- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- ATP-597-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00205-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Ž. ir jo atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutarties, kuria A. Ž. skundas dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2015-05-28 nutarimo Nr. 74N-12887815, kuriuo A. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda, panaikinimo, netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PKVPS PD vyriausiasis patrulis G. A. 2014 m. gegužės 23 d. surašė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R101933 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad 2014 m. gegužės 23 d., apie 18.20 val., kelyje Molėtai – Pabradė, 34,75 kilometre, Molėtų r., vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadintos transporto priemonės, pažeidė KET 5, 108 punktus.
Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. J. 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino A. Ž. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 150 Lt baudą.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. prašė panaikinti Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK nutarimą ir bylą nagrinėti iš naujo, įpareigoti Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK pateikti duomenis, kaip buvo išspręsta V. R. byla pagal jam surašytą protokolą Nr. R101932 bei priteisti iš Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Skunde nurodė, kad pareigūnai neatsižvelgė į argumentus dėl V. R. girtumo ir viršyto leistino greičio. V. R. žymiai viršytas leistinas greitis tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Taip pat skunde pateikti teoriniai skaičiavimai, kuriais jis grindžia savo teiginius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris su skundu nesutiko. Nurodė, kad A. Ž. kaltė įrodyta surinkta medžiaga: eismo įvykio vietos schema, asmens blaivumo testais, pateiktais paaiškinimais, įvykio vietoje darytomis nuotraukomis, užfiksuotais stabdymo pėdsakais bei apgadinimais ant transporto priemonių. Iš surinktos medžiagos galima teigti, kad A. Ž., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, važiuodamas į įkalnę nuo Pabradės link Molėtų ir sukdamas į sodybos kiemą, į kairę, nepastebėjo iš priekio atvažiuojančio automobilio „Peugeot“ ir su juo susidūrė. Pagal transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio galima teigti, kad buvo toks eismo įvykio eigos mechanizmas: pasirinktu greičiu automobiliai „Fors Galaxy“ ir „Peugeot“ vienas kito atžvilgiu važiavo priešingomis kryptimis. Automobiliui „Ford Galaxy“ sukant į kairę, automobiliui „Peugeot“ buvo užtverta jo važiuojamoji dalis, dėl ko automobilio „Peugeot“ vairuotojas ėmėsi stabdymo veiksmų, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Galaxy“, tačiau to padaryti nepavyko, nes tuo metu eismo juosta buvo užimta, tai rodo po susidūrimo užfiksuoti apgadinimai ant automobilio „Ford Galaxy“ dešinio šono – apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis, dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas ir galinis ratas, todėl darytina išvada, kad „Ford Galaxy“ automobilis buvo pasisukęs dešiniu šonu stabdančio, slystančio ir nekeičiančio savo važiavimo krypties automobilio „Peugeot“ atžvilgiu (b. l. 21).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartimi A. Ž. skundas dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2015-05-28 nutarimo Nr. 74N-12887815, kuriuo A. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda, panaikinimo, netenkintas.
