Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad su juo iš kalėjimo susiekė pažįstamas asmuo ir pasiūlė paimti paskolą. Jis buvo neseniai atlikęs bausmę, laisvėje neturėjo darbo, reikėjo pinigų. Po skambučio pas jį atvažiavo asmenys, kurie paklausė, ar jis gali paimti paskolą. Jie pasakojo, kad įkurs įmonę Latvijoje, kuri bankrutuos ir šitų pinigų grąžinti nereikės. Jis nelabai gilinosi, tačiau sutiko. Tie asmenys paprašė jo paso nuotraukos, nusifotografavo jo pasą, pasakė, kad patikrins, ar jis tinka šiam darbui, ir išvažiavo. Gal kitą dieną jį nuvežė į SEB banką Jonavoje, kad sudarytų paskolos sutartį. Jis turėjo lapus apie tai, kad dirbo užsienyje. SEB banke atsidarė sąskaitą. Po to pašte kreipėsi dėl paskolos. Jam pasakė, kad atsakymo reikės laukti iki vakaro. Vakare jam iš banko paskambino ir pranešė, kad gaus 9600 eurų paskolą, nors tie asmenys norėjo gauti 10000 eurų paskolą. Kitą dieną tie asmenys atvažiavo ir jie nuvyko į Kauną. Gautą paskolą išgrynino. Jis gavo apie 2000 eurų atlygį ir daugiau tš asmenų nebematė. Suprato, kad bankui pateikti dokumentai yra suklastoti. Gali būti, kad kai kurias aplinkybes sumaišė, nes jau praėjo daug laiko.

2019 m. spalio 21 d. E. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. sausio 11 d. išėjo į laisvę iš Vilniaus pataisos namų. Gal po savaitės jį surado asmuo su kuriuo anksčiau atliko bausmę Kybartų pataisos namuose, žino tik šio pravardę - „B“. „B.“ jam paskambino, pradžioje kalbėjo apie nereikšmingus dalykus, paskui paklausė, ar turi antstolių. Atsakė, kad turi. „B.“ sakė, kad yra „variantas“, kad galima susitikti su kažkokiu šio draugu „pakalbėti“. Jis sutiko, atrodo tą patį vakarą jam pasuko nepažįstamas vyras, susitarė susitikti Jonavoje kitą dieną, tačiau vyras neatvažiavo. Dar kelis kartus skambinosi, vyras sutartu laiku negalėjo atvažiuoti, susitiko gal tik po savaitės. Pirmą kartą susitiko prie jo namo, esančio Lietavos g. 23, Jonavoje, laiptinės. Vyras atvažiavo „Mercedes“, juodos spalvos automobiliu. Asmuo, su kuriuo tarėsi susitikti, išlipo iš keleivio vietos. Vairuotojas net nelipo iš mašinos. Keleivis pasiūlė paimti paskolą. Atsakė, kad turi antstolius ir paskolos negaus. Keleivis sakė, kad jį įdarbins Latvijoje, o paskui ta firma bankrutuos, sutvarkys bankrotą ir paskolos grąžinti nereikės. Yra girdėjęs, kad žmogus gali bankrutuoti, todėl kažkiek jo žodžiais patikėjo, be to, ir iki tol turėjo apie 15 000 eurų skolų, todėl pagalvojo, kad gal kažkaip ir jam pavyks bankrutuoti. Keleivis kalbėjo apie 15 000 eurų paskolą ir kad tame labai daug pajungta žmonių, reikės su daug kuo dalintis ir jam iš tos paskolos nubyrėtų 4000 eurų. Jis tuo metu niekur nedirbo, todėl nusprendė pasiūlymu pasinaudoti. Keleivis nusifotografavo jo tapatybės kortelę ir jie išvažiavo. Po to jam paskambino, pasakė, kad ryte atvažiuos. Ryte jie vėl dviese atvažiavo prie jo namų, keleivis turėjo lapus, ten buvo „Metro“ banko sąskaita, kad jis atseit dirba, neatsimena ar jam reikėjo ant jų pasirašyti. Nesigilino, ar tie dokumentai suklastoti, laukė kas bus. Iš karto nuvažiavo į Kaišiadoris, keleivio iniciatyva pirmiausia nuvažiavo į SEB banką, kur atsidarė sąskaitą. Paskui keleivis pasakė, kad reikia nueiti į „Paypost“ skyrių, paduoti tuos lapus ir pasakyti, kad nori užpildyti paraišką Bigbank dėl 10 000 ar 12 000 eurų paskolos. Nei į banką, nei į „Paypost“ jie nėjo, laukė automobilyje. „Paypost“ skyriuje kažką reikėjo pildyti, tik nepamena tiksliai ką. Keleivis prieš tai jam davė naują neišpakuotą telefono kortelę ir mažą kažkokį telefono aparatą, kuris pigiai kainuoja, nes jam reikėjo „Paypost“ skyriuje nurodyti tą telefono numerį. Jis viską ir padarė. Paskui reikėjo laukti skambučio iš Bigbank. Jis laukė skambučio, jie nupirko jam pavalgyti, o patys išvažiavo. Gal po trijų valandų jam paskambino, pasakė, kad negali suteikti prašomos sumos, pasiūlė 9600 eurų paskolą, jis sutiko. Paaiškino, kiek jam reikės mokėti per mėnesį, kas ir kaip. Tą pačią dieną, į vakarą, į atsidarytą sąskaitą pervedė paskolą, tačiau nedirbo bankas ir pinigų paimti negalėjo. Jie paėmė jo visus duomenis, pasą, parvežė jį namo ir sakė, kad kitą rytą atvažiuos. Susitiko anksti - gal 7.00 ar 7.30 val., nuvažiavo į Kauną, kur prie Urmo bazės SEB banke išgrynino iš savo sąskaitos 9600 eurų. Į banką vėl ėjo vienas. Grįžęs pinigus padavė keleiviui, šis jam davė nepilnai 3000 eurų ir jie nuvežę jį išleido prie „Megos“. Daugiau jų nematė. Duotą telefoną ir kortelę liepė išmesti, jis tą ir padarė. Nuo pat pradžių suprato, kad veliasi į nusikaltimą, tačiau tuo metu buvo sunki finansinė padėtis ir reikėjo pinigų. Gailisi, kad taip padarė. Jų atsivežti dokumentai taip pat buvo išmesti, suprato, kad jie kažkokie suklastoti. Vairuotojas į šitą reikalą nesikišo, tik vežiojo. Nežino kaip surasti tuos žmones, nežino iš kokio jie miesto, kalbėjo normalaus miesto kalba. Keleivis sakė, kad yra „sėdėjęs“, nors nepasakė kokiame kalėjime. Daugiau ryšių su asmeniu, pravarde „B.“ taip pat neturėjo, šio vaidmuo tik toks, kad suvedė su tais žmonėmis. Imdamas paskolą neturėjo galimybės jos grąžinti, niekur nedirbo, santaupų ar turto neturėjo. Užsienio bankų sąskaitų neturi ir neturėjo. Visai nesenai grįžo iš Anglijos kur dirbo nelegaliai. Legaliai užsienyje niekada nedirbo. Ta SEB banko sąskaita jam ir buvo reikalinga tik paskolai paimti. Nei vienos paskolos įmokos nepadarė, net neturi paskolos sutarties ir nežino duomenų kur ją reikėtų mokėti (2 t., b. l. 69–70).2021 m. vasario 4 d. E. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešime apie įtarimą viskas teisingai surašyta. Prieš imant paskolą bendrininkas fotografavo jo tapatybės kortelę, suprato, kad jo duomenis bendrininkas naudos suklastoti dokumentams paskolai gauti ir tikrins ar jam apskritai galima gauti paskolą. Dar miglotai prisimena, kad bendrininkas jam davė telefono numerį ir jis turėjo pats skambinti dėl paskolos. Jis ir skambino, kažką kalbėjo. Smulkmenų kaip kas buvo neprisimena, nes senai viskas vyko. Tyrėjo parodytoje angliškoje sutartyje nėra jo parašo, parašas nepanašus į jo. Neprisimena, kad bendrininkas būtų davęs pasirašinėti kokius dokumentus, nors žinojo, kad paskolai paimti bus naudojami suklastoti dokumentai. Prisimena tiek, kad pasirašė dokumentus, kuriuos jam pateikė „Paypost“ darbuotoja. Vartojimo kredito sutartyje Nr. 1900348/15ta yra jo parašai. Nesumokėjo nei vienos paskolos įmokos, nes neturėjo tam pinigų. Jau imdamas paskolą žinojo, kad jos negrąžins, galvojo, kad nereikės grąžinti, kažkaip bankrutuos. Žmonių, kurie dalyvavo paskolos paėmime, paskui nematė ir neturėjo su jais jokių kontaktų. Nežino kaip būtų galima surasti tuos asmenis, girdėjo, kad jie pabėgę į užsienį. Labai gailisi, kad į visa tai įsivėlė, išėjęs į laisvę ketina keisti gyvenimą, įsidarbinti ir paskolą po truputį atiduoti (2 t., b. l. 81–84).

Kaltinamasis E. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Jis sutinka su byloje duotais kitų asmenų parodymais ir surinktais rašytiniais įrodymais.. Pripažino, kad jam bandrininkas sumokėjo beveik 3000 eurų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Bigbank“ dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kita. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo kiek pamena nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo kokią paskolą buvo galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra Google programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis - angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Klientų, paskolų gavėjų, pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienietiškus dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienietiški dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo, ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau jos požiūriu tai yra normalu ir tai įtarimo nekėlė. Reikalavimo tikrinti ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu tą tikrindavo ir jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę (1 t., b. l. 94–97).

Liudytoja V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba pardavimų vadybininke AB „Lietuvos paštas“. Jos darbo vieta yra „Paypost“ skyrius, adresu Gedimino g. 109, Kaišiadorys. Viena iš teikiamų paslaugų yra tarpininkavimas teikiant paskolas, o viena iš paskolas teikiančių įmonių yra „Bigbank“. 2019 m. buvo suaktyvėjimas besikreipiančių dėl „Bigbank“ paskolų su užsienietiškais dokumentais, tokiu atveju visus dokumentus reikėdavo skenuoti ir siųsti į „Bigbank“. Dokumentus vertino ir sprendimus dėl paskolų priėmė „Bigbank“ darbuotojai. Jai pagrindinis reikalavimas yra nustatyti asmens tapatybę pagal dokumentą, patikrinti ar kliento dokumentas galiojantis, ar nepavogtas ir panašiai. Klientą visuomet atidžiai identifikuoja, jeigu kreipiamasi dėl paskolos, atšviečiamas kliento dokumentas. Klientų, kurie yra apsvaigę, išgėrę ar kelia kokį įtarimą, neaptarnauja. Ant „Paypost“ skyriaus durų yra užrašas, kad klientus aptarnauja po vieną. Šio reikalavimo laikosi, klientus priima po vieną, jeigu ateina ne vienas, kitą išprašo. Gali aptarnauti kelis asmenis tik tokiu atveju, jeigu tai yra šeima ir pavyzdžiui imant paskolą reikalingas šeimos nario sutikimas. Jos darbo praktikoje nėra buvę atvejų, kad vieno asmens vardu būtų pildoma paraiška paskolai, o kitas asmuo viską kalbėtų už tą asmenį, sakytų to asmens duomenis ar panašiai, tokiu atveju kliento neaptarnautų. Kaip ir sakė, pašalinių asmenų neįsileidžia, klientus aptarnauja po vieną ir visuomet įsitikina, kad pats asmuo nori imti paskolą. Jeigu asmuo išgėręs, elgiasi neadekvačiai, tikrai jo neaptarnauja. Nežino faktų, kad „Bigbank“ paskolos būtų gaunamos galimai pateikus suklastotus dokumentus (1 t., b. l. 89–92).

Bigbank“ AS filialas 2019 m. gegužės 21 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. sausio 23 d. E. B. fiziškai atvyko į Lietuvos pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir pateikė asmens dokumentą (ID kortelė) ir užpildė paraišką 10000 Eur kreditui gauti. Mokumui įvertinti E. B. pašte pateikė Pareiškėjui 2017 m. kovo 2 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir M. B. banko sąskaitos išrašą. 2019 m. sausio 23 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į Lietuvos Pašto skyrių, esantį Gedimino g. 109, Kaišiadorys, ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1900348/15ta. Su pareiškimu atsiųsti dokumentai, susiję su E. B. paskola (1 t., b. l. 7–10).

2020 m. gegužės 22 d. paklausimu buvo prašoma informuoti, kas iš visų paminėtų kredito sutartis sudariusių asmenų (tarp jų ir E. B.) mokėjo kredito įmokas „Bigbank“ AS filialui (1 t., b. l. 140). 2020 m. birželio 9 d. „Bigbank“ rašte nurodyta, jog rašte nurodyti asmenys (tarp jų ir E. B.) mokėjimų neatliko ir dėl skolos padengimo su Banku nesusisiekė (1 t., b. l. 141–142).

2020 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti „Bigbank“ atsiųsti dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis Nr. 1900348/15ta, kurioje kaip kredito gavėjas nurodytas E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. 37064839889, sutartyje nurodyta bendra kredito suma - 9600 eurų, bendra finansuojama suma - 9974,4 eurų, mėnesinė kredito įmoka - 479 eurai (laikotarpiu nuo 2019 kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn.), kredito sutartyje nurodytos ir kitos sutarties sąlygos. Kiekviename kredito sutarties lape yra rankraštinis tekstas „E. B.“ ir parašas. Sutartyje, prie skilties „pardavėjo darbuotojas, identifikavęs Kredito gavėją ir pristatęs Sutarties sąlygas“ yra spaudai „AB Lietuvos paštas 2019 m. sausio 23 d. 932-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaišiadorys“, „Pardavimų vadybininkė V. F.“ ir rankraštinis parašas. E. B. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. 14508811 kopija, ant to paties lapo yra rankraštinis tekstas „kopija tikra“, parašas ir spaudai „AB Lietuvos paštas 2019 m. sausio 23 d.932-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaišiadorys“, „Pardavimų vadybininkė V. F.“. Anglų kalba surašyta darbo sutartis iš 9 lapų, joje nurodytas atlyginimo dydis (13,33 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už darbo valandą) ir kitos darbo sąlygos, kaip darbdavys nurodyta įmonė - „(duomenys neskelbtini)“, sutartyje taip pat įrašyti vardas ir pavardė „E. B.“, vieno iš sutarties lapų apačioje yra rankraštinis parašas. Sąskaitų išrašai anglų kalba iš 23 lapų, kuriuose nurodyta: „M. B.“, sąskaitos Nr. -(duomenys neskelbtini) , „Mr. E. B.“ (sąskaitos savininkas). Taip pat nurodytos į sąskaitą gaunamos pajamos (iš „(duomenys neskelbtini)“, kitų šaltinių) ir įvairios išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. sausio mėn. (1 t., b. l. 161–162).

2019 m. gruodžio 20 d. „Bigbank“ raštu buvo pateikti pokalbių įrašai su klientais, su kuriais buvo bendrauta dėl Kredito suteikimo (1 t., b. l. 166–175).

2020 m. kovo 16 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti „Bigbank“ atsiųsti telefoniniai pokalbiai su paskolų gavėjais. Apžiūros metu nustatyta, kad aplanke „E. B.“ įjungiamas failas „2019 m. sausio 23 d. d. 13-00 val.“ darbuotoja paklausia ar kalba su Evaldu, vyriškas balsas patvirtina, kad jis yra Evaldas. Darbuotoja klausia ar pinigai bus naudojami namų remontui. Vyriškis paaiškina, kad turi butą ir nori pasidaryti kapitalinį remontą. Sako, kad remontas vyktų tuo pačiu adresu, kur jis registruotas. Darbuotoja paaiškino paskolos sutarties sąlygas - maksimali suma 9600 eurų, terminai, mėnesinė įmoka ir kt. Vyriškis sako, kad sąlygos jam tinka. Tikslinama dėl paskolos sutarties sąlygų (mokėjimo diena ir kt.). Faile „2019 m. sausio 23 d. d. 14-58 val.“ galimai tas pats šiame aplanke aprašytas vyriškas balsas sako, kad užpildė paraišką, niekas su juo nesusisiekė, todėl nusprendė pats paskambinti. Vyriškis padiktuoja asmens kodą, prisistato kaip E. B., nurodo adresą. Darbuotoja sako sujungsianti su atsakingu vadybininku. Faile „ 2019 m. sausio 23 d. d. 14-59 val.“ galimai tas pats vyriškas balsas teiraujasi dėl paskolos. Darbuotoja nurodo, kad sujungs su vadybininke. Faile „2019 m. sausio 23 d. d. 16-20 val.“ galimai tas pats vyriškas balsas sako, kad jam buvo suteikta paskola ir klausia ar ji šiandieną bus pervesta. Darbuotoja sako, kad šiandien gaus pinigus. Vyriškas klausia ar gali patikslinti, nes bankai dirba iki penkių. Faile „2019 m. sausio 23 d. d. 16-22 val.“ galimai tas pats vyriškas balsas sako, kad ką tik nutrūko pokalbis, klausia kada bus padarytas pervedimas. Darbuotoja sako, kad paskutinis išmokėjimas 18.30. Faile „2019 m. sausio 23 d. d. 16-22 val.“ darbuotoja sako, kad sujungs su kitu skyriumi (1 t., b. l. 176–194).