- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1543-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00878-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015, nes įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių, o taipogi dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimu metu; pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo P. P., nepilnamečiams vaikams R. P. ir D. P. išlaikymą turtu nuo ieškinio dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. (už penkis mėnesius priteisto išlaikymo turtu suma sudarytų 740 EUR) bei taip pat priteisti iš atsakovo P. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P., gim. 2001 m. sausio 26 d., ir D. P., gim. 2008 m. birželio 7 d., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 72,41 EUR nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki pastarųjų pilnametystės.
Nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu pakeitė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimu iš P. P. nepilnamečiams vaikams R. P. ir D. P. priteisto išlaikymo formą ir priteisė išlaikymą natūrą, t.y. kiekvieno vaiko nuosavybėn po 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio P. P.. Pareiškėja minėtu sprendimu paskirta priteisto buto dalies valdytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės. Pareiškėjos nuomone, priimdamas minėtą sprendimą teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad priteista turto dalis yra neekvivalentiška atsakovo susidariusio įsiskolinimo dydžiui. Todėl minėtas sprendimas negali būti laikomas teisingu bei atitinkančiu nepilnamečių vaikų interesus. Teismas taip pat nevertino atsakovo įsiskolinimo tarp visų vaikų diferencijuotai ir tokiu būdu visą įsiskolinimo sumą 5922,99 EUR paskyrė tik nepilnamečiams vaikams R. ir D. P., kai tuo tarpu reikalavimo teisė į dalį nurodytos išlaikymo įsiskolinimo sumos bylos nagrinėjimo metu priklausė ir dviems jau pilnamečiams vaikams, t.y. E. P. ir A. V.. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą pareiškėjai nebuvo žinomos, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1169-419/2015. Be to ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog teismas minėtu sprendimu išsprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, t.y. E. P. ir A. V., kas taip pat sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad pareiškėja subjektyviai interpretuoja išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybes ir nėra įstatyme numatytų pagrindų proceso atnaujinimui. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimo sumos nustatymas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, neišskiriant išlaikymo įsiskolinimo atskirai kiekvienam nepilnamečiam R. P. ir D. P. nėra aplinkybė, dėl kurios galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Ieškovė pateikdama ieškinį aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir nėra pagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad ji reiškė reikalavimą pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą tik iš dalies bei nežinojo, kad susidaręs įsiskolinimas keturiems vaikams. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 13 d. vykusio posėdžio metu taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo turto dalies vertė yra žymiai mažesnė nei susidaręs įsiskolinimas, tačiau pareiškėja nurodė, kad išlaikymo formos pakeitimas tokiu būdu kokio prašoma ieškiniu tenkina jos ir vaikų interesus. Pažymėjo, kad 2015 m. spalio 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pasisakė tik dėl nepilnamečių vaikų R. P. ir D. P. išlaikymo formos, todėl nepagrįstas teiginys, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą pareiškėjos vaikų interesų. Konstatavo, kad išlaikymo formos pakeitimas dviems nepilnamečiams vaikams, nepanaikina P. P. prievolės dengti kitų dviejų pilnamečių vaikų įsiskolinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė J. P. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015. Nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismui pateiktame ieškinyje apeliantė prašė pakeisti nepilnamečiams vaikams R. ir D. P. teikiamo išlaikymo formą ir kiekvienam iš vaikų priteisti po ¼ dalį buto, t.y. kaip dalinį išlaikymo formos pakeitimą, o ne visos išlaikymo formos pakeitimą, nes akivaizdu, kad toks išlaikymo formos pakeitimas pažeistų vaikų teisę gauti tinkamą išlaikymą. Apeliantės nuomone, minėtu sprendimu priteista turto dalis yra neekvivalentiška (1/2 dalis buto yra 740 EUR vertės) atsakovo susidariusio įsiskolinimo dydžiui (atsakovas išvengia prievolės padengti 2652,98 EUR likusį įsiskolinimą) ir panaikina pareiškėjos teisę reikalauti iš atsakovo padengti susidariusį įsiskolinimą. Iki R. P. pilnametystės likę 38 mėn., todėl atsakovas turėtų papildomai sumokėti 2751,58 EUR išlaikymo sumą, o D. P. – 9196,07 EUR sumą už 137 mėn. likusius iki pilnametystės. Tiek iš pareiškėjos pateikto ieškinio, tiek iš paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad buvo prašoma pakeisti teismo sprendimą ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu nuo ieškinio dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo teismui pateikimo dienos, t,y. nuo 2015-07-09 iki 2015 -12-09 bei priteisti iš atsakovo išlaikymą R. ir D. P. mokamą po 72,41 EUR kas mėnesį nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki pastarųjų pilnametystės. Teismas priimdamas 2015 m. spalio 30 d. sprendimą privalėjo patikrinti tikrąją ieškovės valią ir nustatyti, ko pareiškėja siekia besikreipdama į teismą. Apeliantės nuomone, minėtas sprendimas ir skundžiama nutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Nors apeliantė civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015 ir buvo atstovaujama advokato, tačiau šis nesugebėjo tiksliai suformuluoti jos reikalavimo, o ji neturėdama teisinių žinių negalėjo laiku jų pakeisti. Teismas priimdamas 2015 m. spalio 30 d. sprendimą privalėjo patikrinti ar ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą tokio dydžio turtu nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-1169-419/2015 apeliantei nebuvo žinomos aplinkybės, kad 5922,99 EUR P. P. įsiskolinimo suma priklauso ir dviem pilnamečiams vaikams – E. P. ir A. V.. Ši aplinkybė apeliantei tapo aiški tik 2016 m. vasario 17 d. gavus pažymą iš antstolės apie išlaikymo įsiskolinimą atskirai kiekvienam vaikui. Tuo tarpu Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendime nevertino įsiskolinimo tarp visų vaikų diferencijuotai ir tokiu būdu visą įsiskolinimo sumą priskyrė tik nepilnamečiams vaikams Rafalui ir Dominykui. Todėl akivaizdu, kad šie duomenys sudaro skirtumą nuo ankščiau turėtų duomenų, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015 remiantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. bei tuo pagrindu, kad minėtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, pažeisdamas E. P. ir A. V. teises bei interesus. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad išlaikymo formos pakeitimas dviems nepilnamečiams vaikams nereiškia, kad panaikinama P. P. prievolė dengti kitų dviejų pilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, tačiau tai prieštarauja faktinei situacijai, kadangi po minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos priimtas 2016 m. sausio 13 d. antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys E. P. ir A. V. prašė jį tenkinti. Visiškai sutiko su atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Nurodė, kad taip pat turėjo reikalavimo teisę į 5922,99 EUR sumą, o teismas 2015 m. spalio 30 d. priimtu sprendimu panaikino P. P. pareigą padengti suinteresuotiems asmenims išlaikymo įsiskolinimą, kuris bendrai sudaro 2603,03 EUR, taip nuspręsdamas dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir interesų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jame nenurodomi konkretūs pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta.
Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-468/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodydama, kad civilinės bylos Nr. N2-1169-419/2015 nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad reikalavimo teisė į atsakovo P. P. įsiskonimo 5922,99 EUR sumą taip pat priklauso ir dviem jos pilnamečiams vaikams E. P. ir A. V.. Kitu proceso atnaujinimo pagrindu apeliantė nurodė aplinkybę, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą E. P. ir A. V. teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti bylos duomenimis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp J. P. ir P. P. bei priteisė iš P. P. savo nepilnamečių vaikų išlaikymui 72,41 EUR (250 Lt) kas mėnesį periodine išmoka kiekvienam vaikui - E. P., gim. 1994-10-23, A. P., gim. 1996 m. birželio 28 d., R. P., gim. 2001 m. sausio 26 d., D. P., gim. 2008 m. birželio 7 d., nuo ieškinio teismui pateikimo iki vaikų pilnametystės, t.y. priteisė išlaikymą keturiems pareiškėjos vaikams. Pareiškėja pateikdama ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formos pakeitimo, nurodė, kad ieškinio padavimo dieną dėl dviejų vaikų, kurie tapo pilnamečiais, periodinių mokėjimų prievolė atsakovui jau pasibaigė, liko tik įsiskolinimas už ankstesnį laiką, tuo tarpu D.ir R.periodiniai mokėjimai dar turi būti atliekami. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nemoka periodinių išmokų, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir prašė teismo pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą ir priteisti jiems dalį atsakovui priklausančio turto, pripažįstant sūnui R. P., gim. 2001 m. sausio 26 d., nuosavybės teisę į ¼ dalį, sūnui D. P., gim. 2008 m. birželio 7 d.– į ¼ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atimant atsakovo nuosavybę nurodytame bute. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015 iš 2015 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas kėlė klausimą dėl prašomo priteisti buto dalies vertės, tačiau pareiškėja nurodė, kad išlaikymo formos pakeitimas tokiu būdu, kokiu yra prašoma ieškinyje, jos ir vaikų interesus tenkina. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja manydama, kad teismas nagrinėdamas minėtą bylą pažeidė pareigą būti aktyvus ir neišsiaiškino tikrosios jos valios ir ketinimų dėl pareikšto ieškinio bei vaikų interesų, turėjo teisę skųsti minėtą sprendimą apeliacine tvarka.
Prie minėto ieškinio pareiškėja pridėjo ir 2015 m. gegužės 21 d. antstolės T. G. pažymą ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo paskaičiavimo aktą, iš kurio aiškiai matyti, kad įsiskolinimo suma 5922,99 EUR paskaičiuota visiems keturiems vaikams. Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog skirtingai nei nurodo ieškovė, aplinkybė, kad įsiskolinimas paskaičiuotas visiems keturiems jos vaikams buvo žinoma priimant Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, kadangi minėtu sprendimu išlaikymo forma pakeista tik pareiškėjos nepilnamečiams vaikams D. P. ir R. P. ir yra taikytina nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2015 m. gruodžio 1 d. Tuo tarpu minėtas sprendimas su 5922,99 EUR įsiskolinimu susidariusiu nuo 2011 m. vasario 17 d. nėra susijęs ir niekaip neįtakoja pareiškėjos pilnamečių vaikų E. P. ir A. V. teisių ir interesų. Dėl apeliantės argumento, jog po minėto teismo sprendimo priėmimo antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, pažymėtina, kad pareiškėja turėjo teisę skųsti antstolės procesinius veiksmus įstatymo nustatyta tvarka (CPK 510 str. 1 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo proceso civilinėje byloje Nr. N2-1169-419/2015 atnaujinimui ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.