- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2-5114-831/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00761-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- A. U.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos, negautų pajamų, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1912,17 Eur skolą, kurią sudaro 1462,32 Eur negrąžintas suteiktas kreditas ir 449,85 Eur pelno palūkanos iki sutarties nutraukimo, 1614,40 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. birželio 25 d., 72 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1462,32 Eur sumos, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, 172,10 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 19 d. iki 2020 m. liepos 17 d. (už 180 dienų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovui buvo tinkamai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį) įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos su teismo pranešimu. Atsakovas įpareigotas per 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovui atsiliepimui pateikti baigėsi. Šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. kovo 24 d. atsakovas su uždarąja akcine bendrove „IPF Digital Lietuva“ (toliau – UAB „IPF Digital Lietuva“; pirminis kreditorius) elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 2000 Eur kredito limitas.
Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį ir kitus taikytinus mokesčius, numatytus sutartyje. Atsakovas jam suteiktą kreditą įsipareigojo grąžinti per 36 mėnesių laikotarpį. Laiku negrąžinus jam suteikto kredito atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procentų netesybas (delspinigius) už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
2017 m. spalio 31 d. pirminis kreditorius su uždarąja akcine bendrove „B2Kapital“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo centras“) (toliau – UAB „B2Kapital“) sudarė tęstinių reikalavimų teisių pirkimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu susitarta dėl tęstinio reikalavimų į konkrečias skolas perleidimo. Ieškovei reikalavimo teisė į atsakovo skolą perėjo 2018 m. gruodžio 27 d., tai yra po to, kai 2018 m. gruodžio 21 d. pirminis kreditorius, raštišku pranešimu įspėjęs atsakovą, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą ir reikalavimo teisės perleidimą rašytiniu pranešimu informuotas 2018 m. gruodžio 28 d., apie sutarties nutraukimą – 2018 m. gruodžio 21 d. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šiol nėra grąžinęs jam suteikto kredito, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą ir kitus iš sutarties nevykdymo kylančius mokesčius.
Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos dokumentai: paskolos sutartis; susitarimo dėl tęstinių reikalavimo teisių pirkimo išrašas; sąrašas prie susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo ir vertimas; pranešimai dėl įsiskolinimo, sutarties nutraukimo ir reikalavimo teisės perleidimo.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalis). Byloje yra pateiktas ieškovo 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimas, kuriuo, anot ieškovo, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijąs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 1462,32 Eur negrąžinto kredito
Ieškovas taip pat prašo priteisti 449,85 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 1614,40 Eur nuostolių (negautų pajamų) nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. birželio 25 d., 72,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1462,32 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko (2021 m. kovo 24 d.) pabaigos.
Kreditavimo teisiniuose santykiuose skolininko kreditoriui mokamos palūkanos yra „atlygis“ kreditoriui už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręstina, kad šalys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo. Susipažinus su sutarties sąlygomis, nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Tai, kad ieškovas, reaguodamas į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija nuostoliais, neįrodinėdamas jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iš esmės reikalaudamas sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, nėra pakankama kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovo prašomų priteisti sumų prigimtį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistinos tik mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo – 449,85 Eur. Ieškovo reikalavimai priteisti jam iš atsakovo 1614,40 Eur už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą bei 72,00 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, atmestini.
Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovo prašomos priteisti nurodytos sumos būtų laikomos jo nuostoliais (kompensacinėmis palūkanomis), būtina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Taigi net ir tuo atveju, jei ieškovas laikytų, kad jo prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, bei 72,00 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sutarties grafiko pabaigos, yra kompensacinės palūkanos, šie reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes šios ieškovo prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų) viršijančią palūkanų normą, todėl tokia sutarties sąlyga būtų laikoma nesąžininga, o reikalavimai aiškiai nepagrįstais.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (1 punkto „Sąvokos“, „Netesybos“ ir 9.1 punktas) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 172,10 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti 172,10 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas tenkino 56,35 proc. ieškinio reikalavimų (3698,67 Eur – 1614,40 Eur = 2084,27 Eur; (2084,27 Eur : 3698,67 Eur) × 100 proc. = 56,35 proc.), o ieškovas šioje byloje iš viso turėjo 83,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo tokio dydžio žyminį mokestį) iš atsakovo ieškovui priteisiamos 46,48 Eur bylinėjimosi išlaidos (83,00 Eur × (56,35 proc. : 100 proc.) = 46,77 Eur).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1462,32 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt dvejų eurų ir 32 centų) skolą už negrąžintą kreditą, 449,85 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 85 centų) mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 21 d., 172,10 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 10 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2084,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,77 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 77 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei uždarajai akcinei bendrove „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, buveinės adresas Vilnius, Mėnulio g. 7, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „SEB“ bankas, banko kodas 70440.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.