Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-10591-983/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2-10591-983/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01912-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Ieškovas
AB „Debt Capital Management“
Atsakovas
R. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-10591-983/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01912-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.2.6.1 .(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė - Šipkauskienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Debt Capital Management“ ieškinį atsakovei R. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 144,81 Eur negrąžintą paskolos sumą, 23,17 Eur baudą, 17,38 Eur išlaidų už raginimų siuntimą, 72,37 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai.

Atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinasiš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-05-30 atsakovė R. A. banko pavedimu sumokėjo pirminiam kreditoriui UAB „Ferratum“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Halex“) 2 Lt (0,58 Eur) registracijos mokestį. 2008-05-30 mokėjimo nurodymu UAB „Ferratum“ į atsakovės banko sąskaitą pervedė 400 Lt (115,85 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola Nr. 4994“. Iš 2014-01-07 UAB „Ferratum“ pažymos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2009-04-09 400 Lt paskolas naujiems vartotojams bendrovė teikdavo už 100 Lt (28,96 Eur) paskolos mokestį. Teismui taip pat pateiktos 2007 m. paskolos sutarties bendrosios sąlygos. 2013-11-05 UAB „Ferratum“ ir UAB „Deneira“ sudarė gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017. 2015-12-01 UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Management“ sudarė skolų pirkimo ir pardavimo sutartį. Ieškovas pateikė priedo Nr. 1 prie skolų pirkimo ir pardavimo sutarties nuorašą, patvirtinantį, jog ieškovas iš tarpinio kreditoriaus įsigijo reikalavimo teises į atsakovo 115,85 (400 Lt) paskolos sumą ir 28,96 (100 Lt) paskolos mokestį. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl paskolos sumokėjimo fakto, skolos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusią skolą, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, t. y. nepateikė specialiųjų paskolos sutarties sąlygų. Vis dėlto, pabrėžtina, kad paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad pirminis kreditorius pervedė į atsakovo banko sąskaitą 400 Lt (115,85 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra paskola. Dėl nurodyto darytina išvada, kad tarp pirminio kreditoriaus susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismui neturint duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pirminiu kreditoriumi, tarpiniu kreditoriumi ar ieškovu, ieškovui pateikus įrodymus, kad jis įsigijo teises į atsakovo skolą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 144,81 Eur negrąžintą kreditą, kurį sudaro 115,85 Eur kredito suma ir 28,96 Eur kredito kaina, tenkinamas.

Vadovaudamasis į bylą pateiktų bendrųjų sąlygų 7.3 punktu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 23,17 Eur baudą. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismui pateiktos 2007 m. lapkričio mėn. paskolos bendrosios sąlygos nėra šalių pasirašytos, jose nenurodytas paskolos sutarties numeris, taip pat bendrosiose sąlygose įrašyti metai neatitinka paskolos atsakovui išmokėjimo metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti išvados, jog pirminis kreditorius ir atsakovė susitarė dėl baudos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 23,17 Eur dydžio baudą netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 72,37 Eur palūkanas už termino grąžinti paskolą praleidimą, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008-06-29 iki ieškinio surašymo dienos, metinė palūkanų norma – 5 procentai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateiktos specialiosios sutarties sąlygos, todėl nėra įmanoma nustatyti, kokiomis sąlygomis pirminis kreditorius suteikė atsakovui paskolą, taip pat negalima nustatyti paskolos grąžinimo termino. Be to, nėra aišku, ar sutartimi šalys nesusitarė dėl mažesnių, nei įstatymo nustatytos, kompensacinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas paskolą turėjo grąžinti 2008-06-29, nesant galimybių nustatyti, koks yra paskolos grąžinimo terminas, sudarytos paskolos sutarties specialiosios sąlygos, ieškovo reikalavimas dėl 72,37 Eur palūkanų priteisimo netenkinamas.

Byloje taip pat yra pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 17,38 Eur išlaidų už raginimų atsakovui siuntimą (CPK 88 straipsnis). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad pirminis kreditorius patyrė nurodyto dydžio išlaidas už raginimų atsakovei siuntimą, todėl šis ieškovo reikalavimas yra netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (144,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinas minimalus 15,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 EUR dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. A. 144,81 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (144,81 Eur) nuo bylos iškėlimo (2018-08-21) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Debt Capital Management“, j. a. k. 304097238.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Asta Adamonytė - Šipkauskienė