Šalies argumentai
A. Ž. ir jo atstovas adv. M. Paukštė apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį ir tenkinti skundą – panaikinti Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2015-05-28 nutarimą ir kaltu dėl eismo įvykio pripažinti V. R., priteisti iš Utenos AVPK Molėtų raj. PK visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Nurodo, kad teismas neišanalizavo eismo įvykio mechanizmo ir priežastinio ryšio tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir tų veiksmų pasekmių. V. R. būtų išvengęs eismo įvykio, net jei būtų važiavęs 82 km/h greičiu, o jeigu būtų važiavęs leistinu 70 km/h greičiu, būtų sustojęs 10 m iki susidūrimo vietos. Įvertinant stabdymo kelio pokytį, vien važiuodamas leistinu greičiu, V. R. galėjo sustoti 23,34 m iki kliūties ir tai net nevertinant jo girtumo. Be to, teismas visiškai nevertino V. R. girtumo įtakos eismo įvykio kilimui, o tai vertintina kaip teisiškai ydingas sprendimas. Ekspertizėje taip pat nėra pasisakyta dėl V. R. girtumo įtakos eismo įvykio kilimo mechanizmui, t.y. ekspertas vertino V. R. veiksmus lyg jis būtų blaivas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, sukūrė labai pavojingą precedentą, teigtas, kad girtumo įtakos eismo įvykio kilimui galima ir neanalizuoti, nes tai tik teoriniai skaičiavimai. Nors teismas nurodė, kad yra suėjęs terminas administracinei nuobaudai skirti, ATPK 35 str. 3 d. numatyta, kad nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Teismas turėjo pareigą pratęsti terminą vieneriems metams, nes dėl pažeidimo tyrimo teisme nebuvo galima išspręsti V. R. administracinės atsakomybės klausimo. Apeliantų teigimu, teismas lyg ir pripažįsta, kad V. R. kaltas, tačiau jo nenubaudžia, todėl A. Ž. netenka galimybės kreiptis į draudimą dėl automobilio sutvarkymo išlaidų apmokėjimo, nes jis yra vienasmeniškai kaltas dėl šio eismo įvykio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. Ž. neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį ir tenkinti skundą – panaikinti Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2015-05-28 nutarimą ir kaltu dėl eismo įvykio pripažinti V. R., priteisti iš Utenos AVPK Molėtų raj. PK visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. A. Ž. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: eismo įvykio schema, pateikti paaiškinimai, įvykio vietoje darytos nuotraukos, užfiksuoti stabdymo pėdsakai, apgadinimai ant transporto priemonių ir kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu ir vertina juos kaip nubaustojo kaltės įrodymus.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Ž. 2014 m. gegužės 23 d., apie 18.20 val., kelyje Molėtai – Pabradė, 34,75 kilometre, Molėtų r., vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadintos transporto priemonės, pažeidė KET 5, 108 punktus. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-24 ekspertizės akte Nr. 11-2649(14) nurodyta, kad šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas A. Ž., sukdamas į kairėje kelio pusėje esantį keliuką, sudarė kliūtį priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406“. Automobilio „Peugeot 406“ vairuotojo V. R. veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, todėl neteko techninės galimybės laiku stabdant išvengti susidūrimo, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visiškai nevertino V. R. girtumo įtakos eismo įvykio kilimui, o tai vertintina kaip teisiškai ydingas sprendimas, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-06-23 nutarimu V. R. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis, 2014-05-23, 18.20 val., kelio Molėtai-Pabradė 34 kilometre, Molėtų r. sav., neblaivus vairavo automobilį Peugeot 406, v/n (duomenys neskelbtini), ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje pagrįstai ir teisingai nurodyta, kad nukentėjusiojo V. R. veiksmai nebuvo tinkami, tačiau pastarasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d., o dėl greičio viršijimo yra suėjęs terminas administracinei nuobaudai skirti. Nors apeliantas nurodo, kad teismas turėjo pareigą pratęsti terminą vieneriems metams, nes dėl pažeidimo tyrimo teisme nebuvo galima išspręsti V. R. administracinės atsakomybės klausimo, šis argumentas yra nepagrįstais jokiais objektyviais duomenis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėdamas skundą pirmos instancijos teismas, gavęs ekspertizės išvadas dėl V. R. vairuojamo automobilio Peugoet 406 v.n. (duomenys neskelbtini) greičio viršijimo ir šios aplinkybės įtakos autoįvykiui, turėjo spręsti klausimą dėl ATPK 35 str. numatyto nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, tačiau to nepadarė. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuobaudos skyrimo terminai jau pasibaigę, todėl išspręsti šio klausimo nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad patraukimo administracinėn atsakomybėn faktas dėl greičio viršijimo neturi lemiamos reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Ginčijamu teismo nutarimu nepasisakoma dėl vairuotojo Rudenskio kaltės nebuvimo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apeliacinį skundą, nenustatė jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos A. Ž. naudai. Apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas savaime negali būti laikomas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015-04-13 nutartį, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2015-05-28 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-13 nutartį nepakeistą ir A. Ž. ir jo atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti.