Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
1A-244-290/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60081-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
S. P.
Advokatai
Marytė Vietaitė, Marija Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60081-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Rolandai Bučmienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam S. P., jo gynėjai advokatei Marijai Vietaitei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos ir 1/3 sumažintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme (2015 m. spalio 30 d. – 1 para) ir suėmime nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. sausio 9 d. išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės kaip 6000 eurų vertės mikroautobusas „VW TRANSPORTER T5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), ir ne mažesnės kaip 11000 eurų vertės keturratis motociklas „Bombardier Renegade 800“, be valstybinių numerio ženklų, VIN: (duomenys neskelbtini), yra gauti nusikalstamu būdu – įvykdžius vagystes galimai 2015 metų spalio mėnesio iš 28 d. į 29 d. Vokietijoje, įgijo mikroautobusą „VW TRANSPORTER T5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), ir įgijo didelės vertės svetimą turtą – keturratį motociklą „Bombardier Renegade 800“, be valstybinių numerio ženklų, VIN: (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto(-ų) asmens(-ų) ir naudojosi minėtu mikroautobusu jį vairuodamas nuo (duomenys neskelbtini) m. esančios autobusų stoties, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, į (duomenys neskelbtini) m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, iki 2015 m. spalio 30 d. ne vėliau kaip 02:16 val., kol buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje.Nuteistasis skundžia šį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę jos vykdymą atidedant ar taikant kitokią švelnesnę bausmės rūšį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad iš pataisos namų buvo išėjęs ir jau 1 metus 7 mėnesius buvo neteistas, nori sąžiningai gyventi. Nuteistojo gynėja posėdyje nurodė, jog aplinkybė, jog jos ginamasis daug karų teistas negali apriboti teismo jam paskirti bausmės vykdymo atidėjimo, todėl prašė jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.Susipažinęs su visa baudžiamąja byla, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, kad baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo S. P. atžvilgiu pritaikyti teisingai ir tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t. y. asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyrė bausmę sankcijos ribose – laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijos vidurkis.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tačiau tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Skundžiamu nuosprendžiu S. P. pripažintas kaltu už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o kaip sunkinančią aplinkybę teismas nurodė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. P. anksčiau buvo teistas, kad baustas administracine tvarka, dėl to manė, jog S. P. dėl ankstesnių nusikalstamų veikų išvadų nepadarė, linkęs toliau nusikalsti, dėl to paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nors nuteistasis ir jo gynėja prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija mano, kad tam nėra įstatymo numatyto būtino pagrindo. Teismų praktikoje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Kaip teisingai nurodė ir prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, S. P. nevedęs, nedirbantis, teistas daugybę kartų, t.y. iki šios nusikalstamos veikos padarymo net 12 kartų, o po šios nusikalstamos veikos padarymo – dar kartą. Iš ankstesnių teistumų akivaizdu, kad S. P. linkęs į turtinių nusikalstamų veikų darymą, ir nors jis nurodo, kad net daugiau nei pusantrų metų išbuvo laisvėje neteistas, vis tik pažymėtina, kad tada jis įvykdė šią nusikalstamą veiką, kuri taip pat susijus su turtiniais nusikaltimais. Net ir po šios nusikalstamos veikos jis išvadų nepadarė, toliau veikė prieš įstatymus, dėl ko 2016 m. sausio 27 d. jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir jam paskirta bauda. Visos šios aplinkybės teismui nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. P. bausmės vykdymą atidėjus, todėl pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmė – nėra.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 6 d. pažyma Nr. NTP-7-2669 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatė Marytė Vietaitė teikia antrinę teisinę pagalbą S. P.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 65,66 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, S. P. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti.

Teisėjai : Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė