Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-12 · Civilinė byla Nr. e2-22695-920/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
e2-22695-920/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14422-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-22695-920/2021Proceso Nr. 2-69-3-14422-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei I. G. dėl valstybės biudžeto lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 102,73 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 39,70 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė su aukštąja mokykla (Vytauto Didžiojo universitetu) 2009 m. liepos 2 d. sudarė studijų sutartį Nr. VM-09-304, pagal kurią, atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. vasario 8 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl neapginto baigiamojo darbo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu bei Sutarties 12 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu prašoma skolos suma iš esmės sutinka, tačiau prašo skolos ir delspinigių mokėjimą išdėstyti per 6 ar 12 mėnesių, teismo nuožiūra. Prašo netaikyti 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog augina du mažamečius vaikus ir nuo 2021 m. gegužės 1 d. nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, šeimoje tik vienas pajamas gaunantis asmuo - vyras. Šeimos pajamos per mėnesį yra kintančios, kadangi atsakovės vyras turi mažąją bendriją ir trejus metus vysto veiklą, todėl Ieškovo reikalavimas grąžinti visą sumą iškarto yra sudėtingas ir apsunkintų visos 4 asmenų šeimos padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos neinformavo bei nepriminė apie skolą (su kuria sutinku ir dėl jos dydžio ginčo nėra), neieškojo kitų neteisminių būdų skolą atgauti, skolos grąžinimas dalimis per 6 ar 12 mėnesių būtų sąžiningas ir pagrįstas. Taip pat procesinių palūkanų taikymas būtų neproporcingas ir nėra būtinas Ieškovo teisių apsaugai, kadangi su skolos dydžiu sutinku, jo neginčiju, tačiau prašau mokėjimo išdėstymo dalimis. Procesinių palūkanų taikymas tokiu atveju dar labiau apsunkintų šeimos padėtį ir visiško Ieškovo reikalavimo įgyvendinimą.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi, o klausimą dėl priteistos skolos mokėjimo dalimis spręsti teismo nuožiūra. Nutarus skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, ją išdėstyti ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Pažymėjo, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Už piniginės prievolės įvykdymo terminio praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, Fondo reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, kadangi atsakovė prievolės vykdymo terminą praleido, nors apie jį ir žinojo. Tai atsakovė pripažįsta pateiktame atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su Vytauto Didžiojo universitetu 2009 m. liepos 2 d. sudarė universiteto ir studento priimamo studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, sutartį Nr. VM-09-304 (toliau – ir sutartis). Vytauto Didžiojo universitetas nuo 2011 m. vasario 8 d. atsakovė buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl neapginto baigiamojo darbo. Atsakovė 2011 m. kovo 25 d. Nr. IS 192 raštu buvo įspėta dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą.

Sutarties 8.1, 8.2 punktais Vytauto didžiojo universitetas įsipareigojo užtikrinti atsakovei studijų pagal pasirinktą programą kokybę; studentui, baigusiam visą studijų programą ir už ją visiškai atsiskaičius, suteikti atitinkamą profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį, išduoti tai patvirtinantį diplomą. Atsakovė įsipareigojo vykdyti studijų programą (Sutarties 9.2 punktas), laikytis akademinės drausmės, vidaus tvarkos taisyklių, bendrųjų reikalavimų studentams (Sutarties 9.3 punktas). Pagal Sutarties 12 punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka studentas, nutraukęs Sutartį jos 10, 11 punktuose nurodytais atvejais, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad studentas turi teisę bet kada nutraukti Sutartį, išstodamas iš universiteto.

Iš 2011 m. kovo 29 d. Nr. A3-14 Nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašo nustatyta, kad 2011 m. vasario 8 d. atsakovė buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl neapginto baigiamojo darbo. 2011 m. kovo 25 d. įspėjimu ieškovė įspėjo atsakovę, kad ši privalo per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo dienos grąžinti į Fondo sąskaitą 3 807,50 Lt (1 102,73 Eur) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Įspėjimas įteiktas atsakovei ieškovės teigimu, atsakovė nesumokėjo jame nurodytos sumos nustatytu terminu. Atsakovė 2011 m. balandžio 1 d. prašymu kreipėsi į ieškovą dėl studijų kainos gražinimo dalimis, prašymas buvo patenkintas, tačiau įsiskolinimas nepadengtas iki šiol.

Vadovaujantis Valstybinio studijų fondo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Valstybinio studijų fondo nuostatų patvirtinimo“ ieškovė administruoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija. 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas.

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje buvo numatyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Ieškovė, administruodama lėšų, skirtų atsakovei, grąžinimą, vadovaujasi Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228, (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 5 punktą asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau nei nurodyta Apraše.

Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl neapginto baigiamojo darbo. Nustačius, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl neapginto baigiamojo darbo, iš jos ieškovui priteisiama 1 102,73 Eur skola (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimis, Aprašo 4.1 punktas, Sutarties 12 punktas).

Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas užtraukia sutartinę atsakomybę, ir sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punktas nustato, kad už laiku negrąžintas lėšas skaičiuojami delspinigiai, kurių suma - 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Nustačius, jog atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškovu, iš jos ieškovui priteistini 39,70 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą 6 mėnesių terminui

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.

Teismo vertinimu, esminis ieškovo interesas – kuo operatyviau bei ekonomiškiau ir kuo paprastesnėmis priemonėmis gauti visų materialinių subjektinių reikalavimų patenkinimą. Tačiau šiuo atveju ieškovas iš esmės sutinka dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovei, auginančiai du mažamečius vaikus ir nedirbant, turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl įvertina abiejų šalių nurodytas aplinkybes dėl jų turtinės, šeimyninės, socialinės padėties.

Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Teismas daro išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis leis įsiskolinimą sumokėti dalimis ir atsiras galimybė gauti didesnes pajamas.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, spręstina, kad abejoms šalims priteista suma yra vienodai svarbi ir reikšminga, o atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą per 6 ar 12 mėnesių yra pakankamai trumpas laikotarpis ir atitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Teismo vertinimu, atsakovės prašymą patenkinus ir išdėsčius priteistos sumos įvykdymą 10 mėnesių laikotarpiui, nebus pažeisti ieškovo interesai ir kartu bus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistos 542,19 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, mokant 9 mėnesius po 115,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 107,43 Eur (CPK 284 straipsnis).

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamas 26 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1 102,73 Eur (vieno tūkstančio viemo šimto dviejų eurų 73 ct) skolą,

39,70 Eur (trisdešimt devynių eurų 70 ct) delspinigius.

5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 142,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Priteisti iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26 Eur (septyniolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, mokėtojo pasirinkimu bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Išdėstyti 1 142,43 Eur įsiskolinimo sumokėjimą per dešimties mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis 9 (devynis) mėnesius po 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct), paskutinį (dešimtą) mėnesį sumokant 107,43 Eur (vieną šimtą septynis eurus 43 ct).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys