 2). Taigi galima daryti išvadą, jog nukentėjusioji perpasakodama įvykio aplinkybes kitam asmeniui vėlgi nurodė, jog prieš ją seksualinę prievartą pavartojo du asmenys.

Nuteistasis apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad ekspertizė parodo jo nekaltumą, tačiau plačiau tokių teiginių nedetalizuoja. Specialisto išvada Nr. G 148/11(03) patvirtina, jog M. M. padaryti atitinkami sužalojimai veide, klubų srityje, keliuose, lytinių organų srityje sužalojimų nerasta. Konstatuotų sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodomus laiptinėje ją užpuolusių asmenų veiksmus (dengė jos burną delnu, kad nešauktų, parklupdė, paguldė ant pilvo, laikė, sudavė į kaktą). Specialistas taip pat nustatė, jog lytinių organų srityje sužalojimų nerasta, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo manyti, jog išžaginimo nebuvo, juolab, jog nukentėjusioji nuosekliai aiškino, jog su ja vaginaliniu būdu labai trumpai lytiškai santykiavo tik vienas iš vaikinų, o jai pradėjus šaukti abu pabėgo. Iš specialisto išvados Nr. S 92/11 (01) matyti, jog ant nukentėjusiosios kūno buvo rasti tik sperminio skysčio pėdsakai su V. V. DNR profiliu, tačiau ir ši išvada atitinka nukentėjusiosios parodymus, kadangi M. M. nuosekliai aiškino, jog tik pirmojo vaikino sperma išbėgo jai ant strėnų, teisme nukentėjusioji vėlgi patvirtino, jog antrajam ją žaginusiam A. I. sperma neišbėgo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo abejoti byloje esančiomis specialistų išvadomis, kadangi jos atitinka nukentėjusiosios parodymus.

Nors nuteistasis savo kaltės dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo ir nepripažįsta, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie A. I. tyčios kryptingumą. Nuteistasis pripažįsta, jog siūlėsi naktį lydėti M. M. namo, pastarajai surinkus durų kodą, abu su V. V. užėjo su nukentėjusiąja į menkai apšviestą laiptinę, matė, kaip V. V. laiptinės aikštelėje sudavė į galvą nukentėjusiajai, plėšė jos drabužius, santykiavo prieš M. M. valią, tačiau kelio nusikalstamiems veiksmams neužkirto. Be kita ko, nukentėjusioji teisme nurodė, kad abu vaikinai buvo agresyvūs. Tokiu savo elgesiu A. I. parodė, jog jo tikslai nebuvo visiškai nekalti, priešingai, būdamas šalia nusikaltimo vietos, nesutrukdydamas V. V. smurtauti prieš nukentėjusiąją, jis aiškiai išreiškė pritarimą V. V. veiksmams (pargriaunant, suduodant, tenkinant lytinę aistrą su M. M.), o galiausiai, naudodamasis palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu, ir pats ją išžagino bei pagrobė jos turtą.

A. I. apeliaciniame skunde teigia, jog viliasi, kad bus nubaustas teisingai, pasižada pasikeisti, susirasti darbą, gailisi dėl nusikaltimo. Kolegija nemano, jog A. I. būtų nubaustas neteisingai, bausmė nėra per griežta. Apeliantas praeityje ne kartą teistas, netrukus po to, kai 2011-01-04 buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir iš kurių du sunkūs, o vienas apysunkis, todėl visiškai pagrįstai jam už atskiras nusikalstamas veikas buvo skirtos straipsnių sankcijų vidurkiams artimos bausmės. Apeliaciniame skunde deklaruojamas apelianto gailėjimasis pagrįstai apylinkės teismo nebuvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi tam, jog būtų pripažįstama ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, būtina ne tik kritiškai vertinti savo elgesį, bet ir prisipažinti dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju A. I. savo kaltę pripažįsta tik dėl turto pagrobimo, taigi iš dalies, o atsakomybę dėl M. M. prievartavimo verčia mirusiam asmeniui, nors įrodymų visuma patvirtina, jog A. I. nukentėjusiąją išžagino. Skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus bei galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, savo sprendimą pakankamai motyvavo. Apelianto teiginiai apie pažadus pasikeisti, susirasti darbą aiškiai deklaratyvūs, kadangi šie iš esmės pozityvūs norai, nesustabdė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo lygtinio paleidimo laikotarpiu ir praėjus vos kelioms savaitėms po paleidimo iš pataisos įstaigos.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. I. tikrai padarė jam inkriminuotus nusikalstamus, skirta bausmė ne per griežta. Apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo abejoti motyvuotomis ir pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. I. kaltės, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.